Kauno Botanikos sodo prieigose stovinčią apleistą šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę trečiadienį sušildė žvakių šviesa ir mokinių širdys. Į 120-ąsias cerkvės metines susirinkę žmonės klausėsi moksleivių giedamų giesmių ir liūdnomis akimis žvelgė į gerokai apirusią šventovę, prie kurios irimo nemažai prisidėjo ir žmogaus ranka.
Buvęs Botanikos sodo direktorius Ramunis Budriūnas prasitarė, kad vaikystėje teko čia pabūti patarnautoju. Todėl jam buvo ypatingai skaudu stebėti, kaip vietinis jaunimas niokojo apleistą ir tarytum niekam nereikalingą pastatą. Paklaustas, kodėl anksčiau nebuvo imtasi iniciatyvų atgaivinti pastatą, R. Budriūnas piktinosi, nes pastangų, pasak jo, buvo: „Nesinorėjo pastato palikti bulvių sandėliu, bet rankos buvo surištos, nes pastatas nepriklausė Botanikos sodui, todėl nebuvo galima gauti finansavimo“.
Su viltimi, kad greitu metu šventovė bus atrestauruota ir jos durys atvertos visiems tikintiesiems, kalbėjo Kauno Julijanavos katalikiškos mokyklos tikybos mokytojas Giedrius Miežanskas, vienas iš šv. Sergijaus Radonežiečio šventovės atgaivinimo iniciatorių. O Aleksoto dekanas Deimintas Brugys dėkojo: „Ačiū Dievui, kad ji atgimsta visų gerų žmonių dėka, viliamės, kad greitu metu čia įvyks ir bažnyčios atšventinimo šventė“.
Dievo namai bus atšventinti tik tada, kai durys atsivers visiems tikintiesiems, iki tol dar laukia ilgi restauravimo ir statybos darbai.
Naujausi komentarai