Šventė visi be išimties

"Kaunas puikiai išpuoštas. Namų durys ir langai žolynais ir vainikais apkaišyti. (...) Iš namų, bokštų nuolat tautinės vėliavos plevėsuoja. Iškabyti spalvoti raidėmis Steig. Seimui sveikinti kaspinai vėjo pučiami plevėsuoja. Nors lytinga diena, aukštumoj drąsiai, lyg paukščių galiūnas erelis, skraido padebesiais Lietuvos aeroplanas. Visi be išimties švenčia. (…) Viešojoj Aikštėj prisirinkę žmonių. Eina pėstininkų dalys, joja raiteliai, važiuoja artilerija, ir visi tvarkoje sustoja aikštėje. (…) 12 val. sueina į kariuomenės tarpą valdžia ir aukštieji svečiai, visi St. Seimo atstovai, visa laikinoji valdžia. (...) Apie 1 val. dieną susirenka Kauno kalnyne vėl visi ąžuolų sodinti. (...) Vakare 6 val. Miesto Teatro rūmuose iškilmingas Lietuvos Steigiamojo Seimo atidengimas. Įeinant į sodą, kur stovi teatro rūmai ir kur atidaromas Seimas, aukštai padirbta puiki spinduliuota saulė, kurios viduryje mūsų tautos Vytis. Miesto gatvėse, ypač apie Miesto sodą pilna žmonių. Šnekučiuojasi, teiraujasi. Sueina visi St. Seimo nariai į posėdžio rūmus. Prezidentas po prakalbos perduoda visą valdžią St. Seimui. Tuo tarpu mieste iš armotų šauna St. Seimo sveikinimui. Šautuvai traška iš džiaugsmo: rakėtos vakaro glūdumoje padangėse blyksi, miestas iliuminuotas."

Taip neeilinę 1920-ųjų gegužės 15 d. aprašė savaitraštis "Darbininkas". Ir po 100 metų išskirtinę dieną, kai čia, Kaune, Lietuva tapo Respublika, turėjo būti graži šventė. Deja, koronavirusas planus gerokai pakoregavo.

Pirmas posėdis – teatre

Dabartiniam Kauno valstybiniam muzikiniam, o prieš 100 metų – Kauno miesto teatrui teko garbė priimti pirmojo demokratiškai išrinkto Lietuvos parlamento – Steigiamojo Seimo narius pirmajam iškilmingam posėdžiui. Kaip pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Artūras Svarauskas, kitų tokiam įvykiui reprezentacinių patalpų laikinojoje sostinėje nebuvo, tad ir pasirinktas Miesto teatras. Pirmasis posėdis prasidėjo 1920 m. gegužės 15 d. 18.15 val., o 20.20 val. vienbalsiai paskelbta esant atkurtą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Taip Steigiamasis Seimas įvykdė 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą.

Pirmasis posėdis Kauno teatre prasidėjo 1920 m. gegužės 15 d. 18.15 val., o 20.20 val. vienbalsiai paskelbta esant atkurtą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

Kiti, jau darbiniai, posėdžiai vyko Steigiamajam Seimui skirtuose buvusios Kauno gubernijos gimnazijos rūmuose. Simboliška, kad Seimo rūmai įsikūrė buvusioje gimnazijoje, kurioje ir dabar ugdoma jaunoji karta, – čia įsikūrusi Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Steigiamajam Seimui pritaikyti rūmai statyti 1860–1862 m. pagal garsaus architekto Nikolajaus Čagino projektą.

Keturių Seimų būstinė

Steigiamajam Seimui pritaikyti rūmai statyti 1860–1862 m. pagal garsaus architekto Nikolajaus Čagino projektą. Kaune įsteigus gubernijos centrą, 1843 m. iš Kražių čia perkelta gimnazija, jai ir buvo skirtas šis pastatas. 1909 m. jis padidintas trečiuoju aukštu.

Gimnazija išugdė daug įžymybių: čia mokėsi matematikas, fizikas Hermanas Minkovskis, jo brolis fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis, teologas, kalbininkas Kazimieras Jaunius, aktorius, režisierius Konstantinas Glinskis, Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis, Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo atstovas Kazys Bizauskas, kunigas, profesorius, poetas Jonas Mačiulis-Maironis.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui gimnazija uždaryta. Vokiečiams okupavus Kauną, jos rūmai paversti vokiečių valdžios Lietuvoje buveine. Vėliau čia kurį laiką veikė Švietimo ministerija, Valstybinis viešasis knygynas, dvi privačios mokyklos – "Pavasario" gimnazija suaugusiesiems ir Simono Daukanto mokytojų seminarija.

1920–1922 m. čia įsikūrė pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai, davę pradžią 1922-aisiais įsteigtam Lietuvos universitetui.

Nutarus šį pastatą skirti ir Steigiamajam Seimui, jame įrengta Seimo posėdžių salė, Seimo komisijų ir kanceliarijos patalpos. Plenariniai posėdžiai vykdavo trečiame aukšte esančioje salėje. Pasak istoriko A.Svarausko, antrame aukšte buvo pristatytas balkonas, kad viešuose renginiuose būtų galima iš jo kreiptis į susirinkusiuosius.

1924 m. Seimo rūmų pertvarkymui pakviestas architektas Vladimiras Dubeneckis, sukūręs interjero pertvarkymo ir baldų projektus, bet jis įgyvendino tik dalį projekto, mat planuota statyti naujus Seimo rūmus.

Šiame pastate posėdžiavo ne tik Steigiamasis Seimas – čia buvo net keturių Seimo kadencijų būstinė. Tačiau 1927 m. balandžio 12 d. prezidentas paleido Seimą, o naujos rinkimų datos nepaskelbė. Seimo nariai išsiskirstė, kurį laiką šiame pastate dar dirbo Seimo kanceliarija. Beveik ištisą dešimtmetį Lietuvos Respublikos politinėje struktūroje Seimo nebuvo. Ketvirtasis Seimas susirinko tik 1936 m., jau tuomečiuose Teisingumo ministerijos rūmuose (dabar – Kauno valstybinė filharmonija). Naujas pastatas Seimui Kaune taip ir nebuvo pastatytas.

Steigiamojo ir vėlesnių trijų Seimų rūmai buvo perduoti Švietimo ministerijos reikmėms. 1927 m. čia įsikūrė valstybinė "Aušros" mergaičių gimnazija, išugdžiusi tokias garsenybes kaip archeologijos mokslų daktarės Marija Alseikaitė-Gimbutienė ir Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, aktorės Monika Mironaitė ir Ona Knapkytė-Juknevičienė.

1940 m. dalis gimnazijos mergaičių perkeltos į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkelti berniukai, gimnazija pavadinta 2-ąja vidurine mokykla. 1941 m. ji tampa 2-ąja mergaičių gimnazija, o nuo 1954-ųjų mokykloje vėl mokosi ir berniukai, ir mergaitės.

1989 m. mokyklai suteiktas Maironio vardas, 2010-aisiais ji tapo Kauno Maironio universitetine gimnazija.

Puoselėja atminimą

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė socialinių mokslų daktarė Daiva Garnienė pasakoja, kad dabartinė gimnazijos bendruomenė puoselėja savo pirmtakų atminimą. Čia turėjo vykti ir iškilmingi Steigiamojo Seimo 100-mečio renginiai. Kaip ir prieš 100 metų, laukta vėl susirenkant parlamentarams – čia turėjo įvykti Seimo posėdis.

Parlamento posėdžių salė, kurioje buvo priimti pamatiniai valstybės įstatymai, ir šiandien tokia, kokia buvo anuomet. Dabar joje – gimnazijos aktų salė. D.Garnienė pasakoja, kad 2000-aisiais vykdant salės rekonstrukcijos darbus su paveldosaugininkais stengtasi išsaugoti ją tokią, kokia ji buvo čia posėdžiaujant Seimui.

D.Garnienė pastebi, kad gimnazija nėra vien tik pastatas, kuriame vyksta ugdymo procesas. Tai – tautos istorijos ir kultūros židinys.

Gimnazija nuolat organizuoja renginius, primenančius svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir asmenybes, ir ne tik savo gimnazijos, bet ir Lietuvos mastu. Čia veikia Parlamentarizmo ir istorinio atminimo centras, įrengta nedidelė ekspozicija.

Visi 2020-ieji paskelbti Steigiamojo Seimo metais, tad jau spėta Kauno mokyklų mokiniams surengti viktoriną, skirtą atminti moderniojo parlamentarizmo ištakoms Kaune. Tikimasi šiemet dar suorganizuoti dėl karantino atidėtą jaunimo sambūrį "Kur dirbo Lietuvos Seimai".

Steigiamojo Seimo 100-mečiui parengta edukacinė programa, ekskursijas po gimnaziją pasirengę vesti gimnazistai gidai visus norinčiuosius gal jau galės pakviesti rudenį.

Atsidėjo ir sumanymas šalia gimnazijos esančioje Steigiamojo Seimo aikštėje suburti ir kitų mokyklų mokinius bei kartu sudaryti skaičių "100" ir sugiedoti Maironio "Jaunimo giesmę".

Pasak gimnazijos direktorės, moksleiviai savo valstybės ir gimnazijos istorija domisi ne tik Steigiamojo Seimo jubiliejaus metais. Gegužės 15-oji – pirmoji jo posėdžio diena – čia minima kasmet: organizuojamos viktorinos apie parlamentarizmo istoriją, gimnazistai noriai dalyvauja ir patys organizuoja įvairius renginius, renka medžiagą apie tarpukario Seimų narius, lanko jų kapus.

D.Garnienė džiaugiasi prasmingu bendradarbiavimu su Seimu, jo Kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšyte. Jau treti metai vienam gimnazijos mokiniui skiriama sąjudininkės Angonitos premija "… Ir eisim Lietuvos keliu." Ja įvertinamas abiturientas, daugiausiai prisidėjęs puoselėjant tautines, istorines, parlamentarizmo tradicijas.

Gimnazijos direktorė D.Garnienė, pati baigusi šią ugdymo įstaigą ir po aukštosios mokyklos baigimo grįžusi į ją dirbti, teigia: "Mūsų gimnazija nėra vien tik pastatas, kuriame vyksta ugdymo procesas. Tai – tautos istorijos ir kultūros židinys, prie kurio šildosi tiek čia besimokantys, tiek dirbantys. Tokioje gimnazijoje negali šiaip sau būti: dirbti, mokytis, ją turi pamilti, turi ja didžiuotis. Tikime, kad istorinė praeitis, vertybių saugojimas ir puoselėjimas, sistemingas bendravimas ir bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis padės mūsų gimnazistams kryptingai kurti norimą ateitį, įgyvendinti puoselėjamas svajones."

Steigiamojo Seimo rūmai įsikūrė buvusioje gimnazijoje, kurioje ir dabar ugdoma jaunoji karta, – čia įsikūrusi Maironio universitetinė gimnazija.

Vėl sodins ąžuolą

Dar viena Kauno vieta, susijusi su Steigiamuoju Seimu, – Pelėdų kalnas. Čia prieš 100 metų buvo pasodinti penki ąžuoliukai. Tiesa, Pelėdų kalnu šios vietos anuomet nevadino: taip ji imta vadinti po to, kai čia įsikūrusios Kauno meno mokyklos tvora 1924-aisiais papuošta skulptoriaus Vinco Grybo kurtomis pelėdomis.

Švenčiant Steigiamojo Seimo 80-metį, tą senąjį ąžuolą buvome išpuošę trispalvėmis ir pasodinome naują. O dabar, 100-mečio proga, bus pasodintas dar vienas.

Nors 1920-ųjų gegužės 15-ąją iškilmingos ąžuolų sodinimo ceremonijos kalbėtojai, lygindami juos su lietuvių tauta ir Lietuvos Steigiamojo Seimo nariais, linkėjo būti tvirtais, stiebtis į šviesą, tačiau, pasak istoriko A.Svarausko, yra žinių, kad jau 1921 m. dalis jų buvo suniokota.

Nėra ir tikslių įrodymų, kad dabar čia augantis senas ąžuolas yra vienas iš tų penkių 1920-ųjų sodinukų. Pasak Kauno Žaliakalnio bendruomenės "Pelėdos" pirmininko, miesto ceremonimeistro Kęstučio Ignatavičiaus, specialistai ginčijasi, ar tas ąžuolas 100-metis, kitų vertinimu, jam 80–90 metų. Bet, pasak K.Ignatavičiaus, jis auga tikrai toje pačioje vietoje, kur 1920-ųjų nuotraukose užfiksuotas ąžuoliukų sodinimas.

"Švenčiant Steigiamojo Seimo 80-metį, tą senąjį ąžuolą buvome išpuošę trispalvėmis ir pasodinome naują. O dabar, 100-mečio proga, bus pasodintas dar vienas", – pasakoja K.Ignatavičius.

Tiesa, dėl karantino ceremonija atidėta. Kaip informavo Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja A.Rupšytė, tikimasi jį pasodinti birželio 27-ąją, minint Šaulių dieną.

Buvo Tautos šventė

Mūsų pirmtakai prieš 100 metų Steigiamąjį Seimą sveikino ne tik pirmą jo darbo dieną – gegužės 15-oji tapo viena iš svarbiausių valstybės švenčių. Nuo 1925 m. Steigiamojo Seimo minėjimo šventė oficialiai pavadinta Tautos švente.

Šią dieną vykdavo pamaldos bažnyčioje, iškilmingi Seimo posėdžiai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonija Karo muziejaus sodelyje, koncertai, o svarbiausias akcentas būdavo karinis paradas. Tačiau 1926 m. perversmas nutraukė parlamentarizmo raidą, nuo 1929 m. Tautos šventės minėjimo dienos imtos kaitalioti.

Vakar Kaunas taip pat minėjo dieną, kai čia prieš 100 metų Lietuva tapo Respublika. Tiesa, iškilmės buvo karantininės. Padėta gėlių prie paminklų "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" ir "Laisvės" Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, ant Steigiamojo Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio kapo Panemunės kapinėse ir pirmojo vicepirmininko Jono Staugaičio kapo Petrašiūnų kapinėse, dabartiniai parlamentarai aplankė parodą "Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100" Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje, sustojo ir prie Steigiamojo Seimo rūmų – dabar Maironio universitetinės gimnazijos. Bet visi 2020-ieji – Steigiamojo Seimo metai, tad tikimasi, kad koronavirusas nesutrukdys atidėtų iškilios datos renginių.