Kaunietis Saulius Paulauskas, beveik dešimtmetį praleidęs Londone, prieš pusę metų sugrįžo į savo gimtąjį miestą ir yra pasiryžęs čia tvirtai įleisti šaknis. Į ketvirtą dešimtį įkopęs vyras Lietuvoje mato daugiau teigiamų dalykų nei blogų.

– Sauliau, kodėl nusprendėte grįžti, kai kiti vis dar išvažiuoja?

– Pagrindinė priežastis yra ta, kad vyriausiajam mūsų vaikui jau buvo metas į mokyklą. Su žmona nusprendėme, kad geriausia ją būtų lankyti Lietuvoje. Be to, norėjosi gyvenime ir tam tikrų permainų. Londone pavyko šiek tiek užsidirbti ir susitaupyti, tačiau darbas nebuvo pats mieliausias širdžiai. Planuoju Lietuvoje pradėti savo verslą, kuriuo būtų malonu ir įdomu užsiimti.

– Ar nebijote sunkumų? Vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje pradėti verslą nelengva.

– Galbūt yra kai kurių trūkumų, bet aš įžvelgiu daugiau pranašumų. Kalbu ne tik apie verslą, bet ir kitus dalykus. Čia jautiesi savas, viskas pažįstama ir žinoma. Be to, mažiau triukšmo, žmonių, streso. Kai kur, pavyzdžiui, interneto technologijomis net lenkiame anglus. Juk gyvenimo kokybė ne vien pinigais matuojama. O ir dėl verslo kūrimo sąlygų, biurokratijos ir taip toliau – turiu keletą pažįstamų, kurie to jau ėmėsi, tad galiu pasakyti, kad velnias nėra toks juodas, kokį jį kartais piešia. Nors palaikymo ir supratingumo iš valdžios institucijų galėtų būti ir daugiau.

– Gal jau turite kokių nors konkrečių verslo planų?

– Nuo vaikystės turiu pomėgį užsiimti medžio darbais, drožinėti. Svarstau gaminti įvairius buityje reikalingus medinius daiktus, taip pat drožinėti skulptūrėles ir jas parduoti. Kaune kas mėnesį vyksta Bagažinių turgus, kuriame galima pardavinėti įvairius rankdarbius, tad ten stebiu, ką žmonės perka, ko jiems reikia, išklausau jų pageidavimų, lūkesčių. Beje, kalbant apie patį Bagažinių turgų, jis Lietuvoje man atrodo kur kas priimtinesnis nei Anglijoje, iš kur ir yra kilusi jo idėja.

– Kokius jo pranašumus pastebėjote Lietuvoje?

– Bagažinių turgus pirmiausia skirtas nereikalingiems asmeniniams daiktams parduoti. Žmonės atvažiuoja savo automobiliais, atidaro bagažines ir tiesiai iš jų prekiauja dėvėtais drabužiais, naudota buitine technika, indais, žaislais, interjero detalėmis ir kitais daiktais. O vienas kitas menininkas su savo rankdarbiais tik suteikia turgui tam tikrą prieskonį.

Tai štai, Anglijoje tas turgus labiau toks ir yra – kas kokį šlamštą iš namų susigraibė, tai ir atvežė nesukdami galvos, ar iš tikrųjų kažkam to gali prireikti. Taip pat  ten negaištama laiko mąstant, kaip tą daiktą gražiau padėti, parodyti, kad jis ką nors sudomintų. Lietuvoje irgi visko pasitaiko, bet mūsų žmonės – atsakingesni, gal didesnį gėdos jausmą išsaugoję ir visiškai bet ko nesiūlo. Ir menininkų pas mus daugiau.

Beje, tai neblogai atspindi ir abiejų šalių visuomenės struktūrą. Anglijoje – daugiau kraštutinumų: nuo neįsivaizduojamo mandagumo iki abejingumo ir chamizmo. O pas mus – visur labiau viduriukas.

Perduok žinią emigravusiam giminaičiui

"Kauno diena" pradeda diskusiją apie tai, ko reikia, kad emigravę kauniečiai grįžtų į gimtajį miestą. Kviečiame prie mūsų jungtis verslininkus, politikus, suinteresuotus, kad kuo daugiau kauniečių grįžtų namo, įmones, kurios mielai priimtų dirbti turinčius darbo Vakaruose patirties, aukštąsias mokyklas, kurios įsteigė ar ketina steigti stipendijas emigrantų vaikams, kurios siekia atgal prisivilioti išvykusius mokslininkus, įstaigas, pasiryžusias konsultuoti emigrantus apie įsikūrimo Kaune ypatumus.

Skelbkite gerąją žinią: Kaune yra darbo, Kaune yra gera gyventi. Skaitykite projekto "Sugrįžk į Kauną" rašinius portale kaunodiena.lt.