Penktadienį forume viešėjęs Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas atsakė į portalo lankytojų klausimus. Besidomintieji sužinojo, kodėl Senamiestyje daugiau parduotuvių nei kavinių, kodėl statomi neilgaamžiai pastatai, kaip galima išspręsti automobilių vietų stygiaus problemą.

Įdomu, ar Kauno architektai, miesto valdžiai priimant sprendimus, turi nors kokį svarų žodį? Ar jūsų tik mandagiai išklauso, o daro savo? Kaip siūlote sutvarkyti Senamiesčio griuvėsius?

Nei architektai, nei politikai dar neturi įgūdžių, kaip ieškoti  bendrų sprendimų. Džiaugiamės, kad apskritai klausia mūsų. Stengiamės, kiek galime, prisidėti. Tikėtis, kad valdžia darytų paraidžiui, kaip pataria architektų bendruomenė, negalima.

Senamiesčiui atgaivinti reikia sukurti įstatymų bazę. Dabar egzistuoja ydinga praktika, kad įsigijęs pastatą Senamiestyje investuotojas nežino, ką jame galės daryti. Tik paprašęs projektavimo sąlygų gauna nurodymą ištyrinėti pastatą. Tada gali paaiškėti, kad pastate yra gausybė saugomų elementų, investuotojas negali pritaikyti pastato savo verslui. Prieš įsigydamas pastatą verslininkas turėtų žinoti, ką jis galės jame daryti, ko negalės. Tiesmukiškas saugojimo supratimas veda Senamiestį į griūtį. Geriau kažką kartais paaukoti, bet didžiąją dalį išsaugoti.

Nereikėtų laukti, kol sugrius vadinamoji žydų ligoninė. Gydymo įstaigai - tai netinkama vieta, bet pastatas galėtų būti pritaikytas komercijai, gyvenamiesiems butams. Ne taip svarbu, kas bus tame pastate, svarbu, kad jis būtų gyvas. Tiems, kurie neprižiūri savo turto, turi būti taikomos sankcijos.

Ar jūs, kaip Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, turite idėjų, kaip atgaivinti Kauno senamiestį? Kad ir kaip būtų keista, ten visai nėra ką veikti.

Reikėtų parengti kompleksinę Senamiesčio išvystymo programą, kurioje būtų numatytos lengvatos verslininkams, įvertintos galimybės kiekviename konkrečiame pastate vystyti vieną ar kitą verslą. Valdžia turėtų supaprastinti projektavimo, leidimų išdavimo procedūras. Turi būti sukurta infrastruktūra - apšvietimas, gatvių dangos, apsauga ir, svarbiausia, turi būti išspręsta automobilių stovėjimo vietų stygiaus problema. Verslininkas savo sklype negali sutalpinti visų automobilių. Turi būti įrengtos centralizuotos automobilių stovėjimo aikštelės.

Viena priežasčių, kodėl Centre ir Senamiestyje tiek mažai kavinių, restoranų, barų, klubų yra ta, kad gyventojai, turintys butus tuose pačiuose pastatuose, nesutinka, kad po jais būtų įrengiamos tokios įstaigos. Dėl to čia  galima įrengti nebent parduotuvę ar banką, kurie nepritraukia vakarais žmonių. Pavyzdžiui, Belgijoje, pastato skaldyti dalimis negalima, turi pirkti jį visą. Tada sprendi, ką jame daryti. Viršutinius butus namo savininkas nebrangiai išnuomoja studentams, jaunoms šeimoms, tarnautojams - jie užtikrina kvartalo gyvybingumą.

Kaunas ilgą laiką kentėjo nuo pastatų vaiduoklių, taip pat ir Senamiestyje. Deja, per statybų proveržį jų beveik nesumažėjo. Kodėl? Ar sunkmečiu vaiduoklių nepadaugės? Kaip spręsti automobilių stovėjimo problemą?

Dabar verslininkams nepatrauklu investuoti Senamiestyje. Ne dėl to, kad pastatai seni, o dėl to, kad apribotos galimybės, jie įsigyja nežinomybę. Aišku, kad dėl krizės vaiduoklių dar padaugės. Statybos bendrovės, investuotojai bankrutuoja, bankų ir valstybės politika jiems nepalanki. Miesto valdžia turi stengtis, prisidėti, kad atskiros miesto dalys nemirtų.

Automobilių stovėjimo vietų klausimą turi spręsti miesto valdžia, verslininkai gali tik prisidėti. Pasaulyje pilna įvairiausių automobilių stovėjimo aikštelių senamiesčiuose: ir požeminių, ir daugiaaukščių. Tačiau tam miesto valdžia turi paskirti sklypus, parengti detaliuosius planus, kooperuoti lėšas. Investuotojai vieni to padaryti negali. Neabejoju, jei tai būtų sprendžiama, būtų pritraukta ir privačių lėšų.

Ar Jums gražus naujai pastatytas tarsi parūdijęs pastatas V.Putvinskio gatvėje?

Vadovaujantis mūsų įstatymais, pastato architektas yra jo autorius, jam palikta teisė parinkti pastato architektūrinę išvaizdą. Šio pastato autorius yra Vidas Minkevičius, atestuotas architektas. Surūdijusių plieno lakštų fasadai šiuo metu yra populiarūs visame pasaulyje.

Ponas Daliau, ar yra Kaune gerų, profesionalių architektų, kurie sugeba projektuoti ir kurti kažką daugiau, nei stiklo pastatus ar gelžbetonio monstrus?

Be abejonės, kad yra. Labai svarbu, ko nori užsakovas. Architektas nėra visiškai laisvas savo kūryboje, tai ne dailininkas, kuris gali kurti paveikslą taip, kaip jam vienam norisi.

Tirštėja statinių Santakoje: naujas privačių kotedžų kvartalas prie Jono Pauliaus II stadiono, privatūs namai vis siauresniu žiedu veržia Ąžuolyną. Kiek tęsis plėtra šiomis kryptimis? Ir kur riba?

Kol nėra aiškios miesto plėtros politikos ir strategijos, atsiranda galimybė tokiems sprendimams. Natūralu, kad verslininkai renkasi patrauklias vietas, kad pakeltų savo turto vertę. Gyvenamoji statyba yra labiausiai nepajudinama, nes atskirais butais parduotas namas įgyja daugybę savininkų, iš kurių namo neišpirksi, nenugriausi. Tokia plėtra tęsis tol, kol nebus strategijos.

Skaiciau interviu su Jumis, kai tik tapote Kauno skyriaus vadovu. Žadėjote, kad bus sukurta Kauno architektų interneto svetainė, bet negirdėjau, kad tokia butu atsiradusi. Ar vis dar apie tai galvojama? Ką pavyko nuveikti architektų bei architektūros labui per tą laiką, kai tapote Kauno architektu vadu?

Interneto svetainė yra sukurta, jos adresas www.laskaunas.lt. Mūsų pastangų dėka pavyko išsaugoti nenugriautus architektūros riterio Alfredo Paulausko projektuotus laidojimo namus "Liūdesys". Išleidome Kauno architektų darbų katalogą, tiesa, didžiausias indėlis - buvusio LAS Kauno skyriaus pirmininko Gintaro Balčyčio.

Kodel nestatomi ilgaamžiai pastatai, gal dėl to, kad valstybė nefinansuoja? Ar tai priklauso nuo architekto pateikto sprendimo, jo užmojų?

Vadinamosios "ikonos" - bažnyčios, teatrai, muziejai yra statomi ilgaamžiai. Tačiau didžioji dalis pastatų pritaikyti šiai dienai - gyvenimui, gamybai. Poreikiai keičiasi, kinta pastatai. Nėra prasmės statyti pastato, kurį vėliau būtų sudėtinga, brangu pertvarkyti, pritaikyti kitai funkcijai. Šiuolaikinės statybos technologijos leidžia suprojektuoti ir pastatyti statinius, kuriuos nesudėtinga transformuoti arba visai išmontuoti. Pastatai neilgaamžiai ne todėl, kad jų konstrukcijos neatlaikytų ar greitai susidėvėtų. Tiesiog, palikta galimybė juos keisti.

Gal galėtumėte įvardinti, kas yra atsakingas už leidimus statyti tokius architektūrinius šedevrus, kaip dviejų Kauno ponių namas Laisvės alėjoje? Kaip vietoje senų pastatų gali atsirasti naujas "stiklainis"?

Leidimus išduoda miesto savivaldybės Statybos leidimų išdavimo skyrius. Projektus derina Nuolatine statybos komisija, kurią sudaro įvairių sričių specialistai. Manau, kad tikrasis kaltininkas yra prieštaringi įstatymai, kuriuose yra daug įvairių skylių. Veiksmai tarsi atliekami pagal įstatymus, bet rezultatas gali būti neprognozuojamas: ir geras, ir blogas. Beje, stiklas yra puiki šiuolaikinė statybinė medžiaga, ji savaime neapsprendžia architektūros kokybės.