Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus įtariamas suklastojęs kolegų parašus ir į laisvę anksčiau laiko galėjęs paleisti mažiausiai tris nuteistuosius.

Pastebėjo kolegos

Trečiadienį dėl galimo dokumentų klastojimo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Teisėjams įtarimą kelia ir dar dvi bylos, kurias kartu su kitais kolegijos nariai nagrinėjo A.Stankus.

Pasak G.Kryževičiaus, prieš šiek tiek daugiau nei savaitę į Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį kreipėsi du šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Kęstutis Dargužis ir Regina Cemnolonskienė.

„Liteko“ sistemoje skaitydami trijų apeliacine tvarka nagrinėtų bylų nutartis dėl nuteistųjų skundų, tiesėjai pastebėjo, kad nutarčių motyvai skiriasi nuo rezoliucinės nutarties dalies, motyvuose buvo parašyta, kad skundai netenkinami, tačiau rezoliucinėje dalyje puikavosi jau kitoks įrašas – skundą tenkinti, nuteistąjį iš įkalinimo vietos paleisti anksčiau numatytos bausmės termino.

Teisėjai teismo pirmininkui teigė, kad aptariant šias nutartis su skundų nagrinėjimo pranešėju A.Stankumi, buvo nuspręsta, jog bus paliktos pirmosios instancijos teismų nutartys, nuteistųjų anksčiau laiko į laisvę nepaleisti. K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė teigia, kad jų parašai ant šių nutarčių yra suklastoti. Visos trys nutartys priimtos tą pačią, sausio 18 d.

Taip į laisvę buvo paleisti trys nuteistieji iš Pravieniškių ir Kybartų pataisos namų. Už grotų jie buvo pakliuvę už sunkų sveikatos sutrikdymą, kontrabandą į Švediją ir narkotikų gabenimą Švedijoje.

Yra abejonių dėl kitų bylų

Jau kitą dieną po šių teisėjų pranešimo Kauno apygardos teisme buvo pradėtas vidinis patikrinimas, sudaryta speciali komisija.

Pasak A.Milinio, šie teisėjai suabejojo ir kitų nutarčių, priimtų dalyvaujant vienoje kolegijoje su A.Stankumi, todėl iš kitų teismų buvo paprašyta bylų, kurias nagrinėjo visi šie trys teisėjai.

„Kai kurios šios bylos gautos vakar, kai kurios tik šiandien ryte“, - kalbėjo A.Milinis. Iš 14 gautų bylų, kurios buvo nagrinėtos 2009 – 2010 m. K.Dargužiui ir R.Cemnolonskienei pasirodė įtartinos, jie suabejojo, ar ant nutarčių esantys parašai yra tikrai jų.

Teisėjas susirgo 

Pasak A.Milinio, kol kas su parašų klastojimu įtariamu teisėju jam pabendrauti nepavyko. Vos tik dėl galimų įtarimų buvo pradėtas vidinis patikrinimas, A.Stankus susirgo. Nedarbingumo pažymėjimą jis turėjo iki vasario 4 d., vėliau jį prasitęsė.

Nesąžinigu bylu nagrinėjimu įtariamas teisėjas, nors ir serga, pasiprašė atleidžiamas iš darbo savo noru. A.Milinio teigimu, jis pats ar kažkas kitas, įteikė tokį prašymą teismo personalo skyriui. „Aš jį išsiunčiau Prezidentei, nes prašymas atleisti iš užimamų pareigų yra adresuotas jai, ne man“, - aiškino Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Nors A.Stankaus prašymas ir išsiųstas Daliai Grybauskaitei,  Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius teigia, kad apie šio teisėjo pasitraukimą iš darbo savo noru negali būti nei kalbos. „Gavę tokį prašymą, mes jį privalome siųsti, kito pasirinkimo neturime. Kartu su juo Prezidentės patarėjams teisės klausimas išsiuntėme ir visą medžiagą, kurią mums pavyko iki šios dienos surinkti“, - kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkas.

Tarp šių dokumentų yra ir teismo sekretorių bei kitų asmenų, galinčių prieiti prie nutarčių, visi jie teigia apie klastojamus parašus nieko nežinoję. Įtarimas krenta ant A.Stankaus vien todėl, kad jo vienintelio parašas juose tikras.

„Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikėme dėl fakto“, - aiškino G.Kryževičius ir pabrėžė, kad nors pirmiausia nesąžinigumu įtariamas A.Stankus, bet kol tai nėra įrodyta, neatmetama galimybė, kad parašus galėjo klastoti ir kažkas kitas.

Kartu su prašymu pradėti tyrimą dėl dokumentų klastojimo, Teisėjų taryba pateikė ir kitą prašymą, atnaujinti procesą prieš tuos asmenis, kurie, kaip manoma, neteisėtai buvo paleisti į laisvę.

Bendradarbiai atsiliepia gerai

G.Kryževičiaus teigimu, anksčiau yra buvę, kad administracines bylas nagrinėjantys teisėjai darė įvairiausius pažeidimus – vilkino bylas, nenagrinėjo jų arba nesiteikė pranešti priimtų sprendimų procesų dalyviams, tačiau toks atvejis, kad teisėjas pasirašinėtų nutartis už kitus du kolegijos dalyvius, pirmas. „Tai vienetinis, išskirtinis ir labai negatyvus atvejis“, - pabrėžė jis.

Kauno apygardos teisme A.Stankus dirba nuo 2007 m. rugsėjo, į jį jis perėjo dirbti iš Kauno miesto apylinkės teismo, kuriame darbavosi nuo 1993 m. lapkričio mėnesio. Prieš tai A.Stankus dirbo Kauno miesto prokuratūroje tardytoju, bendrovėje „Kauno statyba“ vyriausiuoju juriskonsulu, Kauno rajono ir Kauno miesto prokuratūrose.

„Tai man buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus“, - paklaustas, ar galėjo tikėtis tokio savo pavaldinio elgesio atsakė A.Milinis. Teismo pirmininkas sako, kad jam toks A.Stankaus elgesys sunkiai suvokiamas ir jis neįsivaizduoja, kas jį galėjo paskatinti tokiam poelgiui, jai tai padarė tikrai jis. „Gal ne tik tos problemos (anksčiau buvo kalbama, ar teisėjas negalėjo būti nupirktas – red. past.), bet ir sveikatos“, - sakę jis.

Gerai apie A.Stankų atsiliepia ir su juo Kauno apygardos teisme dirbantys kolegos. Pasak jų, jis buvo kultūringas, draugiškas, neišsišokantis, tačiau ir niekuo labai neišsiskiriantis.

Anksčiau A.Stankaus kabinetas buvo šalia pernai spalio 5 d. Kaune nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus kabineto (iš kitos pusės šalia J.Furmanavičiaus buvo Neringos Venckienės kabinetas – red.past.), tačiau kai Drąsius Kedys apkaltino J.Furmanavičių tvirkinus jo dukrą, A.Stankus kažkodėl pasiprašė perkeliamas į kitą kabinetą. Jo prašymas buvo patenkintas ir teisėjas įsikūrė visai kitame aukšte nei J.Furmanavičius ir N.Venckienė.