Gresia milijoniniai nuostoliai
Verslininkai neslepia, kad jei šalies valdžia neatsisakys ketinimų radikaliai sugriežtinti alkoholio prekybą, užsidarys šimtai parduotuvių, kurias turėjo pasiekti logistikos centre paskirstytos prekės.
Bendrovės "Aibės Logistika" inicijuoti logistikos sandėlio statybos darbai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėti lapkritį, o juos užbaigti planuota rugsėjį. Jau investuota beveik 2 mln. eurų, statybininkai sparčiai darbuojasi, aiškėja būsimo logistikos centro kontūrai. 16 tūkst. kv. m ploto patalpose numatyta įrengti 19 prekių priėmimo ir 14 prekių išdavimo vartų, kurie per dieną vidutiniškai galėtų priimti apie 80 krovininių automobilių. Toks intensyvumas numatytas, nes iš centro prekės turėtų keliauti į 784 "Aibės" parduotuves visoje Lietuvoje, iš čia jos būtų eksportuojamos ir į kaimyninę Latviją. Į prekybos vietas sunkvežimiai riedėtų pagal parduotuvių poreikį 1–5 kartus per savaitę.
"Naujas logistikos centras užtikrintų dažnesnį ir operatyvesnį prekių tiekimą, geresnę paslaugų kokybę, leistų pasiūlyti platesnį prekių asortimentą, negu turime dabar. Šviežiomis prekėmis galėsime aprūpinti net ir atokiausias parduotuves, kur tiekėjai dažnai nevažiuoja", – teigė įmonės "Aibės Logistika" direktorė Dalia Kripienė.
Ji atskleidė, kad dabar projektą apgaubė nežinia, nes dėl planuojamų įstatymų pakeitimų šalyje gali nelikti daugybės mažųjų parduotuvių. Investuotojai skaičiuoja, kad tokiu atveju išleisti projektui pinigai neatsipirks ir galbūt geriau jau dabar stabdyti statybas.
"Sprendimai dėl specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo gąsdina ne vieną smulkųjį verslininką, kurį kankina nežinomybė: nebeleis prekiauti alkoholiu? Atims alkoholio licenciją? Kokį sprendimą priims valdantieji? Ar reikės persitvarkyti, ar užsidaryti", – nušvietė situaciją D.Kripienė.
Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis sakė, kad bet kurio investuotojo netektis būtų skausminga. "Iš 460 ha LEZ turimo ploto dabar užimta 100 ha, taigi turime kur plėstis, ir investuotojai yra labai laukiami ir brangintini", – sakė jis.
Parduotuvėms – vaiduoklių likimas
Specializuotų parduotuvių koncepcija pražūtinga būtent smulkioms prekybos įmonėms, kurios neturi techninių galimybių, o dauguma net ir finansinių išteklių atitikti keliamus reikalavimus. Skaičiuojama, kad įgyvendinus siūlomus alkoholio prekybos apribojimus tektų uždaryti 500 parduotuvių: net 351 "Aibės" tinklo parduotuvė neturi techninių galimybių įrengti atskiras patalpas prekybai alkoholiu; 190 parduotuvių yra arčiau negu 200 m iki ugdymo įstaigos; 111 parduotuvių įsikūrusios daugiabučiame name. Net po kelis požymius tenka tam pačiam objektui.
Prekybos įmonių aljanso "Aibė" skaičiavimais, 149 parduotuvės yra vienintelės kaimiškose vietovėse, tad, jas uždarius, apie 30–40 tūkst. kaimo gyventojų liktų be maisto prekių parduotuvių. Nukentėtų ne tik šios atokiausių vietovių parduotuvėlės. Masiškai būtų uždaromi objektai ir miestuose, miesteliuose, seniūnijų centruose.
Gali būti, kad daug metų turėję apleistas fermas dabar vėl išvysime gausybę pastatų vaiduoklių, į kuriuos planuota investuoti, bet šie planai atšaukti.
Atrodo, kad užmiesčių vietovėms vėl gresia antroji pastatų vaiduoklių radimosi banga. Bendrovės "Gulbelė", kuri turi 51 parduotuvę Šakių, Jurbarko, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose, direktorius Arūnas Tarnauskas tvirtino neįsivaizduojantis, kas galėtų įsikurti pastatuose, jei iš jų tektų išsikelti.
"Kitokių paslaugų nei prekyba nelabai pasiūlysi dėl paklausos stygiaus. Todėl gali būti, kad daug metų turėję apleistas fermas dabar vėl išvysime gausybę pastatų vaiduoklių, į kuriuos planuota investuoti, bet šie planai atšaukti", – apgailestavo A.Tarnauskas.
Verslininkai stabdo investicijas
Panašiomis neramaus laukimo nuotaikomis gyvena ir kiti parduotuvių valdytojai. Varėnos rajone trylika parduotuvių valdančios įmonės "Staginis" direktorius Kęstutis Jurgelionis teigia, kad šiems metams buvo suplanavę investuoti 200 tūkst. eurų parduotuvėms atnaujint, kad jos taptų dar patogesnės ir jaukesnės. Dabar šie sumanymai pakibo ant plauko, nes neaišku, kiek prekybos taškų teks uždaryti.
"Planavau pusės milijono eurų investiciją, o dabar esu nežinioje", – sakė "Ignasta" savininkas Ignas Juzelskis, kuris vadovauja penkioms maisto prekių parduotuvėms Vilniuje ir Vilniaus rajone.
Savo planus peržiūri ir daugelis kitų įvairiuose regionuose veikiančių parduotuvių.
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininko Eimučio Radžvilo duomenimis, po masinio parduotuvių uždarymo regionuose paaštrėtų ir nedarbo problema. "Regionuose darbo netektų tūkstančiai gyventojų, tai skaudžiai pajaustų ne tik jie, bet ir jų šeimos nariai, nes labai dažnai tai būna vienintelis šeimos pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taip pat parduotuvėse dirba net po kelis šeimos narius, – sakė E.Radžvila. – Atsižvelgiant į jau šiuo metu esančią sudėtingą užimtumo situaciją regionuose, toks sprendimas galbūt padidintų emigracijos, nedarbo ir kitas socialines problemas."
Komentarai
Dominykas Šumskis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Jeigu bus priimamas sprendimas įteisinti specialius reikalavimus parduotuvėms, akivaizdu, kad smulkiųjų parduotuvių situacija blogės. Bus paveikta nemaža dalis parduotuvių, tačiau jų skaičius priklauso nuo tikslių reikalavimų, kurie bus įstatymuose.
Vienokį skaičių parduotuvių paveiktų reikalavimas alkoholio parduotuvėms turėti specialią atskirą įeigą, visai kitokią, jei būtų reikalaujama specialios įeigos ir 200 m atstumo iki bažnyčių, mokyklų, policijos komisariatų ar Seimo.
Situacija, kai žinai, kad bus apribota galimybė dirbti, bet kaip stipriai nėra aišku, ne tik neleidžia planuoti ateities, stabdo plėtrą, taip pat mažina investuotojų norą užsiimti nauja veikla. Apskritai, Alkoholio kontrolės įstatymas yra bene dažniausiai keičiamas įstatymas Lietuvos teisinėje sistemoje. Per penkerius metus įstatymas keistas net 17 kartų.
Akivaizdu, kad problema dėl alkoholio suvartojimo Lietuvoje egzistuoja ir su ja kovoti reikia. Tačiau ir draudimus mes jau turime beveik visus. Prekybos laikas apribotas, reklama apribota, akcizas, palyginti su vidutinėmis pajamomis, vienas didžiausių Europoje. Ką turėtų daryti valdžia – ne kurti vis naujus draudimus, o užtikrinti, kad galiotų jau veikiantys."
Kęstutis Glaveckas,
Seimo narys
Taikyti tokius alkoholio prekybos apribojimus, kokie šiuo metu siūlomi, yra per daug rizikinga. Galime gauti visai priešingą rezultatą nei tikimasi – girtavimo tai nesustabdytų, o žmonės prarastų darbo vietas, tektų uždaryti daug parduotuvių.
Dar daugiau šalies ekonomikos būtų nustumta į šešėlį: juk galima visai legaliai keturiems žmonėms susėdus į automobilį atsivežti pusę tonos degtinės iš Lenkijos. O kur dar naminukės gamyba.
Toks įstatymas didintų ir korupciją, nes ten, kur daug apribojimų, visada yra pagundų kyšininkauti. Pinigai atsidurtų ne tose rankose, kuriose norėtume. 1927 m. sausas įstatymas JAV dovanojo stiprią mafiją. Pas mus 1993 m. valdžia ėmė taikyti alkoholio importo ribojimus ir tada liko kelios bendrovės, kurios sukaupė milijardus, mažieji buvo nušluoti, o alkoholio vartojimo problema liko. Tokių rezultatų galime tikėtis ir dabar: nukentės vidutinis verslas, laimės šešėlis, o girtuoklystės problema liks. Šoko terapija naudos tokiais atvejais neduoda.
Tikiuosi, Seimas tokioms įstatymo pataisoms nepritars.
Naujausi komentarai