Viena pagrindinių nelaimių keliuose priežasčių tebelieka leistino greičio viršijimas. Tramdyti smarkuolius pasiūlyta idėja – šviesoforais reguliuojamose pėsčiųjų perėjose įrengti sistemą, kuri leistų sustabdyti greitį viršijančius automobilius.

Privertė susigėsti

Daugelis vairuotojų dažniausiai sąmoningai dėl skubėjimo, malonumo ar patys net nesuvokdami viršija leistiną važiavimo greitį, kuris padidina eismo įvykių, rimtų traumų ir žūčių keliuose tikimybę. Skelbiama šokiruojanti statistika, kad dauguma nelaimių, kuriose nukenčia žmonės, įvyksta miestų gatvėse, iki 80 proc. jų – pėsčiųjų perėjose.
Kauno tarybos narys Stasys Buškevičius tiki, kad naujoji sistema padėtų iš anksto sustabdyti įsismarkavusį vairuotoją. „Naujosios sistemos esmė tokia, kad šviesoforas būtų montuojamas kartu su greičio matuokliu. Tam tikru atstumu radaras užfiksuotų didesniu, nei leistina, greičiu lekiantį automobilį ir automatiškai šviesoforo šviesa persijungtų į raudoną“, – dėstė S.Buškevičius.

Tokius greičio reguliavimo pavyzdžius S.Buškevičius jau matė Latvijos sostinėje Rygoje, Lenkijoje. „Lenkijoje man pačiam teko būti šios sistemos liudininku. Ne pats viršijau greitį, o šalia važiavęs vairuotojas. Buvo gana efektinga, kai sustoti teko ne tik jam, o ir kitiems. Įsmeigti kitų eismo dalyvių žvilgsniai, manau, vairuotoją privertė jaustis mažų mažiausiai nepatogiai“, – tvirtino politikas.

Kada pričiups?

Pirmieji naujosios idėjos apie galimybę šviesofore įrengti radarą pristatymai sukėlė audringą diskusiją visuomenėje. Kokiu greičiu lekiantį vairuotoją fiksuos šviesofore įrengtas radaras? Tai, ko gero, vienas banaliausių klausimų ne tik važiuojantiesiems didesniu, nei leistina, greičiu. O štai kokiu atstumu radaras jau fiksuos pažeidėją – atsakymas dar specialistų rankose.

„Nežinau, gal 100 m atstumu jau fiksuos, tačiau nebus taip, kad teks žaibiškai spausti stabdžio pedalą“, – nusijuokė S.Buškevičius.

Konkretaus atsakymo dar nėra, tačiau neabejojama, kad tikrai nebus taip, kad važiuojant prieš pat nosį ima ir užsidega raudonas šviesoforo signalas. Staigus stabdymas, be jokios abejonės, sukeltų nepageidaujamų situacijų. S.Buškevičiaus stebėta situacija Lenkijoje leido įsitikinti, kad atstumo sustoti iki šviesoforo tikrai pakanka.
Politikas įsitikinęs, kad sistema sukurta saugoti, o ne versti rizikuoti – pakankamu atstumu užfiksuojamas pažeidėjas ir pakankamai laiko paliekama jam sustoti užsidegus raudonam šviesoforo signalui.

Kol kas nefotografuos

Pagrindinis dalykas, kurio tikimasi pasiekti įdiegus tokią prevencinę priemonę – tai greitį viršijančio vairuotojo sustabdymas. Kitas momentas – tas nepatogumo jausmas, kai aplinkiniai piktai dėbso į situacijos kaltininką.

„Aišku, esu girdėjęs, kad yra ir tokių sistemų, kurios ne tik perjungia šviesoforą, bet gali ir fiksuoti pažeidėją, jei jam nepavyksta sustoti ir jis važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Žinoma, baudos už šį pažeidimą numatytos gana didelės“, – svarstymus tęsė S.Buškevičius.

Skelbiama, kad miesto gatvėse saugus atstumas iki kitos transporto priemonės yra dvi, užmiestyje – 4 sek. Reikėtų žinoti, kad, važiuojant 80 km per val. greičiu, per 1 sek. automobilis nuvažiuoja apie 22 m, todėl vairuotojas greičiausiai net nespėtų paspausti stabdžio pedalo atsiradus netikėtai kliūčiai.

Svarstytini variantai

Greičio viršijimo tramdymo idėja pateikta analizei. Kol kas dar tik iškeltos užduotys specialistams nuodugniai išsiaiškinti tokių sistemų veikimo principą ir atsakyti į klausimą, ar jos praverstų Kaune ir būtent kuriose vietose.

„Bet kokios priemonės, kurios daro eismą saugesnį, yra sveikintinos. Ieškome variantų, kur galėtų būti panaudotas toks dalykas. Tačiau nemanau, kad tokia sistema galėtų būti panaudota gatvėse, kuriose eismas vyksta daugiau nei dviejose eismo juostose, t. y. viena eismo juosta viena kryptimi“, – pirmuosius pasvarstymus dėstė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Vedėjas svarstė, kad sistema galėtų sukelti avarinių situacijų gatvėse, kuriose daugiau eismo juostų, be to, nelogiška būtų stabdyti kitus dėl vieno vairuotojo.

P.Keras sutiko, kad tikrai Kaune yra tokių gatvių, kuriose visai svarstytinas variantas būtų įrengti šviesoforus su greitį fiksuojančiu mechanizmu. Vaidoto g., Vandžiogalos pl. – tai tik kelios naujai sistemai tinkančios gatvės. Juolab kad pėsčiųjų perėjos jose įrengtos ir prie pat mokyklų, todėl užtikrinti vaikų saugumą būtų labai pagirtinas darbas.

Koordinuotas eismas

Svarstymus, ar yra prasmė įrengti papildomus radarus, kai anksčiau ar vėliau užsidega raudonas šviesoforo signalas ir sustabdo vairuotoją, specialistai atremia pavyzdžiais. „Koordinuoto eismo gatvės yra saugesnės. Pavyzdys – Savanorių pr., kuriame veikia vadinamoji žalioji banga.

Šia gatve visai nėra reikalo greitai važiuoti. Jei važiuosi nurodytu greičiu, pateksi į žaliąją juostą ir lėksi be kliūčių, o padidinęs greitį atsidursi prie raudono šviesoforo signalo ir nori nenori teks sustoti“, – priminė P.Keras.

Transporto srautų specialistas neabejoja, kad viešinant ir aiškinant vairuotojams, kaip veikia ši naujoji sistema, būtų galima pasiekti gerų saugumo rezultatų. Pasak P.Kero, šis įrenginys yra specifinis ir toli gražu ne visose sankryžose jis būtų tinkamas.

Tas mechanizmas užfiksuoti ir įsijungti turėtų gana dideliu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir jokiu būdu neturėtų įsijungti žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Laiko intervalai persijungimui turėtų būti pakankami, kad nekiltų keblumų ir kiekvienas eismo dalyvis spėtų susiorientuoti.

Reikia tik noro

Transporto skyriaus specialistai jau kreipėsi į bendrovę „Kauno gatvių apšvietimas“, kuri turėtų atsakyti į klausimą, ar tokia sistema Kaune yra įmanoma, kiek tai kainuotų. „Techniškai ir finansiškai radarų įrengimas šviesofore jo pernelyg neišbrangintų, o galimybės priklauso nuo geros valios“, – naują idėją vertino bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ direktorius Kęstutis Žuromskas.

Pagal pirminę informaciją, diegiant naują sistemą, įrengti reguliuojamą sankryžą  brangsta 15 proc. Pabrangsta šviesoforas, tačiau specialistai primena, kad nereikėtų pamiršti, jog įrengiamas ne tik šviesoforas, bet ir radaras.

„Tokia sistema nebūtų tikslinga sankryžose ar gatvėse, kuriose intensyvus eismas, tačiau siauresnėse, kurios yra prie mokyklų arba labiau apželdintos, tikrai būtų vertinga. Ypač jei palygintume su vaiko ar suaugusiojo gyvybe“, – lygino K.Žuromskas.