Viešumą yra pasiekusi ne viena liūdna istorija, kai pasinaudojus pagyvenusių, artimųjų neturinčių žmonių patiklumu, užvaldomas jų turtas. Kartais net nėra aišku, kas būtų geriausia į tokią padėtį patekusiems senjorams. Teisingą išeitį sunku būna rasti net teisme.

Vyriškos pjautynės

Kauno apylinkės teismo vestibiulyje prie sienos prisišliejusi nedidukė senutė. Šalia stūgauja du įsiaudrinę vyrai. "Tu aferistas, tau tik jos turtai rūpi", – mosikuodamasis rėkia vienas. "O tu iš ko gyveni? Niekur juk nedirbi. Pats prisipažinai, kad alfonsas esi", – šniokščia kitas.

Pražilusiais plaukais senolė pasirėmusi lazda, rodos, visai nesijaudina dėl vyrų kivirčo. Ji tik kartais giliau atsidūsta, apsidairo ir vėl stebi abu tulžį vienas ant kito liejančius vyrus. "Pasakyk pati, ko nori", – kone rėkdamas ragina kostiumuotas solidaus amžiaus žilstelėję vyras.

"Noriu nutraukti sutartį ir viską grąžinti, kaip buvo anksčiau", – kartoja senolė. "Tai aš juk turėjau išlaidų už rūpinimąsi. Valgyti atveždavau, žolę aplinkui sodybą pjoviau", – puola žilagalvei aiškinti jos atsakymu nepatenkintas jaunesnis džinsuotas barnio dalyvis.

"Ką tu ten vežei! Bulvių traškučių, spragėsių, sūdytų lašinių. Gal tik kokį kartą per dvejus metus apelsinų atvežei", – oponentą gėdina solidusis. "O ar ne tu, susikrovęs į šaldytuvą mano atvežtą maistą, aiškinai, kad to jums abiems užteks savaitei?" – atrėžia džinsuotasis.

Ir taip be paliovos pertraukdami vienas kitą vyrai pliekėsi žodžiais.

Senolė ramiai stovėjo. Tai, kas vyko, atrodė, visiškai jos nejaudino. Šviesus tylėjimas buvo geresnis atsakymas už bet kokį balsu ištartą žodį. "90 metų man Dievas dovanojo", – šypsosi tarsi žiūrėdama į niekur. "Pagal amžių aš dar su protu nesusipykusi ir paeinu", – šyptelėjusi prisipažino, kad beveik nemato ir kone nebegirdi.

Bylinėjasi dėl sutarties

Kauno apylinkės teisme dar kartą atidedamas teismo posėdis. Ieškovė šioje byloje – ta pati žilagalvė 90-metė Albina Tamošiūnienė. Į posėdį ją atlydėjo solidžiai atrodantis žentas – tas pats kostiumuotas iš teismo vestibiulio Saulius Stanislovas Litvinskas. Jis byloje yra trečiasis asmuo. Atsakovas byloje – Virginijus Leščinskas – minėtas džinsuotasis.

A.Tamošiūnienė pareiškė, kad nori nutraukti su V.Leščinsku pasirašytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir susigrąžinti jam perduotą žemę. Tačiau V.Leščinskas nesutinka to padaryti. Jis įtaria, kad senolę į teismą atlydėjęs žentas perkalbėjo moterį ir dabar pats tiesia rankas į jos turtus.

Teismo posėdis baigėsi niekuo ir dar nežinia, koks bus šios bylos tęsinys. Teisėjas reikalauja, kad garbaus amžiaus neprigirdinčiai ir prastai matančiai A.Tamošiūnienei atstovautų teisinį išsilavinimą turintis žmogus. Atstovauti senolei yra pasišovęs žentas. "Advokatai tokius pinigus plėšia, o galiausiai – ką aš besamdyčiau, V.Leščinskas perperka tuos advokatus", – dėstė S.S.Litvinskas.

Aiškinimų nepriėmė

Teismas A.Tamošiūnienei ir S.S.Litvinskui aiškino, kad turėdamas notaro patvirtinimą, žentas gali senolei atstovauti kitose institucijose, tačiau teisme reikia teisininko. Galiausiai teisėjas, spaudžiamas senolės žento, sutiko pamėginti apklausti moterį. Tačiau net ir garsiai užduotas klausimas liko neišgirstas.

Klausimą senolei į ausį šaukė jai atstovaujantis S.S.Litvinskas. Tačiau teisėjui teko tuoj pat nutraukti apklausą, mat žentas klausimą uždavė jau su numanomu atsakymu. "Juk nusipirkęs chirurgijos vadovėlį negalite pradėti operuoti paciento", – teisėjas mėgina S.S.Litvinską įtikinti, kad jis negali atstovauti senolės interesams teisme.

"Turėdamas notaro įgaliojimą jūs galite parūpinti jai advokatą", – tvirtino teisėjas. "Aš susišneku, gydytojai susišneka. Jūs paklauskite A.Tamošiūnienės, ko ji nori", – neatlyžta S.S.Litvinskas. "Noriu, kad būtų nutraukta sutartis su V.Leščinsku", – po kelių bandymų užduoti klausimą atsakė senolė.

"Aplinkybės tiriamos, o ne išmoktas tekstas", – dėstė teisėjas. Niekas senolei ir nepaaiškino, kad teisme bus tiriamos visos aplinkybės.

Sprendimas atidėti posėdį galutinai užrūstino S.S.Litvinską. "Aš nesutinku, nes ji po operacijos ir gali bet kada numirti", – kozirį metė senolės žentas. Galiausiai išrėžė, kad visi čia susimokę prieš jį, dar pareiškė, jog daugiau į teismą neateis. Teisėjo paaiškinimas, kad yra nustatyta ieškinio atsiėmimo tvarka, jau skriejo S.S.Litvinskui į nugarą – tuo metu jis jau stūmė pro teismo posėdžių salės duris prastai matančią senolę.

Ginčas užsitęsė

Teisme taip ir nepaaiškėjo, kuris ir besivaržančių vyrų būtų geresnis senolei: prieš keletą metų pas ją atsikraustęs žentas ar visiškai svetimas, tačiau įsipareigojęs prižiūrėti moterį V.Leščinskas?

Daugelyje sutarčių numatyta, kad ją galima nutraukti vienai iš pusių pageidaujant. Šiuo atveju viena pusė dėsto pageidavimus, tačiau didžioji teisėjo užduotis – įvertinti ir apsaugoti praktiškai negirdinčią ir nereginčią moterį.

Senolė dabar tvirtina, kad ji gyvena su žentu, kuris ja rūpinasi, vežioja pas gydytojus. Savo valia prieš keletą metų pasirašytą priežiūros iki gyvos galvos sutartį su V.Leščinsku siekianti anuliuoti A.Tamošiūnienė tvirtina supratusi, kad V.Leščinskas nori ja tik pasinaudoti.

Šis ginčas trunka jau ne vienus metus. Per tą laiką sukaupta daugybė įvairių institucijų dokumentų, kuriuose užfiksuotas ir senolės žento trukdymas V.Leščinskui vykdyti jo įsipareigojimus ir senolės aiškinimai, kad ji nepalaiko nė vieno iš besivaidijančių vyrų, ir jog abu su ja gerai elgiasi.

Kur slypi tiesa?

V.Leščinskas teigė surinkęs senolės žentą charakterizuojančią medžiagą. Esą S.S.Litvinskas su senolės dukra susituokė likus vienuolikai dienų iki jos mirties onkologijos ligoninėje.

"Jis pardavė šitos moteriškės dukros dviejų kambarių butą. Po dvejų metų ištaškęs visus pinigus užsikorė močiutei ant sprando", – drėbė V.Leščinkas. Esą žentas V.Leščinskui trukdo atlikti pagal sutartį numatytus įsipareigojimus. V.Leščinsko įsipareigojimai turi siekti 1 tūkst. litų per mėnesį.

Senolės žentas S.S.Litvinskas kratosi jam metamų kaltinimų ir aiškina, kad jis uošvienei gero siekia, nori apsaugoti, jog galbūt nesąžiningi globėjai nepasinaudotų jos garbiu amžiumi, prastu regėjimu ir nekokia klausa. Esą globėjai gviešiasi ne tik pagal sutartį jiems perrašytos žemės, o ir moteriškės sodybos Kauno rajone.

"Nereikia man tos žemės. Pats prašė, kad globotume, nes nieko nemoka ūkyje dirbti", – mėtė kaltinimus senolės žentui V.Leščinskas. Tačiau pasiūlymas nutraukti sutartį ir atsisakyti senolės žemės V.Leščinskui nepatiko. "Tada jis puls tą žemę", – savo motyvus dėstė vyras.

S.S.Litvinskas nesigina, kad toli gražu ne visada šalia uošvienės būna. Vyras neneigė turintis simpatiją. Būtent ji esą ir padeda niekur nedirbančiam vyrui pragyventi. "Turiu simpatiją milijonierę", – pasigyrė S.S.Litvinskas. Tačiau milijonierė esą nesutinkanti padėti finansiškai, kad senolei būtų pasamdytas galintis jai atstovauti gynėjas. Būtent nešališko senolės gynėjo ir pritrūko šitą rebusą narpliojančiam teismui.

Artūras Šafronas

Kauno apylinkės teismo teisėjas

Tokių bylų, kuriose garbaus amžiaus žmonės yra proceso šalys, tikrai pasitaiko. Teisėjams jos kelia didelį rūpestį, kai tie žmonės bando ginti savo interesus patys arba jiems padeda ne teisininkai. Būna, kai į teismų posėdžius tuos garbaus amžiaus žmones atlydi vaikai ar kiti artimi giminaičiai. Neretai aiškiai matyti, kad senolis kartoja išmoktą tekstą. Kaip išsiaiškinti tikrąją to žmogaus valią? Pagrindinis dalykas – tokiems žmonėms teisme turi atstovauti jų advokatai. Vienas variantas toks: jei garbaus amžiaus žmonės turi pakankamai lėšų pasisamdyti advokatą. Kitas variantas: valstybė gali skirti advokatą. Tada skaičiuojama, kokią dalį dengia valstybė, kokią žmogus turi pasidengti pats, bet dažniausiai senjorams visiškai kompensuojamos gynėjo išlaidos.

Negalėčiau paneigti, kad būna itin sudėtingų situacijų, kai senjorams suinteresuoti artimieji trukdo suprasti, kokia didžiulė būtinybė yra pasisamdyti gynėją. Visuose teismuose reikalingas kvalifikuotas teisininkas. Bet kokią bylą nagrinėjantis teisėjas turi būti nešališkas, negali patarti, kaip tinkamai formuluoti reikalavimus, nes kita proceso pusė gali įžvelgti suinteresuotumą.

Būtų gerai, jei socialiniai darbuotojai ar artimi kaimynai, kurie neturi asmeninių interesų, padėtų išreikšti senoliui savo norą ir susitarti su advokatu, kad būtų tinkamai atstovaujamos senjoro teisės.