Vietoje greitėjančių „Rail Baltica“ darbų – augantis nerimas dėl vėlavimų. Jonavoje susitiko Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai aptarti projektą. Didžiausia problema – finansavimas, apie kurį kalbama nenoriai. Po poros metų baigsis Europos Sąjungos (ES) parama, o tuo metu projektas jau bus keturis kartus pabrangęs ir vėluojantis. Norint tęsti darbus, teks ieškoti papildomų pinigų.

„Realių skaičių nepasakysiu ne todėl, kad jų nėra, bet kai pasakai viešai skaičių, tai jis tampa problema. Šiai dienai lėšų netrūksta, ar jų trūks vėliau – priklausys, kaip seksis derėtis kitame programavimo etape su Europos Komisija“, – sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Geležinkelių vadovo teigimu, Lietuva iš viso kol kas yra užsitikrinusi per 1,5 mlrd. eurų „Rail Baltica“ projektui. Tačiau artėjant ES finansavimo pabaigai, kyla grėsmė, kad lėšų nepakaks. Svarstomos kelios finansavimo alternatyvos.

„Tikrai ne iš privačių. Šnekėsime apie fondų panaudojimą, karinio mobilumo pinigus, „Cefo“. Kaip perdėliojant prioritetus turime išgyventi šį periodą“, – tikino „LTG grupės“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr. 

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad pačiai Lietuvai beveik neįmanoma rasti pinigų „Rail Baltica“ projektui.

„Jeigu nebus finansavimo, visa našta, milijardai eurų, kris ant nacionalinių valstybių pečių, ir tokių sumų biudžetai nepaveš“, – sakė premjeras.

„Nuo trečiadienio visos šalys gali kreiptis į direktoratą, kuris užsiima gynybos ir kosmoso reikalais. Lietuva pagal savo fiskalinę situaciją gali pretenduoti į pakankamai nemažas sumas“, – kalbėjo gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius.

Vietiniai gyventojai, šalia kurių tiesiama naujoji vėžė, „Rail Baltica“ projektą kritikuoja. Esą darbai vyksta lėtai, abejojama, ar jie bus užbaigti.

„Nežinau, ar užbaigs. Nesitikiu. Nieko nedaro, tik lopus deda“, – tikino vyriškis.

„Blogai. Kaip ir visos statybos Lietuvoje – blogai viskas“, – sakė kitas.

Baltijos šalys pasirašė susitarimą prašyti papildomo ES finansavimo. Neoficialiai teigiama, kad dėl karo Ukrainoje ir trasos perplanavimo „Rail Baltica“ statybos darbai gali užtrukti dar 10 metų. Ministras tikisi likusius 260 kilometrų nutiesti per 5 metus. Nors pirmieji 150 kilometrų buvo tiesiami net 11 metų.

„Linija buvo įsivaizduojama kaip greitaeigė, skirta pervežti keleivius, kurie keliautų nuo Talino iki Varšuvos arba nuo Vilniaus iki Berlyno ir panašiai. Dabar suprantame, kad pagrindinis iššūkis – visą projektą pirmiausia pritaikyti kariniam mobilumui“, – aiškino E. Sabutis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Su finansavimo problema susiduria visos Baltijos šalys – pinigų trūksta ne tik Lietuvoje. Latvijos susisiekimo ministras sako, kad Europa turėtų skirti daugiau dėmesio „Rail Baltica“, nes taip stiprinamas visos Europos saugumas.

„Šiais geopolitiškai sunkiais metais tai rodo svarbą Europai – kad mūsų regionas ir šis projektas yra prioritetinis susisiekimui, žmonėms, kroviniams ir kariniam mobilumui“, – teigė Latvijos susisiekimo ministras Atis Švinka.

Pavyzdžiui, Jonavoje viena vieta yra išskirtinė – joje susiduria elektrinio traukinio bėgiai su būsimąja europine vėže. Vien šios vietos atkarpai – Šveicarija–Žeimiai – 10 kilometrų statybai numatyta per 119 mln. eurų. Šiemet dar suplanuota nemažai kitų darbų.

„Dirbame dabar su 46 kilometrais. Norime šių metų pabaigoje sudaryti kontraktą ir projektavimą keliui nuo Kauno iki Lenkijos“, – sakė „LTG grupės“ generalinis direktorius.

„Rail Baltica“ projektui užbaigti iki 2030 metų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų. Iš viso turėtų būti nutiesta 870 kilometrų bėgių.