Visų nepajėgia

Šiai programai, finansuojamai valstybės biudžeto lėšomis, vykdyti 2018 m. Kauno rajonui buvo skirta per 134 tūkst. eurų. Šiemet jai įgyvendinti skirta per 145 tūkst. eurų.

Savivaldybės duomenimis, iš seniūnijų gaunamas paraiškų skaičius įdarbinti bedarbius yra didesnis nei iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunamas finansavimas. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis teigė, kad 2018 m. seniūnijoje buvo įdarbinti keturi žmonės, atrinkti pagal numatytiems darbams reikalingus gebėjimus, bet dalyvauti programoje galėtų ir norėtų apie penkiolika žmonių.

Akademijos seniūnija užimtumo didinimo programoje šiemet galėtų įdarbinti šešis darbininkus. "Daugiau darbų seniūnijoje būna nuo balandžio iki lapkričio, bet ir žiemą darbų užtenka: reikia valyti sniegą, prižiūrėti pėsčiųjų perėjas ir įkalnes, tvarkyti želdinius", – pasakojo Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis.

Sunkiausia – motyvuoti

Programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus bedarbius į darbo rinką, skatinant jų darbinę motyvaciją, socialinius ir darbo įgūdžius, padėti integruotis į darbo rinką.

Socialinės pašalpos gavėjai paprastai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti. Seniūnijos darbuotojai prisipažįsta įdedantys daug darbo motyvuodami šiuos žmones.

"Dažniausios ilgalaikio nedarbo priežastys – žemas išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, nepakankama darbo patirtis, negatyvus darbdavių požiūris į ilgalaikį bedarbį, pasyvus tokio žmogaus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai", – pastebi Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Cibulskienė.

Daugiau darbų seniūnijoje būna nuo balandžio iki lapkričio, bet ir žiemą darbų užtenka: reikia valyti sniegą, prižiūrėti pėsčiųjų perėjas ir įkalnes, tvarkyti želdinius.

Ypač sudėtinga į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ir socialinius gebėjimus arba jų neturintys.

S.Nominaitis įsitikinęs: atrenkant darbuotojus reikėtų vadovautis supratimu, kad nežiūrint į tai, kokios socialinės padėties asmuo dalyvauja programoje, reikia stengtis atnaujinti jo turėtus profesinius įgūdžius, atrasti tinkamas darbinei veiklai savybes ir pagal tai formuoti užduotis. Akademijos seniūnija yra prie pat Kauno miesto, todėl, pasak seniūno, rasti darbininkų už minimalų atlygį sudėtinga, tad čia buvo nuolatiniam darbui priimtas vienas programos darbininkas, puikiai vykdęs nurodytas užduotis ir pavyzdingai laikęsis darbo drausmės.

Sutaupoma daug lėšų

Vandžiogalos seniūnijoje laikinai buvo įdarbinti šeši žmonės. "Anksčiau įdarbindavome dvylika–šešiolika žmonių. Pasirenkame tuos, kuriuos dar galima auklėti ir padėti išbristi iš alkoholio liūno. Prižiūrint, kontroliuojant galima atlikti nemažai darbų ir sutaupyti pinigų", – pasakojo miestelio seniūnas Vytautas Šniauka.

Pasitelkiant programos dalyvius Vandžiogaloje buvo sutvarkytos žydų kapinės: iškirsti ir išvežti krūmai, atstatyta apie 50 išvartytų paminklinių akmenų, atvežta penkiolika sunkvežimių žemės, ji buvo paruošta ir užsėta žole.

Miestelio Parko gatvėje išpjautos išdžiūvusios eglės, iš jų paruošta malkų socialiai remtiniems asmenims, sutvarkyta Vandžiogalos parko teritorija, pastatyti šeši lauko treniruokliai Valeravos ir Boniškių kaimuose. Laikini darbuotojai šienavo seniūnijos teritorijas, statė ženklus, gatvių pavadinimų lenteles. "Jeigu šiems darbams atlikti būtume samdę firmas, būtume praradę ne vieną ir ne du tūkstančius eurų", – įsitikinęs V.Šniauka.

Batniavos seniūnijoje laikinieji darbuotojai įrengė apie 600 kv. m šaligatvių, paklodami naujas trinkeles, įrengdami šaligatvio bortelius ir grindinį apšvietimą, įrengė 13 atramų, 550 m ilgio gatvės apšvietimą, sumontavo naują apie 250 m ilgio metalo segmentų kapinių tvorą. Darbuotojai padėjo atlikti senosios koplytėlės restauravimo darbus Paštuvos kapinėse. Š.Pikelis pasidžiaugė, kad visus šiuos darbus atliekant laikiniesiems darbuotojams, skaičiuojant valstybės nustatytais įkainiais seniūnija sutaupė apie 22–25 tūkst. eurų.

Pasak S.Nominaičio, kadangi laikinųjų darbų darbininkams atlyginimas mokamas iš valstybės skirtų lėšų, seniūnijoje buvo sutaupyta per 2,6 tūkst. eurų. Šioje seniūnijoje buvo pjaunamos vejos, tvarkomi kelkraščiai, konteinerių aikštelės, renkamos šiukšlės. Laikinieji darbininkai buvo pasitelkiami inventoriui ir įrangai po renginių sutvarkyti, kelio ženklams įrengti. Jie išvalė ir dvi pralaidas Kamšos draustinyje, įrengė pėsčiųjų takelį Pilėnų gatvėje.

R.Cibulskienės teigimu, asmenis laikiniesiems darbams seniūnijos šiemet galės įdarbinti ilgiau: nebe dviem, o keturiems mėnesiams.