Pagal šį planą siūloma steigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie naujai įsteigto Kauno universiteto.

„Džiugu, kad bandoma, remiantis objektyviais kriterijais, suvaldyti kai kurių universitetų „autonomijos“ keliamą chaosą. Kas prisiims atsakomybę tada, kai nebebus kam dėstyti, kai aukštojo mokslo kokybė nukris žemiau bet kokios tolerancijos ribos, o universitetas vis tiek norės gyvuoti ir vadovauti savo bendruomenei? Nė vienas studentas neturi nukentėti dėl to, kad, dėl tam tikrų priežasčių, pasirinko ne tą universitetą. Tai yra valstybės atsakomybė“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

KTU pagal studentų skaičių (10053 studentai) yra didžiausias Kauno regiono universitetas, kuriame studijuoja apie 23 proc. visų Kauno studentų. Įstojusių į KTU skaičius nuo 2012 iki 2016 metų beveik nesumažėjo, kai, tuo tarpu, Kauno apskrityje į pirmosios studijų pakopos pirmą kursą studentų skaičius sumažėjo apie 15 proc. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įstojusių skaičius tuo pačiu periodu sumažėjo net -39 proc. Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamais duomenimis („Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapis“), vertinant mokslo veiklą pagal mokslo ir studijų kokybę universitetuose atspindinčius kriterijus, KTU (19 balų) išlieka lyderiu Kaune, gerokai lenkdamas kitas miesto aukštąsias mokyklas, kurios, planuojama, taip pat turėtų jungtis į bendrą Kauno universitetą – VDU (8,5 balo), Aleksandro Stulginskio universitetą (4,0) ir Lietuvos sporto universitetą (3,5).

Universitetų veikla vertinta pagal šešis esminius kriterijus – MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) veiklos apimtis, tyrėjų skaičių ir tarptautines publikacijas, už ūkio subjektų gautas lėšas, stipriosios studijų sritys, studentų skaičių bei studentų priėmimo dinamiką, įvedus minimalų konkursinį balą.

Universitetų veiklos analizė išryškino keturis aiškius lyderius – didžiuosius universitetus, kurie ir turėtų tapti ašimi konsoliduojant aukštąsias mokyklas bei institutus. Tai Vilniaus universitetas (surinko 30 balų), KTU (19 balų), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (18 balų) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (16 balų).