Klaidinga bauda

Policijos pareigūnai gana neseniai pradėjo naudotis vadinamaisiais trikojais, kurie padeda užfiksuoti greičio viršijimo atvejus. Tuomet sistema automatiškai suformuoja protokolą ir šis siunčiamas pažeidėjams. Tačiau vairuotojai pastebi, kad tokia sistema turi klaidų ir pasitaiko atvejų, kuomet pranešimai dėl viršyto greičio siunčiami ir tiems, kurie ne tik kad važiavo leistinu greičiu, bet ir nurodytu laiku buvo visai kitame mieste.

Feisbuko grupėje „Kur stovi policija Kaune“ užvirė diskusija apie policijos siunčiamus pranešimus, esą vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles ir viršijo leistiną greitį. Tačiau internautai nurodo, kad tuo metu, kuomet esą užfiksuotas pažeidimas, jie niekaip jo negalėjo padaryti, nes buvo kituose miestuose, gerokai toliau nuo pažeidimo vietos.

„Kaip taip gali būti? Gavau elektroninį laišką, kad tokią dieną, tokią valandą kažkur Kėdainių rajone viršijau greitį, nors tą dieną ir būtent tą valandą buvau Kaune. Kaip elgtis tokiu atveju?“ – grupės narių klausė Giedrius.

Gavau elektroninį laišką, kad tokią dieną, tokią valandą kažkur Kėdainių rajone viršijau greitį, nors tą dieną ir būtent tą valandą buvau Kaune.

Šis komentaras kaipmat sulaukė nemažai vairuotojų dėmesio, mat ir kiti buvo papuolę į tokią situaciją, kuomet juos pasiekė pranešimai apie viršytą greitį.

„Mums irgi buvo panaši situacija, parašėme laišką tyrėjai, viską paaiškinome. Pasirodo valstybinių numerių raidės buvo ne tokios ir panaikino protokolą“, – savo patirtį gavus klaidingą policijos pranešimą nurodė Irena.

„Pasirodo ir man Kėdainių rajone užfiksuota bauda, nors tą dieną toje pusėje net nebuvau. Važiuosiu aiškintis“, – antrino dar vienas vairuotojas.

Kaip spręsti problemą?

Kiti taip pat dalijosi savo istorijomis, kuomet teko gaišti laiką, važiuoti į policijos komisariatą ir aiškinti, kad nuotraukoje užfiksuotas kito asmens automobilis.

„Čia jau ne vienam žmogui taip yra buvę, kiek esu girdėjęs. Važiuoji į policiją ir aiškini. Atšaukia tą baudą. Kaip sakė žmonės, kodėl gavo baudą, nors tuo metu buvo darbe, kur yra kameros ir filmuoja aikštelę, ir visą dieną niekur nei nebuvo išvažiavęs, tik po darbo namo. Atsakymas buvo toks, kad tai – sistemos klaida! Tai kiek tokių žmonių, kurie patiki, negalvoja ir perveda pinigus už nusižengimą, kurio nepadarė?“ – klausė kitas feisbuko naudotojas Vytautas.

Dar kiti grupės „Kur stovi policija Kaune“ nariai tikino, kad problemų dėl galimų greičio pažeidimų būtų mažiau, jei kartu su pranešimu būtų siunčiama ir pažeidimo nuotrauka, kurioje matytųsi automobilis, valstybiniai numeriai, fiksuotas greitis ir kita informacija.

Kartais tokios klaidos pasitaiko dėl to, kad sistema neteisingai nuskaito valstybinį numerį.

„Kai tiksliai žinai, kad tuo metu ten nebuvai, yra viskas gerai, gali jiems pasiaiškinti, bet kai jie pranešimus siunčia su dideliu vėlavimu, tada būna problema, nes negali atsiminti, kur tada buvai. Negi sunku prie pranešimo pridėti ir nuotrauką, kur matytųsi tiek pats automobilis, tiek nuotrauka. Tada iš karto matytum, ar pats padarei pažeidimą, ar tai – sistemos klaida“, – savo nuomonę, kaip būtų galima sutaupyti laiko dėl aiškinimosi, kieno automobilis užfiksuotas, pateikė Algimantas.

Dar vienas internautas nurodė, kad sisteminės klaidos būtų panaikintos, jei vairuotojai, pasitelkę teisininkus, parašytų skundus ir pareikalautų atlyginti moralinę žalą. Taip esą būtų paskatinimas į siunčiamų pranešimų turinį pažvelgti rimčiau ir siekti išvengti tokių klaidų.

Pranešimai gali būti taisomi

Lietuvos policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pripažino, kad kartais sistema suformuoja klaidingus protokolus dėl greičio viršijimo. Tokiais atvejais vairuotojai turėtų pranešti apie klaidas ir baudos nebus skirtos.

„Kartais tokios klaidos pasitaiko dėl to, kad sistema neteisingai nuskaito valstybinį numerį.

Jei taip atsitiko, žmogus privalo kreiptis į policiją, klaida bus ištaisyta“, – pažymėjo R.Matonis.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkvičienė pridūrė, kad fiksuojant pažeidimą retkarčiais pasitaiko, jog netinkamai nuskaitoma raidė ar skaičius, esantis valstybiniuose automobilio numeriuose, todėl gali būti identifikuotas ne tas automobilį valdęs asmuo.

„Protokolai formuojami automatizuotu būdu, t.y. bet kur Lietuvoje prietaisui užfiksavus KET pažeidimą, informacija kaupiama vienoje bendroje duomenų bazėje, iš kur automatiškai suformuojami protokolai be policijos pareigūno įsikišimo. Būtent todėl apie užfiksuotą pažeidimą asmuo informuojamas ne tik elektroniniu būdu, bet ir registruotu laišku, kuriame detaliai išdėstoma visa turima informacija ir prašoma, jog, pastebėjus bet kokius neatitikimus, apie tai nedelsiant informuotų policijos pareigūnus, kurie, prireikus, perrašo protokolą ir išsprendžia esamą situaciją.

Tai galioja taip pat ir tais atvejais, kai automobilį valdo ne jo savininkas - tuomet prašoma, kad būtų nurodytas asmuo pažeidimo metu vairavęs transporto priemonę, jog bauda būtų paskirta ne automobilio savininkui, o kelių eismo taisykles pažeidusiam asmeniui“, – pridūrė policijos atstovė.