Lietuvių tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simbolį – Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią netrukus sups tokiai tautos šventovei prideranti aplinka.

Šventoriaus, svarbiausios sklypo dalies, tvarkymo darbus sunkino netikėti radiniai, tačiau ši teritorija jau baigiama išgrįsti neįkainojamu istoriniu grindiniu, tuoj kils apšvietimo stovai, atsiras mažosios architektūros kūrinių. Vis dėlto daug atliktų būtinų darbų yra nematomi ir kol kas įgyvendinti dar ne visi užmojai. Juk sakoma, kad yra du amžini dalykai pasaulyje – Dievas ir remontai.

Teko laukti 80 metų

Ateityje, gavus papildomų lėšų, per maždaug ketverius metus prie Žaliakalnyje, ant šlaito, esančios bažnyčios tikimasi sutvarkyti viršutinę ir apatinę sklypo terasas, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, parapijos salę požemyje šalia bažnyčios.

„Miestas praturtės nepaprastai gražia erdve“, – džiaugėsi Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius.

Bažnyčia nuo senų laikų – dvasinio, kultūrinio ir visuomeninio parapijos gyvenimo centras. Baigus įgyvendinti visus architekto Eugenijaus Miliūno ir jo kolegų parengtus sumanymus, Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, valstybės saugoma nacionalinės reikšmės kultūros vertybė, be maldos ir susikaupimo vietos funkcijos, įgis dar vieną – parapijos renginių ir taps tikra miesto puošmena.

Anot klebono, esant geram orui, renginiai galės vykti visoje šventoriaus viršutinėje terasoje, nuo kurios atsivers įspūdingi miesto vaizdai. Miestiečių patogumui prie automobilių stovėjimo aikštelės bus įrengti ir viešieji tualetai. Šiuo metu jų yra tik pačiuose maldos namuose.

Požemyje šalia bažnyčios atsirasiančioje salėje vyks parapijiečių susirinkimai, ji galės būti naudojama visuomeninių organizacijų, pavyzdžiui, užsiimančių priklausomybės ligų reabilitacija, vaikų dienos centro, senjorų klubo reikmėms, įvairiai karitatyvinei veiklai.

Automobilių stovėjimo aikštelėje telpa apie 70 automobilių. Švenčių dienomis ir per šv. Mišias bei bažnytines iškilmes ja galima naudotis nemokamai. Įrengus požeminę aikštelę, vietų automobiliams padaugės iki 200.

Išeitis rasta po asfaltu

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią lanko daug ne tik tikinčiųjų, bet ir miesto svečių. Vien jų per metus čia užsuka apie 30 tūkstančių.

Šiemet, sutvarkius šventorių, norint patekti į šią šventovę pagaliau nebereikės klampoti per purvą. Baigiamas kloti autentiškas XIX a. rankomis tašytų akmenų grindinys Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteiks ne tik dar didesnės istorinės vertės, bet ir turės didelės praktinės naudos.

Teritoriją Žemaičių g. pusėje netrukus papuoš nerūdijančio plieno atitvarai. Čia pat išdygs ir beveik 11 m ilgio masyvus granito plokščių suolas.

Rengiant teritorijos sutvarkymo techninį projektą svarstyta, kuo išgrįsti šventorių. Buvo renkamasi iš šalčio nebijančių klinkerio plytelių ir granito trinkelių. Tačiau visai viršutinės terasos teritorijai – 6 690 kv. m vienos būtų kainavę 4,9 mln. litų, kitos – net 9,2 mln. litų. Laimei, rasta kur kas pigiau atsiėjusi, tačiau nė kiek ne prastesnė išeitis.

Kauno miesto savivaldybė pasiūlė tam panaudoti senovinį patvarų grindinį, aptiktą rekonstruojant A.Juozapavičiaus pr. Savivaldybė šių istorinių relikvijų nei parduoti, nei padovanoti negalėjo, tad grindinio akmenys tapo miesto turtiniu įnašu į bažnyčią ir jos aplinkos tvarkymu rūpintis įkurtą viešąją įstaigą „Prisikėlimo projektai“, kuriai vadovauja parapijos klebonas V.Grigaravičius.

„Norėtųsi, kad sovietmečiu nuo visuomenės po asfaltu slėptas grindinys dabar nedūlėtų uždaroje teritorijoje, o tarnautų, puoštų miestą ir pabrėžtų Kauno istorinį unikalumą“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Tvarkingos ir funkcionalios šių maldos namų aplinkos laukta net 80 metų, kai buvo padėti jų pamatai. Beje, statybai panaudotas kertinis akmuo, atvežtas iš Palestinos Alyvų kalno. Šio akmens atgabenimą iš Šventosios Žemės simboliškai finansavo tuomečiai Lietuvos vaikai – atsisakydami saldumynų jie savo santaupas aukojo bažnyčios statybai.

Istorijos vingiai šiai bažnyčiai lėmė, kad čia ilgą laiką apskritai nevyko nieko, kas būtų bendra su religija. Pastatą nusavinę sovietai jame įkurdino Radijo gamyklą, o bokšte vietoj kryžiaus įrengė komunistų režimo šlovinimo ženklus.

Kolektorius pravers miestui

Grindinio klojimas – tik mažuma visų jau suspėtų atlikti bažnyčiai priklausančios 1,14 ha ploto teritorijos tvarkymo darbų. Norint gauti nepriekaištingą rezultatą, šventoriuje buvo būtina nukasti seną 70 cm storio viršutinį grunto sluoksnį.

Vos pradėjus kasti iškart įsitikinta, kad čia ilgą laiką veikė didžiulė gamykla. Tvarkant teritoriją surasta ir labai netikėtų gamyklos buvimo pėdsakų. „Aptikome niekur neregistruotų senų pamatų, įvairių pastatų pastatėlių liekanų, metalinių talpyklų, atvirų šulinių, neaišku, iš kur ir kur einančių vamzdžių, senų elektros kabelių. Visa tai reikėjo pašalinti iš statybvietės“, – pasakojo projekto įgyvendinimą prižiūrintis Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios pastoracinės tarybos narys Gintautas Paulauskas.

Visi statiniai, taip pat komunikacijos, nutiestos miesto teritorijoje, ir anksčiau būdavo registruojami, tačiau gamyklų teritorijose vykdavo uždaras gyvenimas.

Nemažai rūpesčių sukėlė ir netikėtai atkastas asfaltbetonio sluoksnis, kurio storis buvo apie 25 cm. Jis trukdė tiesti naujas, rekonstruoti esamas komunikacijas. „Bažnyčiai reikalingos komunikacijos pradžioje, parapijai perėmus pastatą, buvo tik aptvarkytos, prijungtos prie esamų tinklų, ir viskas. Jos veikė su trikdžiais. Vamzdynai kimšosi, būdavo užtvindomos bažnyčios rūsio patalpos“, – pasakojo G.Paulauskas.

Teko kloti naujas lietaus, buities nuotekų komunikacijas, elektros tiekimo, ryšių kabelius. Buvo net paklotas didelio skersmens lietaus nuotekų kolektorius nebe bažnyčios teritorijoje – atkarpoje iki Savanorių pr., todėl dabar juo naudosis ir miestas. Senasis miesto kolektorius, esantis po Žemaičių g., dažnai nespėdavo surinkti viso  lietaus vandens, tad jis plūsdavo žemyn ir užliedavo K.Donelaičio g.

Bažnyčios šventoriaus tvarkymo darbams gautas finansavimas:

1,21 mln. litų gauta iš Kauno miesto savivaldybės.

Iki 1 mln. litų numatoma gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

121 tūkst. litų Lietuvos žmonės suaukojo per labdaros koncertą, įvykusį Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje pernai balandį.

109 tūkst. kainavusį techninį projektą kaip savo turtinį įnašą perdavė parapija.

Požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, terasoms, parapijos salei įrengti ir sutvarkyti reikia dar beveik 14 mln. litų. Dėl jų kreiptasi į Kultūros ministeriją.

Darbų užsakovas - VšĮ “Prisikėlimo projektai”.

Rangovas - UAB “Autokausta”.

Architektūrinio, techninio ir darbo projektų autorius – IĮ “E.Miliūno studija”.

Statybos techninė priežiūra - UAB „Laboratorinių bandymų centras“.

Projekto administratorius - UAB „Nacionalinių projektų rengimas“.

Projektui skirtas ES lėšas administruoja „Lietuvos verslo paramos agentūra“.

Bažnyčios istorija

1922 metais kilo idėja tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pastatyti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu ir įkūnytų „ilgas mūsų tautos kančias ir sunkias jos kovas, o ypatingai didžiausią mūsų laimėjimą – nepriklausomos valstybės prisikėlimą“.

1928 metais miesto savivaldybė būsimai bažnyčiai padovanojo sklypą Žaliakalnyje, prie Žemaičių gatvės.

1934 metais buvo pradėta bažnyčios statyba.

1940 metais statybos darbai nutrūko dėl sovietinės okupacijos.

1948 metais sovietinė valdžia pradėjo paruošiamuosius darbus grūdų sandėliui bažnyčios pastate įrengti.

1952 metais sovietai nutarė rekonstruoti pastatą ir pritaikyti jį radijo prietaisų gamyklai.

1990 metais bažnyčios pastatas ir sklypas buvo grąžinti tikintiesiems. Tais pačiais metais pradėti bažnyčios atstatymo darbai.

1997 metais teberekonstruojamoje bažnyčioje įvyko pirmosios pamaldos.

2004 metais bažnyčia buvo iškilmingai konsekruota.

Apie bažnyčią

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių Kauno miesto ir Lietuvos turizmo traukos objektų, miesto dominantė. Tiek pats šventovės pastatas, tiek ir jo aikštė (šventorius) yra labai svarbūs ne tik tikintiesiems, bet ir visiems miestiečiams. Bažnyčios šventoriuje, išilgai pietinės pastato sienos, yra įrengtos kapavietės, kuriose laidojami Lietuvai ypatingai nusipelnę žmonės.

Turistus ir piligrimus traukia didinga modernistinė, monumentali, lakoniška šios bažnyčios architektūra, kuriai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, ryškiai apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 m aukščio pagrindinis bokštas. Bažnyčios stogo terasoje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kauno miesto ir jo apylinkių panorama. Per metus stogo terasoje apsilanko beveik 35 tūkst. lankytojų. Dėka Kauno gamtinio reljefo, bažnyčia puikiai matoma iš visų Kauno miesto pusių.

Bažnyčioje vyksta įvairūs koncertai, skliautuose skamba Pažaislio muzikos festivalio, XIII Tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš Arti", roko operos „Prisikėlęs“ garsai, vyksta tradiciniai Kauno miesto gimtadieniui skirti koncertai, įvairūs kiti susitikimai, konferencijos, renginiai, kuriuose dalyvauja miesto gyventojai ir lankosi svečiai iš visos Lietuvos ir užsienio.

Bažnyčia 2007 m. tapo Jono Paulius II piligrimų kelio dalimi, 2010 m. projekte „Didysis žygis po Baltijos šalis“ tapo viena iš 27 labiausiai lankytinų vietų Baltijos šalyse. 2012 m. įrašyta į Respublikos nacionalinių vertybių sąrašą, kaip objektas garsinantis Lietuvą.