Šiuos didvyrius trečiadienio vakarą pagerbė kauniečiai. Atsinešę baltas gėles, jas padėjo prie gyvų paminklų, kuriais pusvalandžiui tapo jaunieji šauliai ir kariai kursantai su žvakelėmis rankose.

Ne tik istorinė vertybė

Apie buvusias Kauno karmelitų kapines, kurios vėliau buvo pavadintos Ramybės parku, o dabar – Senosiomis Kauno kapinėmis, išsamiai pasakojama dar 1995 m. draugijos "Lakūnų kapai" išleistame leidinyje.

Ši teritorija 1847–1959 m. buvo pagrindinės miesto kapinės, kuriose 1994 m. architektai gana tiksliai nustatė katalikų, evangelikų, musulmonų ir stačiatikių kapinių sklypus.

Šios kapinės yra priglaudusios ne tik kauniečius, bet ir Pirmojo pasaulinio karo aukas, žuvusius Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorius, karius, karo lakūnus, šaulius, čia buvo S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejus (dabar užpiltas smėliu), 1941 m. sukilėlius.

Šios kapinės turi ne tik istorinę, bet ir kultūrinę vertę – jose buvo daug meniniu požiūriu vertingų antkapinių paminklų čia palaidotoms iškilioms asmenybėms. Sovietmečiu Vėlinių dienomis šios kapinės buvo tapusios pasyvios rezistencijos vieta ir todėl 1949 m. anuometė valdžia jas uždarė, iškėlusi dalį palaikų į veikiančias kapines, sunaikinusi paminklą "Žuvome dėl tėvynės", katalikų kapinių koplyčią, 1958 m. – S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejų ir kt.

Tvarkoma labai lėtai

Po to, kai 1994 m. Seimas priėmė Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą, pagal jį karių kapai ir kapinės tapo nekilnojamojo turto vertybe, buvusiose Karmelitų kapinėse pradėta regeneruoti karių kapus, paminklus.

Ne pelno įmonės "Palikimas" iniciatyva 1995 m. buvo atstatytas paminklas "Žuvome dėl tėvynės" (pastatytas 1930 m. nugriautas – 1957 m.). 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų vietoje (sunaikinti 1959 m.) 1991 m. pastatytas simbolinis paminklas "Kryžius-medis" (autoriai: skulptorius Robertas Antinis, architektas Eugenijus Miliūnas), 2010 m. pastatyta 40 nedidelių kryželių, žyminčių Birželio 23-iosios sukilimo aukų palaidojimo teritoriją. 2010 m. iškilo paminklas "Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai".

"Architektai, 1994 m. pradėję rengti generalinį Karmelitų kapinių sutvarkymo planą, buvusias kapines laikė ne tik mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, bet ir tautos didvyrių panteonu. Todėl jau tada siūlėme kapinių teritoriją aptverti tvora", – sakė architektas Stasys Pūtvis, dalyvavęs įvairiuose tautos didvyrių panteono atkūrimo darbuose.

Be kita ko, siūlyta regeneruoti nepriklausomybės karių, savanorių, šaulių kapus, kurių teritorija katalikų sektoriuje (du sklypai – nr. 1 ir nr. 2) esanti ištyrinėta ir gana tiksliai nustatyta. Nors sklype nr. 2 (žr. schemą) paminklas "Žuvome dėl tėvynės" atstatytas, anot S.Pūtvio, aplink jį neįamžinti kryželiais neiškeltų karių ir savanorių, šaulių palaikų kapai, o sklypas nr. 1 (žr. schemą) – visiškai apleistas.

"Tam įtakos turėjo kultūros veceministro Naglio Puteikio 2005 m. priimtas sprendimas likviduoti įmonę "Palikimas", – įsitikinęs pašnekovas.

Architektai, 1994 m. pradėję rengti generalinį Karmelitų kapinių sutvarkymo planą, buvusias kapines laikė ne tik mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, bet ir tautos didvyrių panteonu. Todėl jau tada siūlėme kapinių teritoriją aptverti tvora.

Viliasi atkreipti dėmesį

Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriai, Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubas, Kauno Sąjūdžio grupė kreipėsi į Vyriausybę, Kauno miesto vadovus dėl Lietuvos karių, savanorių, šaulių, palaidotų Kauno Senosiose kapinėse, atminimo įamžinimo. Mat iki šiol nieko realaus nepadaryta, nors 2005 m. gruodžio 6 d. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus įsakymu buvo patvirtintas Senųjų kapinių detalusis planas ir parengtas techninis jų sutvarkymo projektas.

Minėtuose dvejuose sklypuose guli 33 karių, savanorių, šaulių palaikai – žinomos palaidotųjų pavardės, vardai, žuvimo datos, kariuomenės dalis, kurioje kiekvienas tarnavo.

Artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui, atminimo įamžinimo iniciatyvinė grupė viliasi, kad bus skirta lėšų bent sklypui nr. 1 sutvarkyti ir taip bus įamžintas čia palaidotų karių, savanorių, šaulių atminimas.