Aktyvūs mokymo metodai

Išskyrus pradinukus ir abiturientus, kiti moksleiviai šiemet iki birželio 15 d. nesiskirs su savo bendraklasiais. Tiesa, ką, pailginus mokslo metus, veiks moksleiviai, klausimas atviras.

Mokyklos pačios turėjo apsispręsti, kaip pasinaudoti papildomu laiku ugdymui. Mokslo metų pabaigoje bus atliekama mokyklų apklausa, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) jau yra parengusi klausimynus. Tyrimas turėtų parodyti, kokią įtaką įvairiapusiškesniam ugdymo procesui turėjo pailginti mokslo metai, kaip mokyklos tai išnaudojo.

"Pagrindinė forma yra pamoka – toks susitarimas buvo pasiektas kalbantis su vadovų asociacija. Sutarta, kad mokslo metų pabaigoje rekomenduojama mokykloms taikyti aktyvius mokymo metodus, kitas mokymo formas už mokyklos sienų aplankant muziejus, kitas įdomias vietas ir ten gautą informacija integruoti su ugdymo turiniu", – priminė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Aiškinama, kad vaikai eis į mokyklą pagal tvarkaraštį. Birželį tinkamas oras edukacines veiklas vykdyti ne klasėse. Beje, vedėjas pabrėžė, kad tai rekomenduojama per visus mokslo metus. Tačiau, siejant su mokslo metų pailginimu, pamokos lauke rekomenduojamos ypač.

Turi būti įdomu

"Kauno diena" pakalbino atsitiktine tvarka pasirinktų mokyklų vadovus apie tai, kokias pamokas žada pasiūlyti mokinukams.

"Tradicinių pamokų tikrai nebus. Pirmiausia vaikams turi būti įdomu. Kadangi esame universitetinė gimnazija, visas dienas skirsime tam tikrai ugdymosi sričiai ir pasirengimui karjerai", –  teigė Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė.

Kiekviena diena Maironio gimnazijoje bus skirta vis kitai mokslo sričiai – humanitariniams arba tiksliesiems mokslams, biomedicinai, socialiniams mokslams. Jau suplanuota, kad vieni gimnazistai vykdys projektus, kiti kulniuos į universitetus. Pastarųjų dėstytojai ateis su mokiniais bendrauti gimnazijoje. Kai kurios klasės rengs susitikimus su tėvais, kuriuose bus diskutuojama apie profesines veiklas.

"Priklauso nuo mūsų, kai vaikams įdomu – jie bet kada gali ir nori dalyvauti veikloje, ypač jei ji naudinga, prasminga, apgalvota. To ir tikimės, kad pamokos būtų kitokios", – vylėsi Maironio gimnazijos direktorė.

Aišku, nuo mokytojo geranoriškumo priklauso, kiek vertingos tokios pamokos gali būti.

Kūrybiškai pasižiūrėti

Dešimt dienų skirti netradiciniam ugdymui planuoja ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazija. Yra sudarytas planas, pagal kurį vyks gamtos mokslų projektai, muziejų lankymas, ekskursijos ir net kelių dienų išvykos su tam tikra programa.

"Galvojome, kaip naudingai išnaudoti pailgintus mokslo metus. Parengtos socialinio-emocinio ugdymo programos, kai mokytojai gali kitoje aplinkoje, tarkime, gamtoje, pasišnekėti visai apie kitus bendražmogiškus dalykus, pasaulio supratimą. Aišku, nuo mokytojo geranoriškumo priklauso, kiek vertingos tokios pamokos gali būti. Mūsų mokykloje ir anksčiau visą birželį būdavo pilna mokykla vaikų. Tai mes per daug neišgyvename", – pasakojo Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Kauno "Žiburio" pagrindinėje mokykloje taip pat vyks neįprastos pamokos, kultūrinė-pažintinė veikla, bus vykdomi įvairūs projektai. Netradicinė veikla bus susieta su kuriuo nors konkrečiu dalyku, kurį visus metus moksleivis mokėsi akademinės pamokos ribose.

"Na, pavyzdžiui, projektas "Mokomės kitaip". Galime nueiti į kokią nors įstaigą ir po to mokiniai aprašo savo įspūdžius – tai jau lietuvių kalba, o jei atliekame per vizitą surinktos medžiagos tyrimą, statistinius skaičiavimus – matematika, galima žemėlapyje nubraižyti, kaip nuvykti iki tos vietos, – tai jau geografija. Po nedidelę dalį susiejami keli dalykai ir tokiu netradiciniu būdu vaikai įtvirtina žinias", – pavyzdį pateikė "Žiburio" pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir neformaliai veiklai Nikolajus Stasivas.

Be tėvų neapsieina

Kai kurios netradicinės pamokos vyks ne tik už mokyklos ribų, tačiau net ne Lietuvoje. Vienos moksleivės tėvai pasidalijo klasės sprendimu aplankyti kaimyninę valstybę. Tai lyg ir nebuvo mokyklos primesta programa, kad bus taip ir ne kitaip.

Klasės mokiniams buvo pateikti trys pasiūlymai: vienas miesto ribose, kitas – Lietuvos ribose, o trečiasis – už Lietuvos ribų.

Labai nuspėjamas vaikų pasirinkimas, žinoma, kad už Lietuvos ribų. Tačiau vargu ar tokia kelionei pakanka mokinio krepšelyje numatytų lėšų. Išlaidos gula ant tėvų pečių. Kai klasės dauguma renkasi brangesnį variantą, sunkiau besiverčianti šeima atsiduria nepatogioje situacijoje.

Kai kuriems kauniečiams kilo pagrįstų abejonių, ar taip nediskriminuojami mažiau uždirbačių tėvų vaikai.

"Juk kalbama apie keliones ne per atostogas, o mokslo metų metu. Ką daryti socialiai remtiniems vaikams? Juk tokių kelionių niekas jiems nekompensuos", – retoriškai klausė tris vaikus auginanti kaunietė.

"Tokios išvykos vyksta bendruomenės sprendimu. Jei bendruomenė, į kurią įeina ir tėvai, sutaria – galima vykti. Tačiau yra daug pigesnių galimybių ugdymo procesą padaryti patrauklų ir nestandartinį. Mano žiniomis, vos kelios mokyklos yra pasirinkusios tokį variantą", – keliones už Lietuvos ribų vertino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas V.Mažeika.

Pasak vedėjo, kitas variantas – tarptautinės mainų programos, kurios yra finansuojamos. Mokyklos naudojasi šia galimybe. Tai patvirtino ir "Kauno dienos" kalbinta J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė L.Viršilienė. Šiemet į progimnaziją atvyksta delegacija iš Čekijos, Brno miesto. Suplanuotos įvairios sporto varžybos ir kiti užsiėmimai, taip pat ekskursijos Lietuvos ribose.

Direktorė patvirtino, kad kelių klasių mokiniai rengiasi kelionei į Latviją. Mokiniai turės apsiskaičiuoti kelionės išlaidas, angliškai užsisakyti pavalgyti maitinimo įstaigoje. Keliauninkų laukia ir daugiau užduočių, integruotų į ugdymo programas.

Pagrindas – mokytojo noras

Vis dėlto Švietimo skyriaus vedėjas ragino, kad papildomų lėšų reikalaujančių išvykų būtų kuo mažiau. Esą, kūrybiškai žiūrint į ugdymo programas, įdomiai praleisti laiką su vaikais galima be papildomų išlaidų.

"Diskusijos dėl programų vyksta nuolat ir nebūtinai tai susiję su mokslo metų pailginimu. Dažniausi diskusijų objektai būna apie tai, kiek reikalinga akademiškumo programose, kiek kūrybiškumo. Daug diskutuojama apie tai, kaip turėtų vykti darbas pamokoje. Pati programa kaip dokumentas dar neapsprendžia rezultato, labai daug priklauso nuo to, kaip mokytojas konkrečiai dirba pamokoje", – aiškino V.Mažeika.

Kalbant apie mokslo metų pailginimą labiau akcentuojamas programos išplėtimas laiko prasme. Pagal keltus tikslus jau šiais metais turėjo mažėti pamokų skaičius per savaitę, namų darbų krūvis, o numatytos programos apimtis išlikti tokia pati.

Švietimo skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad per didesnį mokslo metų dienų skaičių atitinkamų dalykų programa galėjo būti geriau išdėstyta. "Pailginus mokslo metus, per dešimt metų susidaro vieni kalendoriniai metai", – skaičiavimu rėmėsi V.Mažeika.

ŠMM pozicija dėl pailgintų mokslo metų

Ilgesnis mokymosi laikas – vienas iš svarbių veiksnių, padedančių pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus. Atsižvelgėme į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas Lietuvai, į tarptautinių tyrimų rezultatus, kurie aiškiai įrodė, kad mokymosi metų trukmė daro įtaką mokinių pasiekimams. Kai kurie tyrimai patvirtina, kad mokymosi laikas ypač svarbus mokant matematikos ir skaitymo. Mokymosi laiko svarba ryškiausia dviem grupėms mokinių: kurie mokosi lėčiau ir kurie ateina iš socialiai nesaugios aplinkos.

Mūsų mokiniai, palyginti su kitomis šalimis, turėjo bene trumpiausius mokslo metus, o ugdymo programą – labai panašią. Lietuvos mokiniai iki tol mokėsi 34 savaites per metus, nors daugelyje Europos šalių – 37–40 savaičių. Dėl to mokykloje gana didelė įtampa tiek mokytojui, kuriam tenka ugdymo programą išdėstyti per gana trumpą laiką, tiek mokiniui, nes mūsų mokiniai, palyginti su kitomis šalimis, turi bene daugiausia namų darbų. Nekeitėme ugdymo plano ir turinio, tiesiog sudaryta galimybė įgyvendinti tą patį ugdymo planą per ilgesnį laiką.

Manome, kad mokytojui sudaromos galimybės laisviau ir kūrybingiau planuoti ugdymą, nespausti, o mokiniui sumažėja įtampa, tolygiau pasiskirsto mokymosi krūvis – sumažėja namų darbų, daugiau spėjama nuveikti klasėje.

Daugiau pamokų – geresni rezultatai

Apie mokslo metų pailginimą, šio sprendimo lūkesčius ir rekomendacijas mokslo metų dienoms vasarą "Kauno diena" kalbino Švietimo ir mokslo viceministrą Gražvydą Kazakevičių.

– Kokios buvo ministerijos rekomendacijos mokykloms dėl pailgintų mokslo metų?

– Mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto. Vieno recepto negali būti. Mes kaip tik norime, kad mokyklos dirbtų kūrybiškai ir inovatyviai.

Visuose regionuose savivaldybėms buvo surengtos viešosios konsultacijos. Po tų konsultacijų su kiekvienos savivaldybės švietimo padalinių vedėjais detaliai aptarėme, ką jos gali pasiūlyti savo mokykloms, kaip padėti, pakonsultuoti. Buvo išryškinta tik viena bendra kryptis, kad edukacinėse programose atsirastų daugiau dėmesio savivaldybės autentiškumui ir kontekstui.

– Daug kritiškų minčių nuskambėjo dėl to, kad mokslo metai pailgėjo, o programos nepasikeitė. Ar daromi kokie nors žingsniai dėl dėstomų dalykų programų keitimo?

– Bendrosios programos ir buvo parengtos ilgesnei mokymosi trukmei. Bet, kalbant apie turinį, žinoma, esame pasirengę jį atnaujinti. Ugdymo programos pradėtos peržiūrėti, jau nuo rugsėjo 1–10 klasėse mokytojai dirba pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros programą.

Papildomas laikas skirtas ne edukacinei veiklai, o ugdymui. Pvz., istorijos mokytojas gali visas savo pamokas vesti Maironio muziejuje.

Keičiasi ir vertinimo sistema. Mokyklą baigiantis mokinys savo pasiekimus vertins ne tik pagal egzaminų balus – tam kuriama kaupiamojo vertinimo ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema, startavo brandos darbas. Mokinių pasiekimų vertinimą numatoma keisti į asmenybės kompetencijų vertinimą.

– "Kauno dienos" žiniomis, nemažai mokyklų pailgintą laikotarpį ketina skirti edukacinei veiklai. Ar ministerijai tai atrodo pakankama veikla iškeltiems tikslams pailginus mokslo metus pasiekti?

– Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad pagrindiniame ir viduriniame ugdyme pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, ir tai yra nuosekli ir sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Tai nėra kažkokia atskira, papildoma ugdymo dalis. Mokykla pati nusprendžia, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, kaip tą veiklą paskirstys: ar išdėstys per visus mokslo metus tolygiai, ar laikotarpiais, pvz., trimestro ar pusmečio pabaigoje, ar kitaip, nes skiriasi ir mokinių amžius, ir mokyklos tikslai.

Papildomas laikas skirtas ne edukacinei veiklai, o ugdymui. Pvz., istorijos mokytojas gali visas savo pamokas vesti Maironio muziejuje. Edukacinė veikla nebūtinai turėjo būti nukelta į vasarą, į mokslo metų pabaigą. Daugelis mokyklų nusprendė edukacinei veiklai skirtas dienas išdėlioti per visą ugdymo procesą, ir toks sprendimas sveikintinas. Dalis mokyklų vis dėlto nukėlė į mokslo metų pabaigą.

Ar daugiau pamokų padeda pagerinti mokinių pasiekimus? Manome, taip. Pvz., šiemet šeštokai turėjo dešimt lietuvių kalbos pamokų daugiau, kitąmet turės vėl dešimt pamokų daugiau, tad tikėtina, kad iki privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino per keletą metų jie ateis daug geriau pasiruošę.

– Paprastai edukaciniai užsiėmimai finansine našta gula ant tėvų pečių. Ar tai normalu? Kokios būtų rekomendacijos?

– Pinigų pažintinei veiklai skiriama mokinio krepšelyje, mokykla planuoja mokamus užsiėmimus pagal poreikį. Ne visi edukaciniai užsiėmimai kainuoja, pvz., dalis muziejų yra nemokami. Bet, žinoma, kai kuriais atvejais tėvams tenka primokėti, pvz., kai rengiama tolesnė išvyka ar einama žiūrėti spektaklio. Tokia pati finansavimo tvarka buvo ir anksčiau, tai nėra susiję su mokslo metų ilginimu.