Šiuo metu žirgyne prunkštauja ir žvengia 30 žirgų, ne visi jie – nuosavi, V. Kūlokas laiko ir prižiūri ir kitų žmonių žirgus. Žirgyno savininko augintiniai – žemaitukai. Vikipedija tvirtina, kad tai – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI–VII amžiaus, išvesta Lietuvos teritorijoje. Iš jos kilusios visos dabar žinomos lietuviškų arklių veislės. „Tai labai ištvermingi, ilgaamžiai, vislūs, nereiklūs pašarui, grakščių judesių, paklusnaus būdo gyvuliai. Kojos plonos, bet labai tvirtos. Eisena lengva, grakšti. Ypač gerai bėga risčia“, – rašoma Vikipedijoje.

Paklusnūs – ne visi

V. Kūloko pasakojimas šiek tiek paneigia šią informaciją: žemaitukai gali būti ir padaužos, ir neklusnūs, ir nedraugiški su kitais žirgais.

Štai Aisetas išsiskiria ne tik įspūdinga šukuosena (per karčius nė akių nesimato), bet ir charakteriu. „Koks buvo padauža, toks ir liko. Jei raitelis jam nepatinka, pasistengs numesti ir pabėgs. Kartą grįždamas iš Luokės, nuvažiavęs gal 300 km, užrašiau jį dalyvauti jojimo varžybose. Toks sprendimas Aisetui nepatiko, žirgas ištrūko, teko gaudyti gal pusę valandos. Vis dėlto iš aštuonių dalyvių varžybose užėmė prizinę, trečiąją vietą“, – juokėsi žirgyno šeimininkas.

O Tulūpis visiškai kitoks: nedraugiškas su kitais žirgais, bet mėgsta žmones, todėl savininkas jį vadina „rankiniu“. Gyvuliams nedraugiška ir kumelė Žesta, bet čia, matyt, suveikia motinos instinktas: saugoti savo palikuonius.

Skirtingas ir iš arklidžių išleistų žirgų elgesys: vieni išleisti laigo kieme, kiti skuba prie draugų pastogių, jei yra galimybė – glaustosi sveikindamiesi ar žvengimu sveikina ir klebena duris, treti rupšnoja pavasarinę žolytę, dar kiti užsiima higiena – su pasimėgavimu voliojasi ant žemės.

V. Kūlokas su savo žirgais kalba kaip su žmonėmis. „Ar jie išties supranta, kas sakoma?“ – pasidomiu. „Nežinau, bet man taip smagiau, – juokiasi pašnekovas ir prisipažįsta, kad pasitaiko ir supykti, išbarti neklusius savo augintinius: „tvarka turi būti“.

Karjera: bevardę Lietuvos baltnugarę galima pamatyti kino juostoje „Poetas“, vieno prekybos centrų reklamoje, keturiuose būsimo filmo apie Šeduvos žydus epizoduos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Turi filmavimosi patirties

Vis dėlto padauža Aisetas yra žygio „2000 km istorijos“ dalyvis, vienas iš keturiolikos žirgų, klusniai šį atstumą nešęs savo raitelę Neringą Kūlokaitę po trisdešimt aštuonių parų žygio per buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, kuriam niekas nesiryžo jau 600 metų, įbridęs į Juodąją jūrą.

„Visi buvo už galvų susėmę: ne juokas per dieną kartais įveikti net 80 km, o ir maršrutas buvo įvairaus sudėtingumo“, – prieš beveik 14 metų organizuotą istorinį žygį, kuriame sėkmingai dalyvavo jo dukra, prisiminė V. Kūlokas. Žygis buvo įamžintas dokumentinėje juostoje, kurioje dažnai galima pamatyti ne tik gražuolį Aisetą, bet ir kitą šio žirgyno žirgą Tropiką su Algirdu Motiejūnu.

Artistais ne kartą yra buvę ir kiti žirgyno savininko augintiniai. „Mano žirgai noriai dalyvauja istorinių kovų rekonstrukcijose. Žemaitukai nebijo sunkaus darbo, todėl mielai tampo patrankas. O Trakas dalyvavo visų veislių žirgų grožio konkurse – vaikščiojo ant specialaus podiumo, įrengto ne tik vilniečių pamėgto restorano „Belmontas“ ištaigingoje salėje“, – didžiuodamasis pasakojo Vidas.

Vieną po kito išvesdamas parodyti žemaitukus, pabaigai palieka „vyšnaitę ant torto“: Lietuvos baltnugarių veislės karvę su nenusakomo mielumo veršeliu. „Kol neradau baltnugarės, kitokios karvės ir neturėjau“, – šypsodamasis prisipažino ūkio savininkas.

Nors visi Vido žirgai turi vardus, karvė – ne. Tačiau nors ir bevardė, yra padariusi puikią karjerą: ją galima pamatyti filme „Poetas“, vieno prekybos centrų reklamoje, keturiuose epizoduose baltnugarė filmavosi būsimoje juostoje apie Šeduvos žydus. Šiame filme bus galima pamatyti ne vieną Vido žemaituką, medinius vežimus.

Ypatybės: žirgų charakteris atsiskleidžia ir iš gardų išleidus į laisvę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Penkiasdešimt vardų iš T raidės

Beje, jei jau prakalbome apie vardus, būtina pabrėžti, kad žirgams juos parenka tik Vidas. Ir laikosi tradicijos: kumeliuko vardas būtinai prasideda tokia pat raide, kaip ir tėvo.

Keturi V. Kūloko žirgai yra licencijuoti – jie ne tik aukštai įvertinti, savininkas turi teisę su jais kergti. Licencijuotų žemaitukų eržilų Lietuvoje tėra 50. Didžiosios daugumos Žiegždrių kaime esančių žirgų tėvas yra gražuolis Tinklas – dvidešimties metų eržilas, turintis apie 50 vaikų. Taigi, Vidui tenka gerai pasukti galvą, kol sugalvoja vardą iš T raidės naujam eržilo palikuoniui.

Mano žirgai noriai dalyvauja istorinių kovų rekonstrukcijose. Žemaitukai nebijo sunkaus darbo, todėl mielai tampo patrankas.

Dalį žirgyne atvestų kumeliukų savininkas parduoda: visus išlaikyti būtų neįmanoma. Tačiau per šešiolika veiklos metų pasitaikė ir įdomesnių atvejų. „Tulūpis 2014 m. gimė pas mane, sulaukusį vienerių pardaviau paštininkui į Kazlų Rūdą, ten žemaitukas vežiojo paštą. Tačiau po septynių metų jį atpirkau. Žirgas sugrįžo sveikas, dalyvauja jojimo ir ištvermės varžybose, žygiuose“ – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kaip nutiko, kad žirgą susigrąžino, paaiškino: „pamačiau, kad parduoda normalia kaina, tai ir nupirkau“. Galbūt jis ir išlošė iš sandorių? „Ne pinigai buvo esmė, nenorėjau, kad mano žirgyne pasaulį išvydęs žirgas nukeliautų nežinia kur. Tiesą pasakius, ir kaina buvo nurodyta nedidelė, pagalvojau, visai nuvertins mano žirgus“, – neslėpė Vidas.

Vidas Kūlokas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Taurėms palangių neužtenka

Kodėl Žiegždriuose augantys žemaitukai tituluojami čempionais, aiškinti tikrai neverta. Išvardyti, kiek, kur ir ką jie yra laimėję, turbūt prireiktų viso laikraščio. O skirtingų spalvų taurėmis nustatytos ne tik gyvenamojo namo palangės.

Paklaustas, kuris iš augintinių yra favoritas, Vidas patikino tokio neturįs. „Visus myliu vienodai. Gal išskirčiau Palšiuką, nes jis visur tinka. O gausybę apdovanojimų pelnę visi turimi žemaitukai“, – patikino pašnekovas.

Palšis yra dalyvavęs ištvermės ir karietinėse varžybose, per dieną važiavęs 20, 40 ir 60 km. Pernai žygyje „Partizanų takais“ Vidas su šiuo žirgu iš Žiegždrių riedėjo į Punską ir atgal, penkerius metus važiuodavo į Anykščių rajone, Niūronių kaime, vykstančią tradicinę kultūros ir žirgų sporto šventę „Bėk, bėk, žirgeli“.

Padauža: Aisetas išsiskiria ne tik įspūdinga šukuosena, bet ir charakteriu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Į medinius ratus įkinkytais žemaitukais važiuojame iš įvairių mūsų šalies vietovių. Bene ilgiausias žygis buvo iš Punsko į Anykščius ir iš Luokės į Anykščius. Važiuojame mediniais ratais, karietomis, dalyvaujame konkūre, jojimo ištvermės varžybose“, – pasakojo Vidas.

Pernai per keturias dienas žirgyno Žiegždriuose savininkas Lazdijų rajone, iš kurio ir yra kilęs, aplankė aštuoniolika piliakalnių, įveikė per 320 km. „Iš pradžių leidosi dvylika ekipažų, tačiau užbaigė vos keturi: Mindaugo Karčemarsko, Ramūno Buinausko, Algirdo Motiejūno ir mano“, – šypsojosi pašnekovas.

Beje, pats V. Kūlokas tik važnyčioja, o laurus jojimo varžybose su žirgyno žemaitukais skina dukra Neringa ir jos treniruotes lankantys vaikai. „Bendrauji su žmonėmis, bendrauji su žirgais, bendrauji su gamta. Svarbiausia – būni gamtoje, – paklaustas, kodėl pamėgo žygius, sakė Vidas. – Norint pasiruošti varžyboms, tenka įdėti daug darbo. Tiesa, su žemaitukais – kiek lengviau, nes jie iš prigimties labai tvirti. Pavyzdžiui, išvažiavus į žygį, kiekvieną dieną jie prisitaiko prie esamų sąlygų, didina tempą ir nuvažiuojamą atstumą, nejaučia įtampos ir nuovargio. Tokia jų genetika.“

Draugiškumas: tarpusavyje žirgai ir meiliai pasiglausto. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Rengia ne tik „Jotvingių taurę“

V. Kūlokas inicijuoja ir nuo 2009 m. rengia Respublikines žemaitukų ir kitų veislių ištvermės jojimo ir važiavimo varžybas „Jotvingių taurė“. Iki 2017 m. jos vyko Lazdijų rajone, Vido gimtajame – Verstaminų – kaime, o vėliau – Žiegždriuose. 2010 m. jis suorganizavo įspūdingą pasirodymą „Vytauto Didžiojo žirgais – per Kauno marių ledą“.

Žirgyno savininkas – aktyvus bendruomenės narys, noriai prisidedantis prie seniūnijoje vyksiančių renginių ir švenčių, jų metu „įdarbinantis“ savo grynaveislius gyventojų pramogoms.

Kauno rajono savivaldybės vadovai taip pat yra įvertinę žirgyno savininko veiklą: pernai ūkininkams pagerbti skirto vakaro metu jam įteiktas apdovanojimas už seniausios lietuviškos žirgų veislės saugojimą.