Bunkerių juostos dalis

Narėpų įtvirtinimai – karo inžineriniai įrengimai, išsidėstę tiek šios Karmėlavos seniūnijos gyvenvietėje, tiek ir miškingose jos apylinkėse. Ilgai laiką jie buvo užmiršti – dėmesys ir pajėgos skirtos Kauno tvirtovės statiniams ir jų aplinkai tvarkyti.

Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai.

"Narėpų bunkeriai – viena iš gynybinių linijų atkarpų, pastatytų 1915 m. vokiečių armijos poreikiams. Vokiečiai juos pastatė ruošdamiesi carinės Rusijos armijos puolimui. Kauno tvirtovės fortai carinės valdžios įsakymu buvo pastatyti galimam puolimui iš Vakarų – iš Vokietijos – atremti, – pasakojo kartu su paaugliais įtvirtinimus tvarkęs Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas Ovidijus Jurkša. – O šis ruožas iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo silpnai įtvirtintas, nes Rusijos armija iš šios pusės nesitikėjo vokiečių puolimo. Kai karo metu Rusijos kariuomenė atsitraukė ir Vokietija pasislinko iki Dauguvos upės, šias teritorijas užėmę vokiečiai suprato: šis ruožas gynybiniu požiūriu yra silpnoji vieta. Kadangi buvo likę daug statybinių medžiagų, įrangos, net ir darbininkų buvo, kurie modernizavo Kauno tvirtovės fortus 1912–1915 m., vokiečiai šį ruožą sustiprino, kad būtų galima atremti galimą carinės Rusijos armijos puolimą.

Taip, pasak O.Jurkšos, nuo dabartinių Kauno marių, Nemuno iki Neries per Palemoną, Amalius, Narėpus, Kleboniškį iki pat Lentainių netoli Domeikavos iškilo apie 300 betoninių pastatų. Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai. Vis dėlto šie įtvirtinimai karo metu nebuvo panaudoti.

Kauno tvirtovės parkas kartu su Karmėlavos B.Buračo gimnazija planuoja prie Narėpų įrengti stendą, informuojantį apie įtvirtinimus, ir parengti turistinį maršrutą. Pašnekovo žodžiais, kol kas sunku pasakyti, kada tai pavyks – šiemet ar kitais metais.

Statiniai sužavėjo moksleivius

Narėpų įtvirtinimais pirmieji susirūpino Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos moksleiviai. Iniciatyvos ėmėsi trys devintokai, Kraštotyros būrelio nariai – Jonas Sparnauskas, Viktorija Račkevičiūtė ir Alvita Živatkauskaitė, į talką subūrę kitus moksleivius.

"Mums kilo mintis įrengti visiems atvirą bunkerių parką, kad kiekvienas žmogus galėtų ateiti, apžiūrėti įtvirtinimus. Čia labai gražus kraštovaizdis – gerai būtų, kad daugiau žmonių visa tai pamatytų", – pasakojo J.Sparnauskas.

"Apie šiuos bunkerius sužinojome iš fotografo Dariaus Merkšaičio – jis mums padeda kurti dviejų dalių filmą apie mūsų istoriją "Karmėlavos metraštis". Iki tol apie šiuos objektus nieko nežinojome. Mus šie bunkeriai labai sužavėjo – nutarėme, kad juos turi pamatyti ir kiti. Tam reikia juos sutvarkyti", – užsiminė V.Račkevičiūtė.

Kalbinti devintokai sakėsi esantys Karmėlavos ir Ramučių gyventojai, tačiau ateinantys ar atvažiuojantys į Narėpus. "Norime, kad iki 2022 m., kai Kaunas kartu su Kauno rajonu taps Europos kultūros sostine, ši vieta taptų atvira visuomenei, žinoma", – pasak B.Buračo gimnazijos istorijos mokytojos Vilijos Čerkašinienės, moksleivių laukia ne viena ekspedicija į Narėpus.

Domėtis istoriniais objektais

"Filmuodami lankėmės ir Karmėlavos raketų bazėje – ten labai gražu, – apleista raketų baze žavėjosi A.Živatkauskaitė. – Netrukus įgyvendinsime didesnį projektą kartu su Raudondvario gimnazijos moksleiviais – jiems aprodysime ir šiuos bunkerius, ir raketų bazę. Ruošiamės tam, filmuojame, fotografuojame. Raketų bazėje labai įdomi atmosfera – ten nuvažiavus nesinori išvažiuoti. Tėvai leidžia mums ten organizuotai, kartu su mokytojais lankytis."

Pasak moksleivių, jų tėvai patys nori tokiose vietose apsilankyti ir tiesiog laukia progos, kada galės tai padaryti.

"Svarbu, kad mokiniai domėtųsi šalia esančiais istoriniais objektais, nebūtų abejingi tam, kokia jų būklė, ir patys prisidėtų tvarkant tokius objektus. Šie objektai liudija istoriją, iš kurios mes mokomės ir galime kurti kitokią ateitį. Karmėlavos seniūnija yra turtinga istorinių objektų. Kai kurie jų liudija tragiškus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykius. Mes galime patys savo akimis tą istoriją matyti, prie jos prisiliesti. Turime ir didikų, ir Antano Smetonos Lietuvos laikų paveldo, ir sovietinio paveldo, kaip raketų bazėje. Esame išskirtiniai ne tik dėl to, kad dabar čia yra oro uostas ir didžiausios miesto kapinės. Karmėlava visais laikais buvo išskirtinė – jos geografinė padėtis labai dėkinga", – sakė B.Buračo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė.

Kartu su moksleiviais Narėpų įtvirtinimus nuo menkaverčių augalų, žolių ir pernykščių lapų valė ir Karmėlavos bendruomenės veiklos organizatorė Rima Šuliokienė. Tračiadienį Narėpų įtvirtinimus tvarkė apie 160 karių iš Rukloje įsikūrusios Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" padalinių.