„Kaunui ši paraiška svarbi tuo, kad UNESCO yra labai stiprus ženklas pasauliniame žemėlapyje. UNESCO pasaulio paveldo ženklas yra vienas geriausiai atpažįstamų ženklų pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė. 

Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą miestui ir regionui atneštų didelės ekonominės naudos, pritrauktų turistų ir investicijų.

„Kaunas tikrai turi išskirtinumo ir galėtų papildyti Pasaulio paveldo sąrašą. Norėtųsi pasidžiaugti ir tuo, kad Kaune paveldui skiriamas didelis dėmesys ir finansavimas, reglamentavimas. Tačiau tuo pačiu su šia paraiška savivaldybė dar labiau įsipareigoja paveldą išsaugoti, puoselėti. Tad jeigu paraiška patvirtinta, tai bus ne tik didelis pripažinimas, bet ir įsipareigojimas“, – kalbėjo S. Bugenienė.

M. Plepio nuotr.

400 puslapių paraiškoje tarpukario Kaunas pristatomas kaip vientisa urbanistinė vertybė. Išskiriamas Kauno naujamiestis ir Žaliakalnis.

„Paraiška paremta tikrai išsamiai. Ir iš mokslinės pusės dirbo labai stiprūs ekspertai. Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad sąrašui teikiame ne architektūrą, o saugomą miestovaizdį, ne vien išskirtinės architektūrinės vertės pastatus“, – teigė paraiškos rengimo grupės narė.

Anot jos, Kauno išskirtinumas yra tas, kad daugeliu atvejų modernizmas, ypač Europoje, atėjo kaip nauja labai aktyvi banga, ir ji formavo arba visai naujus kvartalus, arba per karą sugriautuose miestuose formavo naują užstatymą.

Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad sąrašui teikiame ne architektūrą, o saugomą miestovaizdį, ne vien išskirtinės architektūrinės vertės pastatus.

„Kaune modernistinės tedencijos atėjo į jau susiformavusį urbanistinį audinį ir jo iš esmės nepakeitė, o prisitaikė. Tai yra Kauno išskirtinumas. Modernizmo idėjos čia integravosi į urbanistinį audinį, susiformavusią urbanistinę struktūrą ir darniai pratęsė tos struktūros vystymąsi. Darnų vystymąsi, darnią teritorijų plėtrą turėjome jau tarpukariu. Galime tuo pelnytai didžiuotis“, – sakė S. Bugenienė.        

Dar vienas svarbus paraiškos akcentas – tarpukario modernizmo architektūros optimizmas. Laikai, kuriais Kaune teko kurti modernią europietišką sostinę, buvo sunkūs ir ekonomine, ir politine, ir socialine prasme. Stebėtina, kiek visko pavyko padaryti vos per 20 metų. 

Ši paraiška reprezentuoja ne tik Kauną, bet visą regioną, kur tarpukariu kūrėsi naujos valstybės.

Skelbta, kad paraiškos vertinimas iš viso truks apie pusantrų metų. „Tai yra įprasta praktika. Tikimės, kad vertinimas truks tik tiek, bet gali būti, kad dėl pandemijos  galutinis sprendimas bus nukeltas dar metams. Su paraiškomis susipažinti, jas įvertinti, apsilankyti prie vertinamų pastatų ar vertinamose teritorijose turi daug pasaulio specialistų. Be to, paraiškų pateikiama nemažai. Tad natūralu, kad daugiapakopės vertinimo procedūros užima laiko“, – komentavo savivaldybės atstovė.

Laukdami UNESCO atstovų verdikto, Kauno paveldo specialistai, anot jos, toliau stengiasi vykdyti įsipareigojimus, kurie padės atsiskleisti ir daugiau Kauno verčių. „Toliau vyksta paveldotvarkos programa, kasdienė veikla, susijusi su kultūros paveldo apsauga, taip pat su teritorijų planavimu“, – sakė S. Bugenienė, papildžiusi, kad urbanistinės vertybės sąvoka apima ir viešąsias erdves, jų tvarkymą, gatvių tvarkymą.

M. Plepio nuotr.

Pagal paraišką, vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).

Paraiškos forma yra labai griežtai apibrėžta UNESCO Pasaulio paveldo centro. Jos pagrindas yra šeši punktai:

• Vertybės nustatymas. Nustatytos tikslios vertybės ir apsaugos zonos.

• Vertybės aprašas. Pristatymas, istorijos bei raidos apžvalga.

• Įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą pagrindimas. Trumpas ypatybių aprašas, kriterijai, vientisumo ir autentiškumo patvirtinimas bei lyginamoji analizė.

• Išsaugojimo būklė bei vertybei įtakos turintys veiksniai.

• Apsauga ir valdymas. Pristatyta esama apsaugos sistema, jos efektyvumas bei valdymo planas.

• Stebėsena. Pagrindiniai esami ir siūlomi vertinimo rodikliai.

Prieš ketverius metus Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės.

Kauno tarpukario architektūra būtų penktasis lietuviškas objektas UNIESCO sąraše (jame jau yra Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai).