Įgijo unikalios patirties

Bunos yra hidrotechnikos (vagotvarkos) statiniai, pylimai iš įvairaus stambumo akmenų, statomi prie kranto vandens tėkmei reguliuoti. Jų paskirtis – pagerinti laivybos sąlygas.

Įmonės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas pasakojo, kad tokio bunų statybos projekto Nemune nebūta šimtmetį, nuo tarpukario Lietuvos laikų. Vėliau Nemuno vaga būdavo stabilizuojama žvyro pylimais, kurie suirdavo po ledonešių.

„Taigi esame vienintelė įmonė Lietuvoje, įgyvendinusi šį sudėtingą projektą, – pastatėme daug tvirtų ir ilgaamžių bunų. Tam ryžomės norėdami dalyvauti istoriniame įvykyje, – teigė jis. – Be to, mūsų įmonės tikslas ir yra įgyvendinti nestandartinius projektus, kur reikia inžinerinės minties, kūrybinio darbo. Statome kelius, oro uostų dangas, elektrinių pamatus, rekonstravome Klaipėdos jūsų uosto krantines. Šiose srityse esame vieni stipriausių Lietuvoje.“

Būta daug iššūkių

Tokio bunų statybos projekto Nemune nebūta šimtmetį, nuo tarpukario Lietuvos laikų.

Įgyvendinant unikalų bunų statybos projektą įmonei „Tilsta“ teko įveikti nemažai iššūkių. Vos prasidėjo pirmieji darbai, įsiplieskė COVID-19 pandemija. „Norėjome nenutraukti darbo ir kartu suvaldyti viruso plitimą. Paskirstėme pamainas taip, kad darbas vyktų sklandžiai, nenutrūkstamai, bet su kuo mažesniu žmonių tarpusavio kontaktu, todėl didelių problemų dėl pandemijos neturėjome“, – prisimena E. Grinaveckas.

Įveikus šią krizę, užklupo kita. Dėl sankcijų Baltarusijai reikėjo pertvarkyti tiekimo grandines ir užtikrinti pagrindinės bunų žaliavos – akmenų – tiekimą. Negana to, viešojoje erdvėje pradėta skleisti melaginga informacija apie vykdomus darbus, dėl to sulaukta nemažai patikrinimų. „Jokių pažeidimų nerasta. Mūsų atsidavimą projektui ir pilietiškumą įrodo tai, kad sutaupėme daug valstybės lėšų, kai už tuos pačius projektui skirtus pinigus sugebėjome vietoj 500 bunų įrengti 553. Jų kokybe ir tvirtumu nesunku įsitikinti jau dabar, o metams bėgant statiniai tik dar labiau tvirtės“, – sakė vadovas.

Vienas didžiausių „Tilstos“ specialistų kvalifikacijos išbandymų buvo upės vandens lygio svyravimai. „Nemuno lygis gali pakilti 5 m ir buvo daug dienų, kai statomos bunos atsidurdavo 3 m gylyje. Tada darbus tekdavo tęsti nematant objekto vizualiai, remiantis brėžiniais, kuriuos stebėdamas ekskavatoriaus ekrane specialistas valdydavo techninę įrangą po vandeniu. Ypač sudėtinga buvo praėjusi vasara, nes dėl gausesnio lietaus Nemuno vanduo buvo gana ilgai pakilęs“, – pasakojo E. Grinaveckas.

Statyba: 226 km ruože įrengtos 553 bunos. / E. Virkečio nuotr.

Pagerės laivyba

Baigus projektą bunos įrengtos 226 km ruože. Kaip skelbia Vidaus vandens kelių direkcija, pastačius bunas upės vaga taps tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija, sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis. Dėl to laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė, o laivyba nesutriks ir sausmečio laikotarpiu. Hidrografijos specialistų teigimu, bunų poveikis bus labiausiai matomas po kelerių metų, kai susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.

Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje tapo patogesnė – bunos reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, 1997 m. jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Vandens kelias

Projekto pavadinimas:

„TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“

Užsakovas: AB „Vidaus vandens kelių direkcija“

Rangovas: UAB „Tilsta“

Projektuotojas: UAB „Sweco“

Sutartis: pasirašyta 2020 09 25, darbų trukmė – 35 mėnesiai, darbų pabaiga – 2023 08 31. Fiziniai darbai pradėti 2021 m. kovą ir baigti, kaip numatyta sutartyje.

Darbų vertė: 29,7 mln. eurų su PVM.

E41 – vandens kelias, kuris yra transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sudėtinė dalis, taip pat Europinės svarbos vidaus vandenų kelio tinklo dalis (AGN).

Projekto darbų ruožas prasideda nuo Kauno hidroelektrinės (226 km) ir tęsiasi iki Atmatos upės žiočių (Šilutės rajonas, 0 km). Bendras ruožo ilgis 226 km, tęsiasi per šešių savivaldybių teritorijas, dalis ruožo tęsiasi pasienio ruože su Rusijos Federacija.