Kaip sekasi?

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip šiemet sekasi įgyvendinti Paveldotvarkos programą, kokios vyrauja tendencijos, ar pastatų savininkai ir jų pasamdyti rangovai spės darbus atlikti laiku ir sulauks Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos?

„2024-ųjų pradžioje Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino rekordinį, beveik 2 mln. eurų siekiantį biudžetą, pagal kurį numatyta įgyvendinti 50 projektų. Šių metų Paveldotvarkos programos sezonas dar nėra pasibaigęs, tad galutinius rezultatus matysime tik kitų metų pradžioje. Nemažai projektų tikimasi užbaigti artimiausiomis savaitėmis, jų įgyvendintojai lenktyniauja su laiku. Matyt, dalies darbų užbaigimas persikels į kitus metus“, – pastebėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai pastato savininkai sutinka restauruoti tarpukario modernizmo perlus, tačiau vėliau persigalvoja.

„Šiek tiek nuvilia tai, kad miestui skyrus paramą pastato fasadų atnaujinimui, dalis daugiabučių gyventojų pakeičia nuomonę, todėl nemažai projektų lieka neįgyvendinti arba darbai vėluoja. Neslėpsime, norėtųsi didesnio gyventojų, pastatų administratorių ir rangovų aktyvumo ir efektyvesnio bendradarbiavimo, siekiant bendro tikslo. Kiek leidžia galimybės, konsultuojame ir bandome visoms pusėms padėti rasti kompromisus, nors taikyti susipykusius kaimynus gal ir ne visai mūsų funkcija. Tačiau esame suinteresuoti, kad kuo daugiau istorinių pastatų mieste atsinaujintų“, – teigė S. Rimas.

Pripažinta: Ugniagesių rūmai ir taip – vieni gražiausių Baltijos šalyse, o atnaujinus fasadą šis perlas žibės dar ryškiau. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Šiųmetis derlius

Nepaisant to, kad dalis kauniečių pakeičia planus ir nusprendžia bent jau dabar istorinių pastatų neatnaujinti, tačiau yra ir gerųjų pavyzdžių. Nuėmus pastolius atsivėrė ne vienas tarpukario objektas, neabejotinai papuošiantis Kauną.

„Dauguma šiemet atnaujinamų pastatų yra Naujamiestyje, UNESCO pasaulio paveldo vertybės teritorijoje. Tai – miesto vizitinė kortelė, todėl čia kiekvienas restauruotas istorinio pastato fasadas prisideda prie Kauno įvaizdžio gerinimo ir miesto patrauklumo tiek svečiams, tiek patiems miestiečiams“, – gražėjančiais pastatais pasidžiaugė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Jis įvardijo šiųmečius Paveldotvarkos programos perlus. Pasak S. Rimo, ypač džiugina atgimstantys modernizmo ir art deco stilistikos pastatai S. Daukanto g. 14, A. Mickevičiaus g. 17, K. Donelaičio g. 71.

Šiemet per šią programą tvarkomi ir Ugniagesių rūmai (I. Kanto g. 1). Šis ugniagesių gelbėtojų pastatas anksčiau buvo pripažintas vienu gražiausių Baltijos šalyse, tad atnaujintas fasadas neabejotinai taps dar vienu svarbiu centrinės Kauno dalies akcentu. Be to, priešais Ugniagesių rūmus į Nemuno salą, o kartu ir į „Mokslo salą“ veda naujas pėsčiųjų tiltas, todėl atidarius mokslo ir inovacijų centrą nuo Nemuno pusės atsivers ir atnaujinta gaisrinė.

Savivaldybės paramos fasado tvarkymo darbams sulaukė ir Lietuvos sporto universiteto rūmai. Prieš kelerius metus atnaujinus šalia esančią Sporto gatvę, universiteto pastatas badė akis, tačiau baigus darbus nebus gėda atsivesti svečių. O svečių Ąžuolyno pašonėje tikrai bus, nes traukos centru jau tapo S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, atnaujinta Kauno sporto halė ir naujai statomas Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas.

„Visuomet svarbus kiekvienas atnaujintas fasadas Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje“, – apie tai, kad atnaujinti pastatų fasadai keičia Kauno veidą, kalbėjo S. Rimas.

2 mln. eurų – tiek Kauno miesto savivaldybė skyrė Paveldotvarkos programai.

Dėmesys medinukams

Savivaldybė prisideda ne tik atnaujinant mūrinius, bet ir medinius namus, turinčius istorinę vertę.

„Mediniams pastatams jau kurį laiką programoje yra taikomos itin palankios sąlygos – darbai gali būti finansuojami iki 75 proc., kai kuriais atvejais nereikalaujama rengti tvarkymo darbų projekto“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės paveldo ekspertas.

Šiemet finansavimas skirtas šešiems mediniams pastatams: trijuose vykdomi darbai, kitiems rengiami tvarkymo darbų projektai.

„Galima išskirti vieną atvejį, kai šiemet skirta savivaldybės parama puošnių medinių E. Ožeškienės g. 33 pastato art deco stiliaus durų restauravimui. Džiugina tendencija, kad vis daugiau gyventojų suvokia autentiškų durų, langų ir kitų sudėtinių pastato elementų vertę ir siekia juos išsaugoti.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad net ir tais atvejais, kai autentiškos istorinės durys nėra išlikusios, dažnai jas galima atkurti pagal archyvinius duomenis. Tai neabejotinai papuošia visą pastatą ir padidina jo vertę“, – pastebėjo S. Rimas.

Gėda: „Pienocentro“ tvarkybos darbai sustabdyti dėl grubių pažeidimų, todėl nuplaukė ir savivaldybės parama. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kokie darbai atliekami?

Paveldotvarkos programa prisideda prie kauniečių privačių namų fasado atnaujinimo, tad sutvarkius tokius objektus neretai įrengiamas ir fasado apšvietimas, išryškinantis pastato gražiausias linijas.

„Įprastai būna pašalinami atšokę tinko, dažų sluoksniai, perbetonuojami ir hidroizoliuojami balkonų padai, pakeičiami apskardinimai, lietaus nuvedimo sistemos, permūrijamos pažeistos fasadų vietos, atkuriami lipdiniai ir kiti puošybiniai elementai, pertinkuojami, nuglaistomi ir perdažomi fasadai. Dažnai tuo pačiu įrengiamas dekoratyvinis fasadų apšvietimas. Mediniams pastatams – keičiamos supuvusios lentelės ar net pavieniai sienojų rąstai, atkuriami drožiniai, keičiami apskardinimai, dažoma“, – kokius darbus galima atlikti su miesto parama, vardijo S. Rimas.

Pasak jo, Paveldotvarkos programa apima fasadų ir autentiškų elementų tvarkymą. Per programą finansuojami remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbai ir taikomieji tyrimai, kuriuos privaloma atlikti prieš objektų tvarkybos projektavimą ar tvarkymo metu.

„Taip pat parama skiriama apsaugos techninėms priemonėms įrengti ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams, pagal specialiuosius paveldosaugos reikalavimus atliekamiems paprastojo remonto darbams, kuriais pagerinama išorinių atitvarų, fasadų elementų techninė ir estetinė būklė“, – kaip galima atnaujinti istorinius pastatus, aiškino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Dar vienas svarbus dalykas – objektų pritaikymas neįgaliųjų reikmėms. Savivaldybė finansuoja statinių pritaikymą žmonių su negalia poreikiams – tiek projektavimo, tiek įgyvendinimo darbus.

Restauravo: šiemet skirta savivaldybės parama puošnių medinių E. Ožeškienės g. 33 pastato art deco stiliaus durų restauravimui. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įžūlus akibrokštas

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad pernai pradėtas tvarkyti „Pienocentro“ fasadas, tačiau rangovai sumanė pagudrauti ir tinką ne tepė, o purškė, nors tai prieštarauja patvirtintam projektui. Įsikišus paveldosaugininkams, šio išskirtinio Laisvės alėjos pastato tvarkybos darbai sustabdyti, skaičiuojama, kad padaryta žala gali būti šešiaženklė.

„Pienocentro“ fasado remontui Kaunas per Paveldotvarkos programą buvo numatęs skirti beveik 60 tūkst. eurų, tačiau dabar pinigai nebus išmokėti. Kol kas neaišku, kaip bus likviduota padaryta žala, ar pavyks atstatyti pirminę fasado būklę. Šis pavyzdys tikrai nedaro garbės Kaunui, dėl tarpukario modernizmo architektūros įtrauktam į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

„Šį atvejį vertiname kaip didžiulį aplaidumą, neatsakingumą, tačiau mes dėsime visas pastangas, kad šis valstybės paminklas būtų tinkamai ir teisingai sutvarkytas, puoštų Kauno miestą ir kad būtų puoselėjamas istorinis paveldas“, – apie tai, kad „Pienocentro“ pastatas netaps amžinųjų statybų vieta pačioje ryškiausioje Laisvės alėjos vietoje, vylėsi S. Rimas.

Gėdinimo akcija

Vasarą Kauno miesto savivaldybė vykdė savotišką gėdinimo akciją, kai ties apleistais valstybiniais ir universitetų pastatais pastatė ženklus, kad Kaunas tvarkosi, galėtų ir valstybė.

Taip siekta atkreipti dėmesį, kad kai kuriose miesto vietose eilę metų akis bado byrantys ir niekaip netvarkomi pastatai. Kauno atstovai siūlė prisidėti prie tokių objektų tvarkymo, kad piktžaizdžių būtų kuo mažiau.

Džiugina tendencija, kad vis daugiau gyventojų suvokia autentiškų durų, langų ir kitų sudėtinių pastato elementų vertę ir siekia juos išsaugoti.

„Savivaldybė šia akcija nesiekė supriešinti Kauno mieste veikiančių valstybinių įstaigų, bet norėjo atkreipti Vyriausybės dėmesį į nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, kuriuose yra įsikūrusios biudžetinės įstaigos. Šiandien tai ne tik pastatai, turintys vertingųjų savybių, saugomi valstybės, bet ir patenkantys į UNESCO pasaulio paveldo vertybės teritoriją, o tai skatina pasitempti. Centrinio pašto tvarkymo darbai, atrodo, juda iš mirties taško“, – teigė S. Rimas.

Gėdos ženklai buvo pastatyti ties apleista žydų sinagoga (Gimnazijos g. 6), kuri priklauso Vilniaus dailės akademijai, taip pat ties Vilniaus universitetui priklausančio pastato, stovinčio Karaliaus Mindaugo prospekto ir Muitinės gatvės sankirtoje. Miesto gėdinančio ženklo sulaukė ir Mykolo Riomerio universitetas, kurio netvarkingas pastatas stovi šalia K. Donelaičio ir Maironio gatvės sankryžos. Be to, ženklai buvo ir prie Žemės ūkio ministerijos (I. Kanto g. 23) pastato, ir prie buvusių Centrinio pašto rūmų (Laisvės al. 102).

Regimanto Zakšensko nuotr.

Neketina sustoti

Per visą Paveldotvarkos programos gyvavimo laikotarpį finansavimas skirtas daugiau nei 200 projektų, išmokėta apie 5 mln. eurų paramos. Kitais metais miestas nusiteikęs tęsti programą ir vėl pakviesti kauniečius restauruoti pastatų fasadus ir taip prisidėti prie Kauno gražinimo.

„Kitais metais Paveldotvarkos programos apsukos neturėtų lėtėti, lėšų miesto biudžete šiai veiklai tikrai atsiras. Prioritetu išliks UNESCO ir Europos paveldo ženklu įvertinti tarpukario modernizmo pastatai, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos, medinė architektūra. Planuojame paraiškas naujam paveldotvarkos sezonui paskelbti gruodžio mėnesį, tad norinčius pasinaudoti programa raginame sekti pranešimus žiniasklaidoje“, – sakė S. Rimas.