Toks tikslas buvo ir ketvirtadienį į renginį „Aleksoto šaulys“ susirinkusių aleksotiškių ir kitų istorijai neabejingų žmonių.

Renginio data – rugpjūčio 4 d. – pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną prieš 90 metų Kauno Aleksoto senosiose kapinėse iškilmingai palaidotas šaulys Antanas Kasparavičius. Vėliau jo atminimui buvo pastatytas ir paminklas.

Po šv.Mišių už A.Kasperavičių, karį savanorį Joną Kaminską, kuris buvo nušautas, kai gelbėjo aerodromo archyvinius dokumentus, už kitus mirusius kareivius, kunigus ir visus šiose kapinėse palaidotus Aleksoto parapijiečius, jų atminimas pagerbtas ir gėlėmis bei žvakelėmis ant jų kapų. Po minėjimo kapinėse buvo bandoma tartis, kaip jas paversti labiau lankomu ir prižiūrimu objektu.

Šios kapinės jau uždarytos, jos veikė 1988-1970 m. Šiuo metu belieka tik apgailestauti, kad jos yra sunykę. Varganai atrodo ir antkapiniai paminklai, ir kryžiai, tvorelės. 

Tarp nukentėjusių objektų, esančių šiose kapinėse, yra skulptūra „Pieta“ (aut. Antanas Aleksandravičius), skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės savanorius, žuvusius 1920 m. vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą.

O kadaise ji buvo atidengta stebint 2000 žmonių, tarp kurių buvo ir kun. Tumas Vaižgantas, plk. Povilas Plechavičius, ats. plk. ltn. Julius Čaplikas.

Prieš renginį Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrityje veikiančios Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vadas ats. mjr. Židrūnas Šadauskis sakė, kad sveikintina kiekviena iniciatyva atkreipti dėmesį į Nepriklausomybės kovų karių, savanorių, šaulių ir partizanų pagerbimą bei atminimo įamžinimą. Pagal išgales prie tokių iniciatyvų prisideda ir pati Šaulių sąjunga.

„Yra daug garbingų žmonių, kurių kapai apleisti. Yra netgi kai kurių tarpukario kariuomenės generolų kapų, kurie prastai prižiūrimi“, – apgailestavo Ž.Šadauskis.

Anot jo, vis dėlto renkantis, kurių žmonių atminimu reikėtų pasirūpinti greičiausiai, reikėtų gilesnės analizės.

A. Kasperavičiaus karinė veikla

J. Matusas  pateikia 1920 m. Rytų baro apžvalgą, kurioje teigiama: “Mat, buvo vietų, kur nebuvo jokios civilinės valdžios (Kernavė, Maišiogala – 1920.V). Centro valdyba paiuntė iš Kauno būrio 16 vyrų, kad jie apžiūrėtų visą sritį ir šia įsteigtų daugiau šaulių būrių. Tuomet lenkai, bolševikų sumušti, traukėsi, užleisdami Lietuvos rytus bolševikų armijai. Laisvas savo žemės vietas skubėjo užimti mūsų kariuomenė; nors kai kur bolševikai nesitraukė, dėl to būdavo nesusipratimų. Minėta ekspedicija pasidalino į du būrius. Viename buvo Kauno šauliai: A. Vitkauskas, V. Daugvardas, A. Rucevičius, V. Dulaitis, I. Juozapaitis, P. Gudaitis, A. Kasparavičius [ne Kasperavičius. – Aut.] ir M. Valiulytė. Aštuoneto vadu išrinktas Vitkauskas. Šis būrelis, ginkluotais šautuvais ir rankinėmis granatomis, pražyguiavo kryptimi Kaunas-Kaišiadorys-Žasliai-Paparįčiai-Kernavė-Maišiogala-N.Trakai-Semeliškės-Aukštadvaris-Stakliškės-Jiesnas-Prienai-Kaunas. Šauliai darė kratas pas įvairiausius asmenis, platino lietuviškus atsišaukimus ir “Trimitą” [žurnalą. – Aut.], taip pat steigė šaulių būrius. Taip nauji būriai atsirado Žasliuose, Paparčiuose, Semeliškėse ir Aukštadvaryje. Žygis vyko liepos20-26 d….”.

Reikia pasakyti, kad kpt. Z. Koscisalkovskis painformavo lenkų karo vadovybę, kad pasitraukiant lenkų kariuomenei, užleidžiamą teritoriją laipsniškai užiminės lietuviai. Lenkai traukėsi nevisada pranešdami lietuviams, todėl čia daug padėjo šauliai.

Tokių vadinamųjų ekspedicinių būrių Sąjunga siuntinėjo ir daugiau. Ypač tuomet, kai lenkų Želigovskio kariuomenė ėmė pulti lietuvius  ir visu frontu stumti. 1920 m. spalio 6 d. toks būrys siunčiamas net į Vilniaus  apylinkes, kur turėjo steigti šaulių dalinius, sudaryti tautinę nuotaiką, saugoti geležinkelius, tiltus.  1920 m.  liepos 28 d. iš Kauno į Vievį vyksta 37 vyrai.  Tuo visuotinio įtempimo metu šauliams teko imtis ir karinės administracijos.  Jie sudaro komendantūras Molėtuose, Širvintuose (čia komendantas Dulksnys).

Dar apie Kauno rinktinės šaulius yra J. Matuso nurodyta, kad ”Nemaža Kauno rinktinės vyrų dalyvavo 1919-1923 m. kovose. Yra ir garbingai žuvusiųjų (Vincas Dovydaitis, Algirdas Jasaitis irk t.). Visa rinktinė buvo sukelta ant kojų POW pučo metu. Ypač pasižymėjo Kauno būrys.  Skyrius buvo sudaręs V šaulių lauko štabą, kuris ruošė ir skirstė šaulių jegas į frontą.  1923 m. ltn. Švažas vadovavo pirmiesiems skyriaus manevrams. Paskui jie būdavo beveik kasmet“.

Mes neturime daugiau žinių apie šaulio Antano Kasperavičiaus veiklą, todėl negalime nurodyti kokiose dar kovos baruose jis dalyvavo. Tačiau ir šie pateikti epizodai rodo, kad tai buvo sumanus šaulys, jeigu jis buvo įtrauktas į ekspedicinį būrį.