16. Jurgita Šiugždinienė

Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė, Jungtinių Tautų (JT) valstybės valdymo ir krizių valdymo sričių patvirtinta ekspertė, atrasdama ir ugdydama talentus, siekia gerinti studijų kokybę ir suvesti verslą su akademine bendruomene bei taip tiesiogiai prisideda prie Kauno, kaip pažangaus ir kūrybiško miesto, įvaizdžio įtvirtinimo.

"Plačiąja prasme mano aistra – valstybės valdymas, pokyčių įgyvendinimas", – sakė pašnekovė, dirbusi JT Vystymo programos patarėja savivaldos ir decentralizacijos reformos klausimais, taip pat ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnyboje. Su valstybės valdymo sritimi tiesiogiai susijusi ir jos akademinių interesų sritis.

Patirtį JT ji vadina neįkainojama. "Teko dirbti labai sudėtingose šalyse – Afganistane, Rytų Timore, Palestinoje, Turkmėnijoje, Tadžikijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kitose. Teko labai daug keliauti – mažiausiai trys misijos per vieną mėnesį", –  pasakojo J.Šiugždinienė.

JT ją subrandino kaip viešojo valdymo ekspertę, išmokė patarėjos darbo subtilybių. Jai teko asmeniškai įsitikinti, kad šalies kultūros įtaka ir reikšmė valstybės valdymo sistemoms, pokyčių sėkmei yra didžiulė.

Nuo to, koks bus mūsų universitetas, didele dalimi priklauso Lietuvos sėkmė.

"Net ir geriausiai veikiantys valstybės valdymo modeliai neveiks kitokiomis kultūrinėmis sąlygomis, todėl aklai kopijuoti negalima. Paprastai siūlau kelias problemos sprendimo alternatyvas ir stengiuosi nepiršti savo versijos, nes apsispręsti ir įgyvendinti siūlymus turi vietiniai kolegos", – teigė moteris.

Su studentais ji dalijasi ir šia savo patirtimi. Darbas universitete jai suteikia papildomos energijos, bet kartu užkrauna didžiulę atsakomybę.

"Nuo to, koks bus mūsų universitetas, didele dalimi priklauso Lietuvos sėkmė", – teigė prorektorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog studentai studijuotų tai, kas jiems patinka, o ne tai, kas šiandien populiaru, į kurią pusę juos kreipia tėvai.

Moteris įsitikinusi, kad puiki karjera yra meilės tam, ką darai, padarinys.

28. Rūta Petrauskaitė

Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, 2016 m. išrinkta vienos didžiausių mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir didžiausios Europos humanitarinių ir socialinių mokslų srityje bendros kalbos išteklių ir technologijų tinklinės infrastruktūros CLARIN ERIC generalinės asamblėjos prezidente.

Į pastarąsias pareigas ji buvo išrinkta dėl dvilypės veiklos ir įdirbio. Tai yra dėl daugiau nei dviejų dešimčių metų patirties kaupiant skaitmeninius kalbos išteklius ir kuriant technologijas VDU bei beveik dešimties metų darbo Lietuvos mokslo taryboje.

"Ir viena, ir kita veikla man yra labai prasminga, nes kuriant kalbos technologijas lietuvių kalba susiejama su informacinėmis technologijomis ir taip peržengia dar vieną kalbos raidos ir gyvybingumo slenkstį. Lietuvos mokslo tarybos vykdoma atvirojo mokslo politika sukuria galimybes atverti savo kuriamus išteklius ir pasinaudoti kitų sukurtais, – aiškino profesorė. – Tai ypač svarbu tiems, kam reikia didžiųjų duomenų, kuriuos mažoms šalims ir institucijoms sukaupti beveik neįmanoma. Dėl to ir dėl kitų bendrų darbų būtina įsitraukti į tarptautinius tinklus, kokia ir yra minėta infrastruktūra, leidžianti visiems Lietuvos mokslininkams naudotis bendrais ištekliais ir paslaugomis."

Gebėjimas analizuoti tekstus, skaityti tarp eilučių, rengti teisės aktus ar pasakyti viešą kalbą labai praverčia mokslo politikoje.

CLARIN ERIC generalinės asamblėjos prezidentės postas reiškia ne tik R. Petrauskaitės veiklos, jos įdirbio, bet ir Lietuvos pripažinimą, lygiavertę jos partnerystę Vakarų Europos šalių dominuojamose tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. "Vargu ar būčiau buvusi išrinkta, jei ne mano, kaip Lietuvos atstovės, dalyvavimas įvairiose ES institucijose, leidęs perprasti, kaip kuriama ir vykdoma ES mokslo politika", – teigė mokslininkė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja ir Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė.

Kalbėdama apie tai, kuo sudomino lingvistika, R. Petrauskaitė teigė, kad šis mokslas ją lydi visur ir visada.

"Gebėjimas analizuoti tekstus, skaityti tarp eilučių, rengti teisės aktus ar pasakyti viešą kalbą labai praverčia mokslo politikoje. Net ir žmones atpažįstu ir vertinu pagal tai, kaip jie rašo ar kalba, o posėdžiai neprailgsta, nes jų metu renku mane dominančių kalbos reiškinių pavyzdžius, kuriuos vėliau aptariu su savo studentais ir analizuoju moksliniuose darbuose. Lingvistika man yra tarsi modus vivendi", – tvirtino mokslininkė.

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.

Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.