Šimtai pažeidėjų

Kauno Kelių policijos pareigūnai jau savaitę įvairiose miesto ir rajono vietose darbuojasi naudodami naujuosius greičio matuoklius. Kadangi jie fiksuoja ir atvažiuojančius, ir tolyn nuvykstančius vairuotojus, pažeidėjų netrūksta.

„Per savaitę nauju prietaisu užfiksavome beveik tūkstantį pažeidėjų. Daugiausia greitis viršytas nuo 20 iki 30 km/val. Vienuolika vairuotojų greitį viršijo daugiau nei 50 km/val. Rekordininkas užfiksuotas A.Juozapavičiaus prospekte. Vairuotojas šioje miesto gatvėje važiavo 118 km/val. greičiu. Tai užfiksuota intensyvioje miesto gatvėje, kurioje yra daug pėsčiųjų perėjų. Tada buvo 21 val. vakaro, dar mieste buvo lijundra, tad tai parodė, kad dar ne visi vairuotojai yra supratingi ir saugo kitus“, – savaitės rezultatus Kaune pristatė Kelių patrulių kuopos viršininkas Ramūnas Kemzūra.

Ramūnas Kemzūra/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tačiau jis tikino, kad dauguma vairuotojų dabar važinėja gerokai lėčiau, nei tai darydavo anksčiau. Seniau visas transporto srautas važiuodavo greičiau, o dabar pastebima, kad vairuotojai labiau linkę važiuoti leistinu greičiu.

„Jaučiame, kad mieste greitis yra sumažėjęs. Seniau viršijimas būdavo apie 20-30 km/val., o dabar vairuotojai dažniau viršija iki 20 km/val. greičio. Visas transporto srauto greitis yra mažesnis“, – pridūrė pareigūnas.

Trikojai statomi įvairiose miesto vietose. Pagal tai nustatomas ir leistinas greitis, kurį fiksuoja prietaisas, ir eismo juostų skaičius. Pareigūnai tikino, kad dažniau reidams renkasi vietas, kur vairuotojai labiau linkę viršyti greitį, tačiau tikrinamos ir atokesnės vietos. Prietaisą galima naudoti visą parą.

„Prietaiso stovėjimo vietos tikrai bus keičiamos. Esame įvertinę, kad vienas prietaisas per pareigūno darbo laiką gali būti pastatytas keturiose penkiose vietose. Stengsimės išlaikyti šiuo metu pasiektą poveikį vairuotojams, kad eismo kultūra keliuose tik gerėtų“, – apie greičio kontrolės priemonių naudą užsiminė R.Kemzūra.

Radarų veikimo principai

Nauji greičio matuokliai yra ypač išmanūs. Gali ne tik fiksuoti pažeidėjus abejomis kryptimis, tačiau per palydovą yra nustatoma tiksli prietaiso vieta, tad nekyla abejonių, kur padaryta pažeidimo nuotrauka.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Kauno policija gavo šešis naujus mobilius greičio matavimo prietaisus, kurių šiai dienai pilnai pakanka. Nuo seniau naudojame ir ne viešą automobilį, kuriame įmontuota greitį matuojantį įranga. Taip pat turime ir rankinius matavimo prietaisus, kuriais pareigūnai taip pat iki šiol naudojasi. Kalbant apie naujausius matuoklius, jie išplėtė mūsų darbo galimybes visuose keliuose. Juo galima nustatyti pažeidėjus net kai eismas vyksta šešiose eismo juostose“, – kalbėjo R.Kemzūra.

Jis nurodė, kad trikojis gali nustatyti greičio limitus, taikomus skirtingoms transporto priemonėms ir fiksuoja pažeidėjus abejomis kryptimis. „Įrodomoji medžiaga yra nepriekaištinga. Nelieka jokių abejonių, kuris eismo dalyvis viršijo greitį, nes sistema iš viso automobilių srauto išskiria greitį viršijusią priemonę, jos valstybinį numerį apveda stačiakampiu, padaro ryškią nuotrauką“, – toliau apie trikojų veikimo principus aiškino Kauno Kelių patrulių kuopos vadas.

Šių radarų paklaida yra 3 km/val., jei leistinas greitis yra iki 100 km/val. Jei kelyje leistina važiuoti greičiau, paklaida yra 3 proc. Kai pareigūnai greitį trikoju matuoja tamsiu paros metu, taikoma nulinė tolerancija ir vairuotojai negali nei kiek viršyti greičio. Dienos metu nustatoma iki 10 km/val. siekianti tolerancijos riba ir gaudomi tik daugiau greitį viršijantys vairuotojai.

Trikojo lazeris pažeidėjus pastebi už maždaug 300 metrų, o kai transporto priemonė priartėja maždaug 50 metrų atstumu, padaroma ir nuotrauka, kurioje aiškiai matosi valstybiniai numeriai. Tuomet nuotrauka automatiškai nukeliauja į serverius, kur programa, taip pat automatiškai, formuoja administracinių nusižengimų protokolą. Nuotraukoje gali matytis ir kiti automobiliai, bet greitį viršijusio automobilio numeriai būna apibrėžti. Vienu metu gali būti fiksuotas ir ne vienas greičio viršytojas.

Be to, naujieji matuokliai neakina vairuotojų, jei kuris nors viršijo greitį. Jie turi blykstę, bet ji yra kitokia, nei buvo anksčiau, tad nedaro jokios įtakos eismo dalyviams. Prietaisas turi ir maždaug parą galinčią veikti bateriją tam, kad būtų užtikrinamas sklandus darbas.

Pareigūnai džiaugėsi, kad kol kas nėra „priešnuodžių“ naujiems greičio matavimo prietaisams. Jų nefiksuoja antiradarai, kurie įprastai vairuotojams iš anksto praneša, jog stovi greičio matuoklis.

Ramūnas Kemzūra/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Įspėja netrukdyti dirbti

Vos tik keliuose pasirodė nauji trikojai, internautai pradėjo dalytis informacija, kur pareigūnai matuoja greitį. Pasitaikė ir tokių, kurie tyčia užstoja matuoklius taip trukdydami policininkams atlikti savo darbą. Tačiau pareigūnai įspėja, kad toks elgesys gali užtraukti ir baudų.

Baudos už trukdymą pareigūnams atlikti savo darbą gali siekti nuo 60 iki 600 eurų.

„Mes džiaugiamės, kad vairuotojai į naujus matuoklius sureagavo ir dalijasi informacija, nes taip vykdoma atitinkama prevencija. Kita vertus, tai parodo, kad ši sritis buvo pakankamai apleista ir vairuotojai turėjo galimybę piknaudžiauti viršydami greitį. Dabar matome, kad greitis mažėja. Tai tik laiko klausimas, kada žmogiškumas nugalės ir vairuotojai pradės laikytis leistinos greičio ribos. O tie, kurie galvoja, kad vienaip ar kitaip pakenks mūsų darbui, yra visiškai neteisūs. Nesiūlau bandyti trukdyti, nes turime praktiką, kai ir seniau bandydavo pareigūnams trukdyti atlikti pareigas. Tačiau pareigūnai turi vaizdo kameras, renkami įrodymai ir fiksuojami pažeidimai. Šiai dienai baudos už trukdymą pareigūnams atlikti savo darbą gali siekti nuo 60 iki 600 eurų“, – R.Kemzūra perspėjo tuos, kurie savo transporto priemonėmis bandys užstoti pareigūnus, matuojančius greitį.

Savaitgalį Kauno policija buvo išplatinusi, kaip vienas vairuotojas autobusiuku užstatė trikojį, tačiau šis vis tiek užfiksavo greičio pažeidimus, nes prietaisas fiksuoja platų kampą. Kelių patrulių rinktinės vadas patikino, kad dažniausiai pareigūnai paaiškina tokiems piliečiams, kad jie trukdo dirbti ir šie pasitraukia, tačiau prieš kelis metus yra buvę atvejų, kuomet asmenys piktybiškai nepasitraukė ir jiems teko skirti baudas.

E. Jablonsko „Facebook“ nuotr.

„Trukdymas yra tada, kai pareigūnui, vykdančiam savo funkcijas, kiti asmenys ateina ir bando užstoti prietaiso matomumo zoną ir piktybiškai vengia pasitraukti. Su šiais naujais matuokliais dar neteko rašyti administracinių nusižengimų protokolų, su asmenimis užtenka pokalbio, tačiau 2017 metais asmenys buvo nubausti“, – kalbėjo R.Kemzūra.

Jis pažymėjo, kad pareigūnai gali vykdyti viešas arba neviešas greičio matavimo priemones. Vienu atveju yra pastatomas tarnybinis automobilis, o šalia jo – greičio matavimo prietaisai. Kitais atvejais gali dirbti neuniformuoti pareigūnai. Bet kuriuo atveju, pareigūnai iš anksto vairuotojų neįspėja apie vykdomą priemonę. Kelio ženklai taip pat statomi nebus. Pagal galiojančią tvarką, vairuotojai įspėjami tik prieš stacionarius greičio matuoklius, o prieš mobilius įspėti nereikia.

Eismo įvykių statistika

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VRK) pareigūnai nuolat stebi eismo situacija visame regione. Pastebima, kad dažniausiai Kauno regiono keliuose žūsta pėstieji.

Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius teigė, kad 2019 metais, lyginant su ankstesniais metais, Kauno keliuose 20 proc. padaugėjo eismo įvykių. Sužeistų asmenų skaičius taip pat išaugo daugiau nei 25 proc., o žuvusių – 8 proc.

„Praėjusiais metais apskrityje žuvo 27 eismo dalyviai, iš jų – dešimt pėsčiųjų. Nors nuo 2018 metų keliais žuvusiais padaugėjo, tačiau dešimties metų laikotarpyje matome, kad žuvusių keliuose vis mažėja. Tai gali lemti ir tai, kad per dešimtmetį Kaune pagerėjo infrastruktūra, apšviestos perėjos, vykdomos aktyvios policijos priemonės. Pastaruoju metu dažniausiai eismo įvykiai vyko dėl leistino ir saugaus greičio nesilaikymo. Tai sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių“, – statistinius duomenis perteikė V.Lukošius.

Jis nurodė, kad nemažai avarijų įvyksta tuomet, kai nepraleidžiamas pagrindiniu keliu važiuojantis eismo dalyvis arba kai vairuotojai nesilaiko Kelių eismo taisyklių, sukdami į kairę. Skaudžiausi eismo įvykiai įvyksta su pėsčiaisiais, kai arba jie neapsidairę įžengia į gatvę, arba vairuotojai smarkiai viršija greitį.