Miestas turi lėšų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje konferencijoje „Finansai 2024“ Kauno vicemeras Andrius Palionis pristatė miesto transformacijas, atliktas reformas, kurios leido perskirstyti pinigų srautus ir skirti juos Kauno augimui.

„Dar 2015 m. reikėjo sužiūrėti, kokiais upeliais teka miesto pinigai, kokius pinigų srautus Kaunas valdo, kokio turto turi ir pan. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad miestas turi lėšų. Reikėjo viską kontroliuoti, sureguliuoti, kokios išlaidos yra būtinos, o kur galima sutaupyti“, – pastebėjo Kauno mero pavaduotojas.

Pasak jo, vienas šaltinis, tuomet leidęs sutaupyti nemažai viešųjų pinigų – paskolų refinansavimas. Taip pavyko beveik 300 tūkst. eurų susimažinti išlaidas. „Šiai dienai viešasis sektorius turi galimybę skolintis šiek tiek kitomis sąlygomis nei verslas, kad galėtų atliepti reikiamą poreikį“, – pridūrė vicemeras.

Kauno mero pavaduotojas pateikė ir dar vieną pajamų šaltinį. Jis nurodė, kad seniau reklamos skleidėjas valstybinėje žemėje ją įsirengti galėjo be jokio mokesčio, užtekdavo tik gauti suderintą leidimą ir sumokėti reklamos rinkliavą. Tačiau pradėjus rengti konkursus dėl reklaminių plotų panaudojimo, pavyko gauti daugiau kaip 1,26 mln. eurų pajamų.

Dar viena sritis, kur anksčiau Kaunas primokėdavo, o dabar iš to gauna pajamų – „Girstučio“ baseinas. Seniau šis objektas buvo dotuojamas maždaug 150 tūkst. eurų iš miesto biudžeto, tačiau konkurso būdu išrinkus baseino operatorių, iš miesto kišenės pinigų išlaikymui neskiriama. Priešingai – dabar Kaunas net gauna pajamų. Tokia pat praktika, pasak A. Palionio, taikoma ir kai kuriomis kultūros įstaigoms.

Svarbu: visos miesto investicijos tiek į didelius projektus, tiek ir į tuos, kurie gerina gyvenimo kokybę, skatina ir verslus investuoti Kaune. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atliktos reformos

A. Palionis tikino, kad taupyti lėšas padėjo viešojo sektoriaus pertvarka, įstaigų veiklos optimizavimas ir centralizavimas.

„Anksčiau Kaune veikė penkios poliklinikos. Kiekviena jų turėjo savo vadovą, administraciją ir tarpusavyje konkuravo, kas padarys daugiau. Be to, privati medicina taip pat pradėjo traukti pacientus pas save, miestui palikdama nepelningas paslaugas. Buvo nuspręsta sujungti atskiras poliklinikas į vieną, kad jos tarpusavyje nekonkuruotų, o kurtų bendrą produktą.

Taip pavyko gerokai sumažinti sąnaudas, nes net paprastus ūkio darbus galėjome jungti per visus padalinius, o dalį sutaupytų lėšų skirti didesniems medikų atlyginimams. Be to, Kauno poliklinika dabar net pritraukia daugiau pacientų“, – teigė A. Palionis.

Jis pateikė skaičius, kiek pavyko sutaupyti sujungus penkias poliklinikas į vieną. Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo Kaunas kasmet sutaupo apie 1,3 mln. eurų.

Taupyti viešuosius resursus padėjo ir savivaldybės administracijos mažinimas. Reorganizavus administracijos veiklą ir sumažinus maždaug 150 darbuotojų skaičių, kasmet sutaupoma apie 1,7 mln. eurų.

„Buvo didelis pasipriešinimas centralizuoti visų savivaldybės įstaigų buhalteriją, nes buvo įprasta, kad kiekviena įstaiga, nesvarbu, ar ji didelė, ar maža, bet turi savo buhalterį, pavaduotoją ir pan. Skaičiai iškalbingi, nes, sujungus visų įstaigų buhalteriją, kasmet Kaunas sutaupo apie 1,1 mln. eurų“, – teigė mero pavaduotojas.

Pasak jo, pakeitus kai kurių įmonių vadovus, pagerėjo ir miesto rinkliavos surinkimas, ir savivaldybės valdomų didžiųjų įmonių gaunami dividendai. Derybų menas ir dalies funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms leido 20 proc. sumažinti žolės pjovimo įkainius, nuo 5 iki 30 proc. sumažėjo gatvių tvarkymo ir tiesimo įkainiai.

Nemažai atgarsio visuomenėje sulaukė sprendimas apmokestinti Kauno rajono vaikų ugdymą miesto darželiuose. Sprendimo esmė – nemokamai Kauno miesto darželius gali lankyti būtent mieste registruoti vaikai, o už atvežamus vaikus iš kitų savivaldybių turi būti imamas mokestis. Iš pradžių svarstyta, kad ne Kauno miesto gyventojai patys galėtų sumokėti už ugdymo paslaugas, tačiau rastas kompromisas, kad už tokius vaikus sumokės tos savivaldybės, iš kurių ir atvežami vaikai.

„Buvo nuspręsta, kad ne miestas turi dengti Kauno rajono gyventojų išlaidas. 2023 m. buvo pasirašyta sutartis su Kauno rajono savivaldybe dėl vaikų ugdymo apmokėjimo“, – sakė A. Palionis ir paminėjo, kad miestui šis sprendimas duoda apie 0,5 mln. eurų pajamų.

Susitvarkę finansinius srautus, išsprendę nelogiškus sprendimus, pradėjome kurti miestą, kuriame gera gyventi, mokytis.

Parduodamas turtas

Be to, kasmet aukcionuose Kauno miesto savivaldybė parduoda nereikalingą ir nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Taip ne tik gaunama pajamų į miesto biudžetą, bet taip pat nereikia skirti papildomų lėšų tokiam turtui išlaikyti.

„Anksčiau niekam nebuvo įdomu, kokio turto turi miestas ir kokios jis būklės. Inventorizavus visą turtą, Kaunas pradėjo tvarkytis – parduoti nereikalingą ar investuoti į tą, kurį galima panaudoti miesto reikmėms. Jei mes parduodame nereikalingą turtą, jį nupirkę gyventojai ar verslas sutvarko ir taip kartu keičia miesto veidą“, – pažymėjo A. Palionis.

Jis konferencijoje nurodė, kad už nereikalingo turto pardavimą 2014 m. Kaunas gavo kiek daugiau nei 273 tūkst. eurų, o beveik po penkmečio ši suma viršijo 5 mln. eurų. Tiesa, mažinant nenaudojamo turto sandėlius, kasmet reikia rengti mažiau aukcionų, nes tiesiog Kaunas turi mažiau ką pasiūlyti potencialiems pirkėjams.

Pozicija: A. Palionis įsitikinęs, kad svarbu tinkamai paskirstyti pinigų srautus. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)

Galimybės augti

Kaip sakė Kauno vicemeras, perskirsčius pinigų srautus, atradus visas nišas, kur biudžetas buvo paskirstytas neefektyviai, prasidėjo miesto atgimimas, į dangų stiebiasi nauji objektai, tvarkoma infrastruktūra ir pan.

„Susitvarkę finansinius srautus, išsprendę nelogiškus sprendimus, pradėjome kurti miestą, kuriame gera gyventi, mokytis, kurti. Pradėjome investuoti į miestui priklausančią švietimo, laisvalaikio, sporto, susisiekimo ir kt. infrastruktūrą. Žinoma, turėjome galvoti ir apie projektus, kurie tarsi išeina už miesto ribų, tai Dariaus ir Girėno stadionas, „Žalgirio“ arenos baseinas, „Mokslo sala“, M. K. Čiurlionio koncertų rūmai ir pan. Tokie objektai skirti ne vien miesto, bet ir visos valstybės reikmėms“, – pažymėjo A. Palionis.

Mero pavaduotojas įsitikinęs, kad visos miesto investicijos tiek į didelius projektus, tiek ir į tuos, kurie gerina gyvenimo kokybę, skatina ir verslus investuoti Kaune, kurti naujų darbo vietų.

„Vienybės aikštė yra geras pavyzdys, kai miestas pasako, kad padarys, o verslas patiki ir kartu sutvarko pastatus. Ši vieta tapo geru Kauno traukos centru. Lygiai taip pat yra ir su „Nemunaičiais“, kai verslas stato, plečiasi, o miestas pasirūpina susisiekimu. Be to, Aleksoto inovacijų parkas – taip pat sėkmingas projektas, kai, gavus valstybei svarbaus objekto statusą, pavyko įrengti visas komunikacijas, požeminius tinklus ir pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų“, – konferencijoje kalbėjo A. Palionis.