Planuoja įrengti gatvę

Šančių bendruomenę audrina miesto savivaldybės projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta rekonstruoti Nemuno krantinę. Planuojama nuo A.Juozapavičiaus prospektą kertančio geležinkelio tilto iki Vokiečių gatvės, netoli Panemunės tilto įrengti naują gatvę. Ji eitų visai šalia Nemuno, kur dabar yra pasivaikščiojimų zona.

Vietos gyventojai piktinasi, kad vaizdingoje Nemuno pakrantėje planuojama įrengti dviejų eismo juostų gatvę, 1,5 m šaligatviais. Numatyta ir skiriamoji juosta, tad šančiškiai tikina, kad vietoj pievelės, pėsčiųjų ir dviračių tako miestas ketina įrengti normalią gatvę. Norint prieiti prie Nemuno, tektų kirsti maždaug 6 m pločio asfalto juostą. Atkarpa nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto yra beveik 4 km, tad jei projektas bus įgyvendintas, Šančiai iš visų pusių bus apsupti gatvėmis.

"Tokį kelią tiesiant nelieka vietos treniruokliams ir neaišku, kur numatyti konteineriai. Tai – ne krantinės rekonstrukcija, naujo kelio tiesimas. Yra skirtumas, ar nutiesti naują 3,5 km kelią, ar palei namus einantį 0,5 km žvyrkelį išasfaltuoti", – socialiniame tinkle "Facebook" pasisakė Lina R.

Nepasitenkinimo balsai

Šančių bendruomenė priešinasi tokiems miesto valdžios užmojams ir jau pradėjo rinkti parašus, kad projektiniai pasiūlymai nebūtų įgyvendinti. Kauniečiai vardija ir daugiau problemų, kurias sukeltų Nemuno krantinėje planuojama tiesti gatvė.

"Bendruomenė į tokius siūlymus reagavo labai audringai, pilietiškai, nes tai yra labai svarbi ne tik Šančių, bet ir viso Kauno vieta. Tai yra viena patraukliausių Kauno rekreacinių zonų, o šančiškiai kito priėjimo prie upės neturi. Ši krantinė pasižymi savo grožiu ir rekreacinėmis galimybėmis. Čia telpa žymiai daugiau veiklų nei tranzitinis kelias. Taip sudarkoma pati idėja, kad upė yra atvira. Kaunas 2022 m. taps Europos kultūros sostine ir ten yra viena programa, skatinanti atsiverti upėms. Didžioji dalis vietos, kur projektuojama nauja gatvė, turi skvero statusą, tad gatvė eitų per natūralų gamtos landšaftą", – "Kauno dienai" sakė Šančių bendruomenės narė Elena Vanagaitė.

Tai – ne krantinės rekonstrukcija, naujo kelio tiesimas. Yra skirtumas, ar nutiesti naują 3,5 km kelią, ar palei namus einantį 0,5 km žvyrkelį išasfaltuoti.

Kiti šančiškiai taip pat žėrė projekto trūkumus ir tikino, kad nauja gatvė pablogintų gyvenimo kokybę. "Naujoje gatvėje būtų išvengiama dalies šviesoforų ir perėjų, todėl visi "kelių ereliai" gautų nekontroliuojamą greičio ruožą, taip sukeldami pavojų gyvybėms. Padidėtų automobilių keliamas triukšmas ir tarša, o tai iš esmės pablogintų vietos gyventojų gyvenimo kokybę", – projekto trūkumus feisbuke dėstė Linas D.

"Šitoje vietoje žiemoja tūkstančiai ančių ir gulbių. Nakčiai dalis jų prisiglaudžia aukštesniojoje Nemuno kranto terasoje, prie daugiaaukščių. Jei čia bus asfaltuotas dviejų juostų kelias, tai paukščiams kils pavojus", – nuomonė išsakė Rita J.

Viešose diskusijose daugiausia vyrauja pasipiktinimas, jog vaizdiną Nemuno pakrantę pakeis asfalto danga. Žmonės tikino, kad dėl tokių planų nebeliks dviračių ir pėsčiųjų tako. Be to, pro judrią gatvę nebus galima pasigrožėti Nemunu, neliks vietos, kur bendruomenė ir iš kitų rajonų atvykę kauniečiai leistų laiką.

Surinko parašų

Viešas Nemuno krantinės rekonstrukcijos projekto pristatymas numatytas balandžio 30 d. Iki tol iniciatyvūs Šančių gyventojai siekia surinkti kuo daugiau parašų, kad būtų užkirstas kelias rekreacinėje zonoje atsirasti gatvei.

Šančiškius ir visus, neabejingus gamtos kampelio išsaugojimo idėjai, bendruomenė kviečia pasirašyti Šančių bibliotekoje. Taip pat pasirašyti peticiją prieš naujos gatvės statybas galima ir internete ar sutikus kaimynus.

"Tai, kas dabar vyksta, jau tampa panašu į Sąjūdį. Šančių žmonės jaudinasi, pamatę, kad eini nešinas parašų lapu, jie pasiveja, gatvėje stoja automobiliai, nes nori išsakyti ir patvirtinti savo parašu savo "NE urbanizacijai". Jauni vaikinai, merginos, palikę savo jaunatviškus rūpesčius, eina ir kalbina žmones, pasakodami, koks tamsus debesis gali užslinkti", – apie renkamus parašus kalbėjo Rita N.

E.Vanagaitė "Kauno dienai" sakė, kad jau yra surinkta apie 1,5 tūkst. parašų ir jie renkami toliau. Į parašų rinkimą aktyviai įsitraukė apie 30 žmonių.

Kitokia nuomonė

Tiesa, kai kurie gyventojai kaip tik palaikė naujos gatvės palei Nemuno krantinę atsiradimą. Anot jų, taip vietos gyventojams bus patogiau pasiekti namus, nes šiuo metu yra keblu patekti į daugiabučius.

"Tuštybių mugė susirinko, kuri į nieką nesigilina. Net nesupranta, kad čia yra projekto pasiūlymas, kurį galima keisti, o ne pulti kažkokius butaforinius parašus rinkti. Aš už normalią gatvę, čia ji aktuali labiau vietiniams, kad į darbą išvažiuotų ir iš jo grįžtų, išvengdami A.Juozapavičiaus prospekto. Tik sveikintina, kad gatvė atitiks standartus, o nebus kažkokia 2 m pločio, su išvažinėtomis plytelėmis. Visi pripratę automobilius statyti po balkonais ant pievų ir takų, kur papuola. Nutiesus normalią gatvę, sukuriama galimybė įrengti automobilių stovėjimo vietas, suformuoti bendrijų sklypus", – sakė Jevgenijus K.

Tačiau kiti Šančių bendruomenės nariai kritikavo tokias kauniečio mintis, sakydami, kad užtektų ties daugiabučiais namais sutvarkyti žvyrkelio lopinėlį, tačiau nereikia gatvės pratęsti iki pat Panemunės tilto.

"Mes tikrai nenorime asfalto. Dėl grupelės 60-ojo namo gyventojų, kurie gali namo parvažiuoti Kranto 11-ąją gatve, bet lekia pakrante. Mums nereikia nei dulkių, nei išmetamųjų dujų, kurias palieka šie vairuotojai, tingintys važiuoti Kranto 11-ąja gatve. Siūlote, kad vienoje pusėje ir kitoje namo pusėje būtų gatvė, t.y., kad gyvenamieji namai būtų suspausti eismo srautais abipus. Kad išmetamųjų dujų kiekis atitinkamai padidėtų, kad nebūtų galima atsidaryti lango. Į tokią padėtį patektų visi daugiaaukščių namų gyventojai. Atsiminkime vaikus, kurių nebus galima saugiai išleisti pažaisti, be to, ir vaikų aikštelėje padidės tarša. Gerai sutvarkytos Sodų, Vokiečių gatvės, Kranto alėja. Tiesiog, automobilistai, pakeiskite savo įpročius, tuo nudžiugindami kaimynus", – atrėžė Rita N.

Planai nėra nauji

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad gatvė Nemuno krantinėje buvo suplanuota labai seniai, o pati krantinė turėtų tapti dar patrauklesnė. Kauno atstovai tikino, kad minima gatvė bus skirta būtent kauniečiams, kad šie galėtų lengviau pasiekti prie Nemuno planuojamas rekreacines erdves.

"Ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – Bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius. Žemieji Šančiai šiandien yra augantis rajonas, kuriame vyksta daug statybų ir daugėja ten gyvenančių kauniečių. Nemuno pakrantėje miestas planuoja įrengti šiuolaikišką paplūdimį su tinklinio aikštelėmis, vaikų žaidimų zona ir kitais būtinais atributais. Naujasis paplūdimys bus pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiai judėti vietos gyventojams, bet ir visiems kauniečiams, atvykstantiems į naująjį paplūdimį. Taip pat bus patogiau privažiuoti prie Kauno Šančių mokyklos", – sakė A.Pakalniškis ir pridūrė, kad dviračių takas nebus naikinamas. Jis liks ir bus atnaujintas.

Tuštybių mugė susirinko, kuri į nieką nesigilina. Net nesupranta, kad čia yra projekto pasiūlymas, kurį galima keisti, o ne pulti kažkokius butaforinius parašus rinkti.

Anot jo, šiuo metu palei krantinę yra prastos būklės žvyrkelis, kuris neturi aiškių ribų. Aplink chaotiškai statomi automobiliai, vairuotojai važiuoja, kur nori ir kaip nori.

"Šioje vietoje fiksavome ne vieną atvejį, kai vietos gyventojai ir ten veikiantys verslininkai buvo savavališkai užgrobę valstybinę žemę. Akiplėšiškiausias pavyzdys buvo ten veikiantis autoservisas, kurį privertėme pašalinti ant valstybės žemės pastatytas betonines tvoras. Visą šį chaosą norime paversti civilizuota ir tvarkinga erdve, pritaikyta visiems kauniečiams", – dėstė miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Jis nurodė, kad kol kas viskas yra priešprojektinių pasiūlymų stadijos. Anot jo, siūlymai bus pristatyti visuomenei.

"Įsiklausysime į visų nuomones, o į racionalias pastabas ir argumentus atsižvelgsime rengdami techninį projektą", – sakė A.Pakalniškis.

Mokslininkų apskaičiavimai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas prof. Kęstutis Zaleckis, pasitelkęs savo paruoštą Kauno erdvės sintaksės modelį, nustatė, kad gatvė savo srautu turėtų prilygti Neries krantinės gatvės atkarpai tarp P.Vileišio ir Varnių tiltų.

Jis aiškino, kad erdvės sintaksė remiasi matematiniu grafo modeliu, kuris sudaromas tam tikru specifiniu būdu ir kuris, modeliuodamas galimas keliones, skaičiuoja hipotetines keliones iš visų gatvių atkarpų į visas gatvių atkarpas viešųjų erdvių tinkle, renkantis trumpiausią kelionių atstumą. Taip įvertinamas gatvių tinklo konfigūracijos poveikis transporto srautams.

Mokslininkas apskaičiavimus grindė normalizuoto kampinio pasirenkamumo rodikliu, kurio metu palyginamas gatvių tinklas bei tranzitinių srautų santykis įvairiu atstumu. Iš apskaičiavimų akivaizdžiai matyti, kad Žemuosiuose Šančiuose šiuo metu svarbiausia ir intensyviausia gatvė – A.Juozapavičiaus prospektas. Pridėjus planuojamą nutiesti gatvę palei upę, ji savo svarbos neprarastų.

"Preliminariai žvelgiant, akivaizdu, kad naujoji gatvė logistikos požiūriu A.Juozapavičiaus prospekto nenustelbs, bet ji taip pat greičiausiai nebus ir foninė gyvenamoji gatvelė", – sako KTU mokslininkas.

"A.Juozapavičiaus prospektas yra reikšmingas kalbant apie visą miestą, bet jo svarba didžiausia skaičiuojant keliones 3 km spinduliu. Pagal gautas reikšmes, matyti, kad A.Juozapavičiaus prospektas yra neabejotinai dominuojantis kaimynijos centras ir svarbiausia tranzitinė ašis. Pridėję naują gatvę ir apskaičiavę jos reikšmes matome, kad trumpoms kelionėms (3 km spinduliu), ji didelės konkurencijos A.Juozapavičiaus pr. nedarys, tačiau panaikins dalį tranzitinio automobilių srauto. Naujos gatvės 3 km spindulio reikšmės galima palyginti su Neries krantinės gatvės dalimi tarp P.Vileišio ir Varnių tilto", – sakė K.Zaleckis.

Visais atvejais naujosios gatvės tranzitinė svarba viršytų Šančių gyvenamųjų gatvių vidurkį ir tai leidžia manyti, kad ji tikrai nebūtų rami gyvenamoji gatvelė. Kita vertus – ji tikrai netaptų antruoju A.Juozapavičiaus prospektu.

Pasak K.Zalecio, yra tikimybė, kad naujoji gatvė turės tam tikrą patrauklumą tiek tranzitui, tiek komercinių funkcijų atsiradimui iš esmės nekonkuruodama su esama kaimynystės funkcine-tranzitine ašimi, bet mokslininką kiek stebina pasirinkta idėja – atskirti upės krantinę nuo gyvenamų namų.

"Gatvės veikia kaip simbolinės sienos, atskiriančios šonines teritorijas. Jos ne jungia, o skaldo. Šiuo metu pagreitį įgaunantys naujojo urbanizmo principai kaip tik išskiria atvirų krantinių reikšmę miestams. Pasak jų, krantinės turi būti patogios prieiti, visų pirma, pėstiesiems, o ne transportui, taip pat jame turi būti įvairių veiklų, užsiėmimų. Realiai tokių įveiklintų krantinių Kaune nėra. Panašiausia vieta – Nemuno krantinė senamiestyje prie amfiteatro", – atkreipia dėmesį KTU mokslininkas.

Jis pabrėžė, kad kalbant apie darnaus miesto vystymą, labai svarbus santykis su bendruomene. Kad ir kaip profesionaliai ir pagal pasaulines tendencijas paruošiamas projektas, bet jei jis neatitinka vietos bendruomenės poreikių, projektas nebus sėkmingas. Mokslininkas baiminosi, kad šiuo atveju dėl geresnio susisiekimo, su gatvės atsiradimu sumažėtų rekreacinis krantinės patrauklumas.