Kultūros ministerijai pavyko įtikinti Briuselį, kad ji yra pajėgi skirstyti ES struktūrinių fondų paramą ir iki 2020 m. kultūros infrastruktūrai modernizuoti bus išdalyta 650 mln. litų. Tai gera žinia ir kauniečiams.

Manoma, kad tokios investicijos leistų įgyvendinti įvairių paveldo bei kultūros įstaigų pastatų rekonstrukcijas, todėl atsirado galimybė apie atsinaujinimą pagalvoti ir teatrams. Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Kauno valstybinis lėlių teatras Kultūros ministerijai pateikė paraiškas, siūlydami, kaip galėtų panaudoti ES siūlomą paramą, kurios, anot teatrų vadovų, jiems verkiant reikia.

Tik ar visi teatralai suvokia, ko iš jų tikimasi, ir ar iš tiesų jie gali įgyvendinti tokį projektą, kuris į teatro ir miesto gyvenimą įneštų tikrų pokyčių? "Tai ne vien teatrų problema, muziejai taip pat pateikia mums tokias paraiškas: "Mes griūvame, duokite mums pinigų, nes užsidarysime." Atsiribojus nuo Lietuvos kultūros politikos ir žvelgiant iš ES pozicijų, tai net ne paraiška – užverčiame ir padedame į stalčių", – sakė ministerijos specialistai.

Egidijus Stancikas
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas

Teatrai šiuo metu susiduria su didele problema – specialistų stoka. Tos specializacijos – šviesų operatoriai, dekoratoriai, butaforai – yra labai siauros, bet ypač reikalingos. Jos negali būti saviveiklinio lygio, jeigu norime sukurti produktą, konkuruojantį bent jau su gretimomis šalimis. Kita problema – jaunieji menininkai: režisieriai, scenografai, kompozitoriai, kurie turi be galo daug gražių idėjų, tačiau neturi erdvės joms įgyvendinti. Jie ateina pas mus, biudžetininkus, norėdami bendradarbiauti, tačiau mes negalime atverti jiems durų, nes įstatymas mums neleidžia naudoti valstybės turto kartu su privačia įstaiga kuriant bendrą produktą. Tad manome, kad turi atsirasti visiškai atskiras organas – TEIK. Angliškai reiškiantis "imk", o lietuviškai šifruojamas – Teatro Edukacija Inovatyvi Kultūra. Ką tai reiškia? Mes sukuriame erdves, kuriose vyktų edukacinės ir kartu mokymo programos, kur jaunuoliai per metus galėtų įgyti amatą. Turėdami vidurinį išsilavinimą jie galėtų tęsti mokslus kolegijoje, o jau paskui siekti magistro laipsnio universitete. Taip užpildytume profesionalaus teatro meno kūrėjų spragas. Kita pusė erdvių būtų skirta jauniesiems menininkams – repeticijų salėms, rezidencijoms, tarptautinių projektų studijoms. Norėtume, kad šis projektas išsilaikytų pats ir taptų donoru kitiems teatrams, specialistais ir menininkais.

Rimas Lekavičius
Kauno valstybinio muzikinio teatro pavaduotojas

Džiaugiuosi, kad europiniai pinigai pradeda pasiekti teatrus, kurie anksčiau buvo apeinami. Nesibaigianti renovacija ir nuolatiniai statybos darbai mūsų teatre daugelį varo į neviltį. Dirbti ir kartu renovuoti teatrą yra nepaprastai sudėtinga. Gal būtų buvę paprasčiau užsidaryti ir atlikti tą planingai, tačiau tuomet beveik 300 žmonių turėtume išleisti nemokamų atostogų ir po kelerių metų vėl juos pasikviesti dirbti. Nė vienas teatras nenorėtų užsidaryti, nes nežino, kas bus, kai vėl atsidarys. Apskritai mūsų teatro rekonstrukcijos patirtis, ko gero, yra tokia, kaip nereikėtų daryti. Pradedant tuo, kad prieš dvidešimt metų buvo remontuotas stogas, o dabar vėl jį reikia taisyti, nes nebuvo sprendžiamos energetinio efektyvumo problemos. Požeminės teatro rūbinės, pastatytos 1984 m., netgi po rekonstrukcijos nebuvo sutvarkytos, nes dėl finansų stokos nebuvo planuota jų šiltinti. Ten žiemą rūsio patalpose temperatūra nepakyla aukščiau nei 15 laipsnių. Galbūt dabar tie europiniai pinigai sudarys galimybes ūkiškai pažiūrėti į savo pastatų eksploataciją ir jų efektyvumą. Matau, kad situacija keičiasi, ir atsiranda galimybė mūsų teatrui galvoti apie naujesnę modernią įrangą.

Sigitas Klibavičius
Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas

Rodėme stebėtiną kantrybę, kol didieji banginiai gaudavo pinigus. Džiaugėmės jų pasikeitimais ir kantriai laukėme, kol jie baigs tuos remontus ir mes galėsime teikti paraiškas. Pateikėme tą paraišką ir pagalvojome, Dieve mano, jie net nesirengia baigti! Mūsų apimtys visai kitos, bet mums be galo reikia tų investicijų. Lėlių teatras yra įsikūręs pastate, kuris buvo pastatytas 1925 m. kaip pirmasis Lietuvoje tikras kino teatras. Tokiose kino teatro patalpose ir turėjome įsikurti. Ką tai reiškia? Mes dūstame. Užkulisiuose dirbame virtuvės sąlygomis, repeticijų salės nėra, sandėliai perpildyti lėlėmis ir dekoracijomis, lėlių muziejus netelpa ankštose patalpose. Galvodami apie savo teatro ateitį matome, kad yra galimybė praplėsti muziejų, yra galimybė suteikti normalias darbo sąlygas teatralams. Apskritai tai yra unikalu, kad trys valstybiniai teatrai yra nutolę vienas nuo kito šimto metrų atstumu. Tokioje erdvėje būtų idealu organizuoti tarptautinį festivalį. Jei ši puiki bazė būtų sutvarkyta, Kaunas apskritai galėtų pasaulyje nuskambėti kaip festivalių miestas.

Erika Furman
Kultūros ministro patarėja

Kultūrai Lietuvoje dabar yra labai didelis išbandymų laikotarpis. Kadangi kultūros sritis, šiuo metu turinti 722 mln. litų minusą, yra siaubingai prasiskolinusi, buvo labai sunku įrodyti, kad jai pavyks paskirstyti struktūrinių fondų lėšas. Jeigu šį išbandymą išlaikysime 2015–2017m., tai ir 2017–2020 m. etape, kai bus perskaičiuojami visų sričių pinigai, galime tikėtis, kad Kultūros ministerijai bus patikėtas dar didesnis fondas. Tam reikia labai pasiruošti ir nelaukti, kol ateis kokie nurodymai iš ministerijos, o veikti patiems. Šioje vietoje labai svarbus yra kompleksinis požiūris į problemą. Jei investuosime į bažnyčią, bet ten nebus nei kelio, nei ženklų, nei jokios infrastruktūros, kažin ar ta bažnyčia veiks. Ministerija turi tik 13 proc. tos sumos, kurios prašo paraiškų teikėjai, todėl bandome, kur įmanoma, dalį tos naštos perkelti kitoms sritims. Tarkim, energetinį efektyvumą gali finansuoti Energetikos ministerija, automobilių stovėjimo aikštelių statybą – Susisiekimo, edukacinę programą – Švietimo ir mokslo, o kultūrinę dalį – Kultūros ministerija. Tai yra visai kultūros sričiai naujas iššūkis – pasižiūrėti į save kaip į dalį viso bendro konteksto.

Andrius Jautakis
ES paramos skyriaus vyriausiasis specialistas

ES struktūrinių fondų remiamus projektus laiko trys banginiai: augimas (Growth), darbų vietų kūrimas (Jobs) ir aplinkosauga (Environment). Visoje ES paramos programoje nėra tokios prioritetinės priemonės kaip kultūra, o priemonė, apie kurią dabar kalbame, yra kultūros infrastruktūros modernizavimas. Su aplinkosauga čia ką nors nuveikti sudėtinga, darbo vietų kūrimas irgi yra vengiamas dalykas, kadangi teatrai yra nacionaliniai objektai, tad sukūrę naujų darbo vietų, patys turėsime jas ir išlaikyti. Taigi mūsų tikslas būtų prisidėti prie viso miesto augimo arba netiesioginių darbo vietų augimo, kai aplinkui teatrą kuriasi kitos įmonės, valdančios kavines, viešbučius ar parduotuves. Iš visų pareiškėjų norime, kad parodytų, koks yra numatomas ne tik ir ne tiek pačios įstaigos pokytis, bet ir poveikis aplinkai. Teatrams reikia susivokti, kokią poziciją užima mieste, kokias funkcijas kaip miesto infrastruktūros įstaiga padeda vykdyti, kokias nišas užpildo.