Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) užsitraukė Kauno rajono aplinkosaugininkų nemalonę. Vienas universiteto padalinių įtariamas gyvulių srutomis teršiantis aplinką.

Srutų proveržis

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros specialistai dar prieš atvykdami į ASU mokomąjį ūkį, įvertino palydovo perduodamą šios vietovės vaizdą – pievoje susidarę keturi vandens telkiniai, į kuriuos, kaip įtariama, nutekėjo srutos iš specialios duobės.

Prieš dvejus metus situacija universiteto ūkio fermose buvo identiška. 2012 m. rugsėjį Kauno rajono agentūros aplinkosaugininkai atliko planinį patikrinimą. Universiteto vadovai buvo sugėdyti. Aplinkosaugininkai tikėjosi, kad kas jau kas, bet universitetas, rengiantis žemės ūkio specialistus, tikrai reaguos į pastabą ir susitvarkys fermas bei jose besikaupiantį gyvulių mėšlą.

"Jau niekur Kauno rajone taip nebėra, kad mėšlo kalnai būtų sukrauti, o srutos tekėtų į šalia iškastą kūdrą", – stebėjosi Kauno rajono agentūros viršininkas Vytautas Rimas.

Aplinkosaugininkas tokį universiteto požiūrį vadino sąmoningu nevalyvumu. "Šią žiemą buvo galima mėšlą išvežti į laukus, sukrauti į kaupą, o atėjus laikui iškratyti laukuose. Tačiau jie to nesiėmė, o dabar srutos bėga per kraštus", – piktinosi aplinkosaugininkas.

Vyksta tyrimas

Aplinkosaugininkus į laukus atlydėjusi fermos darbuotoja pasakojo, kad į kūdrą suteka ne tik srutos iš didžiulės mėšlo krūvos, bet ir visas paviršinis vanduo. Kelias dienas praktiškai be perstojo lijo, todėl moteris įsitikinusi, kad taip atsitiko dėl lietaus. Esą iškastos kelios kūdros naudojamos kaip srutų valymo būdas.

Pirmiausia srutos subėga į arčiausiai mėšlo krūvos esančią duobę. Kažkiek srutų nusėda, o jau švaresnis vanduo nubėga į kitą duobę. Ten dar kartą nusėda, o vėl į kitą duobę nubėga dar švaresnis vanduo. Paskutinėje duobėje esantis vanduo esą jau būtų tinkamas gaisrui gesinti.

Aplinkosaugininkus domino ne fermos teritorijoje esantys srutų tvenkinukai, o atsiradę už tvoros. Būtent iš jų aplinkosaugininkai ir susirinko mėginius, kuriuos ištirs laboratorijoje ir bus aišku – nubėga srutos į aplinką ar ne. Tačiau net ir aplinkosaugininkų apsilankymo dieną buvo matyti, kaip srutos veržiasi per kūdros kraštus.

Neinvestuoja į senieną

ASU mokomojo ūkio direktoriaus pareigas laikinai einantis vyriausiasis agronomas Henrikas Ortelis ramino, kad srutas paprastai išveža į laukus, tačiau kol kas vis dar pažliugę, todėl negali išgabenti.

"Mūsų fermoje yra kietas mėšlas, ir mūsų mėšlidžių talpa pagal normatyvus yra pakankama. Mes sutalpiname visų metų mėšlą", – dėstė agronomas. Jis teigė, kad jau rengiamas modernios 200 vietų fermos projektas.

"Naujoje modernioje fermoje numatyta ir uždara srutų talpykla, ir biodujų rezervuaras. Dėl būsimųjų projektų ir neinvestuojame į esančias fermas", – aiškino H.Ortelis.

Už fermą juosiančios tvoros esanti pieva priklauso universitetui. Ilgamečiai darbuotojai mena, kad tuose laukuose buvo nutiesta laistymo sistema, tačiau ji jau seniai yra nebenaudojama. Darbuotojai neatmeta galimybės, kad sistema galėjo kur nors užgriūti, ir todėl pievoje susidaro balos.

Komentaras
Antanas Maziliauskas, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius

Viešoji įstaiga ASU mokomasis ūkis yra įsteigta mūsų universiteto, tačiau tai atskiras juridinis asmuo. Ūkinę veiklą jie vykdo patys. Tai, ką jūs sakote, – nutekančios srutos – man yra nauja. Mes, kaip steigėjai, būtinai pasižiūrėsime, kas ten per problemos, ar ten reikia pirštu pastūmėti, ar pagrūmoti. Mes galvojame, kad ūkis turėtų statyti naują modernią fermą, su demonstracinėmis klasėmis studentams. Tikimės, kad iš eksperimentinio ūkio modernizavimo programos bus gautas finansavimas. Ta ferma yra neblogos kokybės, tačiau norime modernesnių technologijų. Jeigu iš tiesų kažkur srutos bėga, tai reikia žiūrėti ir spręsti. Mes, kaip steigėjai, ir besirūpinantis švaria aplinka universitetas, neturėtume toleruoti neleistinos taršos.