Trys Karaliai pasveikino Kauną ir užbaigė kalėdinį laikotarpį Pereiti į pagrindinį turinį

Trys Karaliai pasveikino Kauną ir užbaigė kalėdinį laikotarpį

2026-01-06 20:38 diena.lt inf.

Aušrinės žvaigždės vedami, egzotiškomis dovanomis nešini, gausios svitos lydimi Kauno pasveikinti atkeliavo Trys Karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Kelionę pradėję nuo miesto savivaldybės jie sveikino miestą ir linkėjo praeiviams gerų metų.

Karalių sveikinimas

Rotušės aikštėje Trys Karaliai atidavė duoklę ir kalėdinei eglutei bei dainomis atliko sveikinimą „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“, kartu jie užbaigė ir kalėdinį laikotarpį. Nuo šiol dienos sparčiau ilgės, bus daugiau šviesos ir širdyse.

Šventinė eisena stabtelėjo ir ties prakartėle, įrengta ties Kauno arkivyskupija. Atidavė duoklę ėdžiose gulinčiam kūdikėliui, pasveikino jį giesmėmis. Tada Trys Karaliai apžiūrėjo ir pagrindinę miesto eglę. Prie Rotušės aikštėje susirinkę kauniečiai norėjo įamžinti įžengusius personažus, tad traukė mobiliuosius telefonus ir kartu su šiais personažais atsisveikino su gražiausiomis metų šventėmis.

Trijų Karalių reikšmė

Sausio 6-ąją švenčiama Trijų Karalių šventė – krikščioniškajame pasaulyje trijų išminčių Kasparo, Merkelio, Baltazaro apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų dar vadinamas epifanija (graikų kalba epiphaneia – „pasirodymas“, „apsireiškimas“). Tai šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdų laikotarpis ir Saulės sugrįžimo minėjimai pagal senąsias tradicijas.

Trijų Karalių šventė žymi žiemos švenčių pabaigtuves, nuo seno Lietuvoje buvo svarbus gyvybės medžio jovaro motyvas. Tą dieną vaikščiodavo persirengėliai – gandrai, arkliai, meškos. Vyrai vaizduodavo vaidilas, krivius, senovės karius, persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės stovėjimo (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės stovėjimas – tai laikas, kai dienos trukmė beveik dvi savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Etnografai yra pažymėję, kad nuo Kalėdų iki sausio 6-osios „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“.

Eglutė dar džiugins

Įprastai po Trijų Karalių nupuošiamos ir kalėdinės eglės, tačiau Kauno žaliaskarė, puošta art deco stiliaus dekoracijomis, dar miestiečiams skleis gerą nuotaiką.

Miesto specialistai buvo nurodę, kad šiais metais Rotušės aikštėje eglutė bus pradedama nupuošti sausio 12 d. Tuo metu iš Kauno viešųjų erdvių po truputį dings ir kitos šventinės puošmenos.

Tačiau norintiems žiemos pramogų ir taip lengvai nepaleisti šventinės nuotaikos, ją galės rasti Vienybės aikštėje. Čia įrengta ledo čiuožykla po atviru dangumi veiks iki sausio 31 d.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų