Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1 tūkst. 500 unikalių tarpukario pastatų pelnė pasaulinį pripažinimą. Tačiau šis pripažinimas ne tik garbė, bet ir pareigos.

Oficialus UNESCO Pasaulio paveldo komiteto paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ pripažinimas įteiktas prieš metus rugsėjo 23 d., tačiau „taip“ buvo ištartas 18 d. ir ši žinia akimirksniu pasiekė Kauną ir Lietuvą.

Dar išvakarėse Naujamiestyje ir Žaliakalnyje gyvenantys ir nacionaliniu mastu jau buvę vertybių dalimi kauniečiai tapo Pasaulio vertybių dalimi. Akimirksniu pasipylė kalbos apie ekonomines naudas. Minėta daugybė aspektų, kuriems po tokio pripažinimo bus keliama aukštesnė kokybės kartelė, nes UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo statusas įpareigoja žaisti pagal aukščiausius standartus.

„Iš karto stengėmės iškomunikuoti, kad įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kažkokios labai greitos revoliucijos nepadarys per vieną dieną, mėnesį ar net per metus, kad neįvyks kažkokie ryškūs pokyčiai, kurie paliestų kiekvieno mūsų gyvenimą. Kodėl? Dėl vienos labai paprastos priežasties. Rašydami paraišką, mes rėmėmės realiai veikiančiais teisės aktais. Braižydami UNESCO vietovės ribas, nekūrėme jų patys, o ėmėme egzistuojančias ribas Kultūros vertybių registre, jau esančias Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose“, – radikalių pokyčių nebuvimą aiškino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas ir vienas iš delegacijos, kuri pristatė Kauno paraišką Saudo Arabijoje, narių Saulius Rimas.

Žymės: Europos kultūros paveldo statusą turintys pastatai pažymėti specialiais ženklais. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše atsidūrė 451,6 ha teritorijos – Naujamiesčio 226 ha ir Žaliakalnio teritorijų bendras plotas 243 ha. Dar 407,4 ha skaičiuojamas buferinės zonos plotas. Teritorijoje yra 1 500 tarpukario modernizmo pastatų. Reikšmingiausi yra keli šimtai, kurie saugomi valstybės, turi kultūros paminklo statusą.

„Iškart po statuso pripažinimo ėjome į Kauno miesto tarybą ir pasitvirtinome stoglangių, antstatų įrengimo rekomendacijas. Po šių rekomendacijų patvirtinimo per metus lyg ir nebuvo skandalų dėl netinkamų antstatų. Gal tai geras signalas. Tarp nekilnojamojo turto vystytojų taip pat ateina supratimas, kad ši teritorija yra jautresnė, kad čia reikia laikytis nustatytos tvarkos. Tokio atvejo kaip su Perkūno alėjos 11 namu nebuvo“, – istoriją, kai savininkas ėmė griauti vertingųjų savybių turintį namą, priminė S. Rimas.

Panašu, kad per artimiausią mėnesį dėl Perkūno al. 11 planuojama kreiptis statybos leidimo. Projektas baigtas, namas bus atstatytas su pakoreguotu moderniosios architektūros priestatu.

Pripažinimo reikšmė

Kultūros paveldo skyriaus vedėjo žodžiais, revoliucija gavus UNESCO pripažinimą neįvyko, tačiau įvyko kitų teigiamų pokyčių: „Stiprėja Kauno identitetas, Kaunas kaip laikinoji sostinė nebėra kažkokio sentimentuose paskendusio provincialaus miestelio godonės, o turime pripažinimą, kad Kaunas svarbus ir europiniu, ir pasauliniu lygmeniu. Ta linkme ir toliau turime dirbti.“

Buvusi „Kaunas 2022“ vadovė, dabar Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje komisarė, Virginija Vitkienė minėjo kitus svarbius momentus, nulemtus UNESCO statuso: „Vienas didžiausių pokyčių, kad Vyriausybė įsigijo Centrinio pašto pastatą ir įkūrė naują įstaigą Nacionalinį architektūros institutą. Pirmą kartą po Nepriklausomybės įsteigta nauja kultūros įstaiga, kuri bus finansuojama valstybės lėšomis, paskyrė jos vadovą, skyrė pinigų pastato renovacijai. Tai vienas iš labai didelių matomų dalykų.“

Darbai: anot S. Rimo, viena iš ekspertų rekomendacijų – inventorizuoti UNESCO teritorijoje esančius namus. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Anot V. Vitkienės, dar labiau išaugo susidomėjimas tarpukario modernizmo baldais, interjerais, pastatais. Aišku, tas susidomėjimas kilo ir iki paskelbimo, juk procesas vyko ilgai. Kauno kultūros sostinės programa „Modernizmas ateičiai“ irgi skatino domėjimąsi, daug renginių vyko būtent to laikmečio pastatuose. V. Vitkienė tvirtino, kad susidomėjimas renginiais modernizmo pastatuose ir šiandien niekur nenunykęs.

Pirmą kartą po Nepriklausomybės įsteigta nauja kultūros įstaiga, kuri bus finansuojama valstybės lėšomis.

„Kauno bienalė juk vyko Centriniame pašte. Daug kas sakė, kad paroda kaip paroda, bet labai norėjo apžiūrėti pastatą ir labai juo džiaugėsi. Lietuvos žmonių susidomėjimas Kauno modernizmu neišblėso ir dabar“, – metų renginio palikimą minėjo V. Vitkienė.

Ji pabrėžė įvairiose feisbuko grupėse matanti, kad žmonės labai aktyviai dalyvauja ekskursijose apie Kauno modernizmą. Yra tokių ekskursijų vadovų, kurie gyvena Vilniuje, bet veda ekskursijas Kaune ir nuolat surenka grupes entuziastų, norinčių sužinoti daugiau apie optimizmo architektūrą.

„Skaitydama tarptautinius žiniasklaidos kanalus matau, kad Kaunas paminimas kaip UNESCO miestas modernizmo kryptyje. Jei kažkoks tarptautinis straipsnis apie Kauną, šitas apibūdinimas jau neaplenkia miesto. Manau, tai modernaus miesto vizitinė kortelė. Labai svarbus Kauno įrašymas į Pasaulio paveldo savimonę ir vis auganti nauda“, – pastebėjo V. Vitkienė.

Tyrimų stadija

VšĮ „Kaunas In“ vadovas Tadas Stankevičius priminė, kad turizmo rinkodaroje Kauno modernizmą kaip autentišką mūsų miestui vertės pasiūlymą pozicionavo nuo agentūros veiklos pradžios – organizavo ekskursijas, įvairius renginius ir kitas sklaidos iniciatyvas. Darbą šioje srityje tęsia – organizuoja temines reklamines kampanijas užsienio spaudoje, kuria modernizmui skirtus suvenyrus, o kai kur tiesiog pabrėžia šio titulo Kaunui suteikiamą pranašumą bendrame kontekste ar sąveikoje su kitais turizmo traukos objektais.

„Įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žinoma, Kaunui kaip traukos elementui suteikia svarbos ir prestižo, tačiau, ko gero, tai veikiau patvirtinimas to, ką puikiai žinojome ir kuo didžiavomės patys. Visgi pats savaime šis faktas turistų srautų nepritraukia, o veikiau „pagarsina“ mūsų pasakojamą Kauno istoriją, taigi labai svarbus aktyvus tinkamų veiklų susidėliojimas, mokymasis išnaudoti šio titulo svarbą Kauno žinomumui didinti, populiarinti nišinį turizmą, derinti su kitais turistiniais Kauno traukos objektais, skatinti tvarią turizmo raidą ir įtraukti bendruomenes į šį procesą“, – teigė T. Stankevičius.

Kalbėdamas apie UNESCO statusą, „Kaunas IN“ vadovas išskiria padidėjusį dėmesį tiek iš pavienių turistų, tiek iš organizuotų grupių ir kelionių organizatorių.

„Kaunas IN“ vadovas mato UNESCO pripažinimo įtaką bendram turizmo lygiui – per pirmąjį šių metų pusmetį turistų srautai (jų praleistos nakvynės Kauno apgyvendinimo įstaigose) augo 2 proc., o užsienio turistų padaugėjo net 9 proc.

„Šiuo metu esame daugiau tyrimo stadijoje – stebime ir analizuojame kitų miestų gerąsias patirtis, ypač artimų mums geografiškai, istoriškai ir kultūriškai, renkame informaciją apie turizmo sektoriaus poreikius, palaikome glaudų ryšį su Kauno miesto savivaldybės skyriais, kurie dirba su Kauno modernizmo iššūkiais, populiarinimu ir sklaida. Kitiems metams planuojame sudėlioti tai į nuoseklesnį planą – organizuoti mokymus gidams, svetingumo sektoriui, plėtoti kitas sklaidos iniciatyvas, susijusias su šiuo titulu“, – „Kaunas IN“ planus minėjo T. Stankevičius.

Pareiga: pastatų savininkams taip pat tenka atsakomybė saugoti pasaulines vertybes, o savivaldybė 10 tam parengusi paveldotvarkos programą. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Susidomėjimas tęsiasi

Labiau nei ekonomistai kainų pokyčius jaučia pirkėjai, taip ir turizmo tendencijas ir turistų srautus labiau jaučia šioje srityje veikiantys žmonės. Vienas populiariausių Kauno gidų, „Kauno detalių“ įkūrėjas Laimonas Užomeckis, ko gero, iš miego pažadintas galėtų papasakoti daugybės tarpukario namų ir jų gyventojų istorijas.

„Palyginti su praėjusiais metais, Kaune tikrai padaugėjo turistų. Aišku, tai lėmė ir Kaune bei aplink Kauną vykstantys renginiai. Festivalis „ConTemp“ gal tiek turistų nepritraukė, bet Edo Sheranno koncertas pritraukė labai daug svečių iš kitų šalių, kurie turėjo progą pamatyti ir modernistinę Kauno architektūrą,  – padidėjusių užsienio turistų srautų priežastį įvardijo L. Užomeckis. – Praėjusį rudenį gal daugiau buvo svečių iš kitų miestų. Dabar vėl viskas kelia didelį susidomėjimą, bet kažkokio didesnio postūmio lyg ir nepastebiu.“

Anot L. Užomeckio, renginiai pritraukia žmones atvykti ir tada pasidomėti miestu, UNESCO statusas nėra toks skatinantis važiuoti į Kauną. Į Lietuvą atvykę turistai gyvena kažkur kitur, o, važiuodami į Klaipėdą, pusdieniui sustoja Kaune. Kai Kaunas buvo įtrauktas į UNESCO sąrašą, privaloma tvarka buvo įtrauktas ir į turistinius maršrutus.

„Viskas vyksta sava eiga. Na, įsivaizduokite, kad ir kaimyninėje Lenkijoje būtų miestelis, kuris įtrauktas į UNESCO sąrašą, būtų nutolęs per skrydį ar per pusę dienos važiavimo. Ar kas specialiai iš Lietuvos važiuotų? Atsirastų, bet nedaug. Kaunas yra geroje vietoje, nes yra ant pravažiavimo trasos iš Varšuvos į Helsinkį. Tai tie turizmo srautai kaip generavosi, taip generuojasi“, – pastebėjimais dalinosi L. Užomeckis.

Panašiai situaciją apibūdina „Art Deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius: „Mes ir toliau jaučiame didelį susidomėjimą. Mūsų muziejai kaip aktyviai buvo lankomi prieš du metus, prieš metus, taip ir išliko aktyviai lankomi. Mums atrodo, kad kažkokio pokyčio dar labiau į viršų neatsirado, tiesiog ir toliau išliko labai aktyvus domėjimasis. Aišku, mūsų muziejuose atsirado daugiau ekskursijų anglų kalba ir atvyksta daugiau užsienio turistų. Jie jau supranta, kad, atvykus į Kauną, reikia nepraleisti ir modernizmo architektūros. Taigi užsieniečių, kurie Kaune ieško modernizmo, yra daugiau. Visuomenės supratimas taip pat pasikeitė, atsirado žinojimas, kad modernizmo architektūra yra svarbi visos valstybės lygiu.“

Trūksta ženklų

Tačiau kalbinti gidai vieningai pripažino – trūksta ženklų, kad esame UNESCO Pasaulio paveldo dalis. To reiktų ne tik dėl turistų, tačiau ir dėl vietinių. Juk nepakanka gautą rėmelį pasidėti ant stalo, turėtume jausti nuolatinį pasididžiavimą ir suprasti, kad šią vertybę turime saugoti visi.

„Trūksta ženklų, kad esame UNESCO zonoje. Atsirastų daugiau ženklų ir susidarytų stipresnis įvaizdis. Gal net fotografuotųsi prie kokio stendo „Welcome to the UNESCO city“. Gražu būtų koks nors Kauno atvaizdas su užrašu. Juk galima ribas gražiai pažymėti ir patiems“, – pasididžiavimo akcentų pasigedo L. Užomeckis.

„Mes dar nespėjome to išnaudoti. Bet šiuo klausimu reiktų daugiau padirbėti, kad modernizmas taptų absoliučia Kauno vizitine kortele. Tel Avivo bauhauzo architektūra įtraukta į UNESCO. Pagrindinėje gatvėje ant kiekvieno namo yra lentelės su informacija, kada pastatytas, apie architektą, vertingąsias savybes“, – pavyzdį apie įspūdingais bauhauzo stiliaus pastatais pasižyminčią Tel Avivo dalį, kuri 2003 m. buvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, priminė K. Banys.

„Art Deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai pabrėžė, kad metai – labai mažas laiko tarpas. Ir nors UNESCO pripažinimas iš esmės nieko nepakeitė, tačiau muziejininkus labiausiai džiugina tai, kad šis pripažinimas atsirado iš apačios, o ne iš viršaus, kad visuomenė savo susidomėjimu parodė, kokia svarbi modernizmo architektūra.

„Į „Kaimelio dvarą“ dabar važiuoja ekskursijos iš visos Lietuvos. Marijampolė, Klaipėda žino, kad Kauno modernizmo architektūra yra UNESCO paveldo sąraše“, – pabrėžė K. Banys.

Susirūpinimas: pro kauniečių akis neprasprūsta ilgai trunkantis „Pienocentro“ fasado remontas. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ruošiasi metinėms

Nors jokių specialių ženklų, liudijančių UNESCO pripažinimą, nėra, tačiau į Pasaulinį paveldo sąrašą įrašyta teritorija ir iki pripažinimo turėjo specialias apsaugas, kai kurie pastatai, dar anksčiau pelnę Europos kultūros paveldo įvertinimų, yra pažymėti specialiomis lentelėmis.

„Šitą problemą žinome. Turime planų, kaip ją spręsti. Rugsėjo 18 d. ruošiamės pristatyti internetinę svetainę modernist.kaunas.lt. Tai bus pagrindinis portalas, susijęs su Kauno tarpukario modernizmo architektūra. Kalbėsime ten tiek apie UNESCO nominaciją, tiek apie Europos kultūros paveldo ženklą, kurį turime nuo 2015 m. Tikimės, kad tai padės užpildyti informacijos vakuumą. Ten bus nurodytos UNESCO sąraše esančios teritorijos ribos, aprašytos vertės ir pagrindinė informacija gyventojams, – Kultūros paveldo skyriaus vedėjas neslepia, kad svetainės kūrimo darbai užtruko ilgiau, nei planuota, nes susiduriama su žmogiškųjų išteklių trūkumu. – Viena iš priemonių, kurią ruošiamės padaryti gal kitąmet, tai riboženkliai įvažiuojant į UNESCO teritoriją ties pagrindiniais įvažiavimai iš visų pusių. Dar šiemet skelbsime konkursą pagrindinio riboženklio, kuris turės būti centrinėje miesto dalyje, konkursą. Tikimės originalaus įamžinimo simbolio, o praktiškesnis („Jūs įvažiuojate į UNESCO paveldo teritoriją“) planuojamas ties pagrindiniais įvažiavimais į teritoriją.“

Kauno savivaldybėje veikia programa „Iniciatyvos Kaunui“, kur galima teikti paraiškas labai įvairioms veikloms. Ten taip pat buvo paskelbtas konkursas UNESCO sklaidai tarp gyventojų vykdyti. Sulaukta vienuolikos paraiškų.

„Šiais metais jau atsirinkome tris projektus – nemokamos ekskursijos miestiečiams, kurios startuos artimiausiu metu. Žaliakalniečiai galės susipažinti su savo rajonu. Projekto rėmuose numatyta virtualios realybės akiniai, per kuriuos ekskursijos dalyviai gales matyti Prisikėlimo bažnyčios statybą“, – netrukus prasidėsiančias veiklas paminėjo S. Rimas.

Kitas projektas skirtas mažiesiems, kad ateityje jie taptų modernizmo ambasadoriais. Planuojamas ekskursijas stengiamasi pritaikyti specialiai vaikams ir sudominti architektūriniais objektais. Trečias projektas vyks su Fotografijos sąjungos Kauno skyriumi – paroda ir reprezentatyvus leidinys, pristatantis Kauno tarpukario architektūrą.

Apimtis: į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta didžiulė teritorija, kurią ateityje planuojama pažymėti. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Atsakomybė savininkams

Yra dar vienas niuansas, apie kurį daug nekalbama – UNESCO paveldo statuso galima ir netekti. Taip prieš keletą metų nutiko Liverpuliui. 2021 m. nedidele balsų persvara UNESCO komitetas priėmė sprendimą pašalinti Liverpulio pakrantės rajoną iš Pasaulio paveldo sąrašo, argumentuodama, kad šioje teritorijoje per intensyviai plėtojami infrastruktūros projektai, įskaitant planus pastatyti naują futbolo stadioną.

Kauno atveju į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta didžiulė teritorija su visais toje teritorijoje esančiais statiniais, Ąžuolyno parku. Tad pareiga saugoti tenka ne tik savivaldybei, paveldo sergėtojams, nekilnojamo turto vystytojams, o ir kiekvienam pastato savininkui.

Kauniečiams kliūva akis dėl vis dar paslėpto ikoninio modernizmo pastato „Pienocentro“ Laivės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe. „Šito pastato fasadai restauruojami su savivaldybės parama, kuri skiriama pagal paveldotvarkos programą. „Pienocentro“ pastatas yra vienas iš mūsų šios programos pacientų. Darbų terminas yra lapkritį. Kitu atveju parama bus prarasta. Pastato valdytojai vargu ar ryšis prarasti tą paramą. Sutartis su jais pratęsta jau ne pirmą kartą. Dabar visos galimybės išsemtos ir jei nevykdys sutarties, praras paramą ir turės įsijungti represiniai mechanizmai. Mes taikome meduolio ir bizūno principą“, – šyptelėjo S. Rimas.

Šią paveldotvarkos programą Kultūros paveldo skyriaus vedėjas vadina savotiška sėkmės istorija, kurią kopijuoja ir kitos savivaldybės ir kuri buvo vienas iš kozirių ginant paraišką UNESCO komisijai. Buvo parodytas sėkmingai veikiantis mechanizmas, kad Kauno savivaldybė skiria lėšų kultūros paveldui. Pagal šią programą per kelerius metus atnaujinta 150 pastatų.

„Būtų idealu, jei į kiekvieno namo pašto dėžutę galėtume įdėti po paraiškos egzempliorių, – S. Rimas pakilnojo storą segtuvą. – Kolegos latviai, kurie per tą pačią sesiją irgi buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, atspausdino kelis tūkstančius valdymo planų ir išdalijo kiekvienam gyventojui. Bet ten visai kitas mastelis, nedidelis miestukas.“

Tačiau S. Rimas sako esantis optimistas. UNESCO statusas suteikia papildomų progų apie tai kalbėti, kad ir ne visus, bet dalį tos vietos gyventojų informacija pasiekia, ypač jaunos šeimos, apsigyvenusios saugomoje teritorijoje, supranta jos vertę ir tampa tarsi tarpukario, optimizmo architektūros ambasadoriai.