Sustabdė oro uoste

Kaune veikiančios bendrovės atstovai dienraščiui pasakojo, kad su trimis kartvelais jau buvo pasirašytos darbo sutartys, Užimtumo tarnyba (UŽT) buvo išdavusi sezoninio darbo leidimus, tačiau užsieniečiai įstrigo Vilniaus oro uoste.

Mėnesio viduryje trys darbuotojai iš Sakartvelo atskrido į Vilnių, kur jų laukė Kaune veikiančios įmonės atstovai. Tačiau pro oro uostro vartus niekas neišėjo, nes Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šių trijų kartvelų neįleido į šalį.

„Spalio 17 d. sienos perėjimo punkte buvo sulaikyti iš Kutaisio (Sakartvelas) į Lietuvą atvykę trys Sakartvelo piliečiai, turėję pasirašytas darbo sutartis su mūsų įmone, čia turėtų būti įdarbinti iškart po nacionalinės darbo vizos gavimo. Be to, kartvelai turėjo UŽT išduotus leidimus dirbti sezoninį darbą, taip pat turėjo garantinius raštus, kad įmonė užtikrina šių piliečių apgyvendinimą ir kitas išlaidas nuo atvykimo iki leidimo dirbti sezoninį darbą pabaigos“, – pasakojo verslininkai.

Jiems buvo nurodyta darbuotojų neįleisti, nes esą neturėjo reikiamų dokumentų ir pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pasak verslo atstovų, VSAT nesigilino, kad su kartvelais buvo suderintos apgyvendinimo sąlygos, bendrovė užtikrino, kad iš užsienio atvykę darbuotojai turės iš ko pragyventi. Be to, verslininkus nustebino ir tai, kad kartvelams Lietuvoje neleista užbaigti vizos tvarkymo reikalų.

„Nėra jokio teisinio pagrindo, draudžiančio tai daryti, nes Sakartvelo piliečiai turi galiojantį bevizį režimą, leidžiantį jiems būti ES (šiuo atveju Lietuvoje) 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Todėl argumentas, kad jie neturėjo darbo vizos, todėl ir negalėjo būti įleisti, skamba nelogiškai. Juk žmonės galėjo užbaigti tvarkytis dokumentus jau būdami šalyje“, – dėstė verslininkai, pridūrę, kad kartvelai įmonėje būtų įdarbinti kelių tvarkymui.

Iš VSAT verslininkai gavo atsakymą, kad kartvelai į šalį neįleisti dėl esą nesutvarkytų dokumentų ir kad neturės, už ką pragyventi.

„Nesuprantu, kokių dar dokumentų reikėjo, jei mes buvome parašę, kad ir pragyvenimą užtikriname, ir įdarbiname. Jie neatvyko šiaip sau, atvyko dirbti pas mus, tačiau pasieniečiai vis tiek neįleido į šalį. Mūsų advokatas dar bandė aiškintis, ko trūksta, bet jų vis tiek neįleido. Mums taip nutiko pirmą kartą“, – stebėjosi Kaune veikiančios įmonės atstovai.

Situacija – neišskirtinė?

VSAT atstovas Giedrius Mišutis „Kauno dienai“ aiškino, kad darbuotojai į Lietuvą iš trečiųjų šalių gali būti neįleidžiami dėl įvairiausių priežasčių ir tai esą nėra vienetiniai atvejai.

Mūsų gamybos specifika apriboja vien Lietuvoje rasti reikiamų darbuotojų, tačiau jų rasti užsienyje ir dar atsivežti į šalį taip pat nėra paprasta.

„Šiuo atveju, užsieniečiai neįleisti dėl dviejų Šengeno sienų kodekse nurodytų priežasčių – neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, ir neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui arba lėšų grįžti į kilmės, tranzito šalį. Užsieniečiai pagrįstai negalėjo būti įleisti“, – paklausus, ar kartvelams negaliojo bevizis režimas, bandė aiškinti G. Mišutis.

Pasak jo, neįleidimo priežastys (nebūtinai tik norinčių dirbti) yra aiškiai nustatytos Šengeno sienų kodekse. Jos yra kelios ir vienodai galioja visose Šengeno šalyse. Taisyklėse numatyta neįleisti asmenų, jeigu jie neturi galiojančių kelionės dokumentų ar šie buvo suklastoti, taip pat neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi šalyje arba šie dokumentai buvo padirbti.

Taip pat galima asmenų neįleisti, jei jie neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Dar viena taisyklė – ES valstybių narių teritorijoje asmenys jau yra išbuvę tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį.

Jau minėta priežastis – neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui – taip pat gali būti dėl kurios užsieniečiams nepavyksta patekti į šalį. Be to, neįleisti gali būti ir tie, kurių atžvilgiu įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinius registrus ar asmenys laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

VSAT atstovas aiškino, kad į šalį neįleisti užsieniečiai nakvoja Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje esančiose specialiai tokiems neįleistiesiems pritaikytose ir visus tam būtinus reikalavimus atitinkančiose patalpose.

„Kaip būna panašiais atvejais, šie neįleisti užsieniečiai artimiausiu to paties atgalinio lėktuvo reisu išsiųsti į šalį, iš kurios atvyko“, – kas laukė į Lietuvą neįleistų kartvelų, pakomentavo G. Mišutis.

Jis pažymėjo, kad šiemet, iki spalio 22 d., Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį, Šengeno erdvę, atvykti 2 477 užsieniečiams. Per visus 2023 m. tokių neįleistųjų buvo 4 275.

„Beje, tarp neįleistųjų šiemet yra ir 66 Sakartvelo piliečiai. Taigi, ši situacija nėra kuom nors ypatinga, VSAT pareigūnų veiksmai vertintini kaip teisėti“, – nurodė VSAT atstovas.

Problemų mato daugiau

Kalbinti Kauno verslininkai neslėpė, kad norint atsivežti darbuotojų iš užsienio, tenka nemažai kelių nueiti ir kartais nesulaukti taip reikiamos darbo jėgos.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) nariai dienraščiui pasakojo, kad užtrunka ir surasti reikiamus darbuotojus užsienyje, ir sutvarkyti dokumentus, tad visas procesas gali trukti ir pusę metų.

„Labai ilgas procesas, esame darbuotojo laukę ir pusmetį. Mes esame gamybininkai, ieškojome tekstilininkų, žinančių tam tikrus gamybos procesus. Vykdome plėtrą, todėl už metų man reikės dar papildomų 80 žmonių, bet matau, kad vietinėje rinkoje man nepavyks jų rasti, bent jau tikrai ne visus. Mūsų gamybos specifika apriboja vien Lietuvoje rasti reikiamų darbuotojų, tačiau jų rasti užsienyje ir dar atsivežti į šalį taip pat nėra paprasta“, – kalbėjo KPPAR narys, bendrovės „Danspin“ vadovas Rosvaldas Kunickas.

Trūksta: daugiausia darbuotojų iš užsienio būtų galima įdarbinti statybų ir gamybos sektoriuose. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)

„Dažnai mums net nepasako, dėl kokių priežasčių darbuotojai iš, pavyzdžiui, Tadžikijos, Kirgizijos, Uzbekijos ar kitų šalių neįleidžiami į Lietuvą. Kas trečias–ketvirtas darbuotojas į trečiųjų šalių negauna darbo vizos. Aišku, čia dirba valstybės saugumo tarnybos ir tai yra gerai, tačiau baisiausia verslui yra, kad visas procesas trunka labai ilgai. Mes pakalbame su žmogumi, o jis į Lietuvą geriausiu atveju gali atvykti tik po keturių mėnesių. Kas tiek gali laukti? Juk įrenginiai versle nestovi tiek laiko“, – tikino ir kita KPPAR narė, bendrovės „Allive“ vadovė Jakaterina Rymonienė.

Verslininkai pažymėjo, kad paprasčiau būtų susirasti reikiamų darbuotojų, jei būtų leidžiama užsieniečiams atvykti į šalį ir tada rinktis darbdavius, o ne kaip yra dabar, kai užsieniečiai privalo atvykti dirbti į konkrečią įmonę. Tuomet apribojamos galimybės pereiti į kitą bendrovę ar dirbti per kelias darbo vietas.

„Jei darbuotojas atvyko dirbti į Lietuvoje esančią konkrečią įmonę, jis negali pereiti dirbti pas kitus. Esame turėję atvejį su inteligentų baltarusių pora, kurie dirbo Lietuvoje, tačiau buvo įdarbinti ne visai pagal specialybę, o man kaip tik reikėjo inžinierių, bet jie negalėjo pas mane dirbti. Grįžę atgal į savo šalį jie daugiau vizos nebegavo ir negalėjo pas mus dirbti“, – pasakojo R. Kunickas.

„Užtruko tris mėnesius, kol Migracijos departamentas žmogui leido pakeisti darbovietę. Visą tą laiką darbuotojas iš užsienio turėjo būti be darbo, nors verslas už jį galėjo mokėti mokesčius, jį įdarbinti. Darbuotojų trūkumas jaučiamas visose grandyse, šalyje gamybos įmonėse kas mėnesį trūksta apie 5 tūkst. darbuotojų, tai labai dideli skaičiai. Jei būtų tvarkomi dokumentai dirbti Lietuvoje, o ne konkrečioje bendrovėje, procesas tikrai būtų žymiai spartesnis“, – įsitikinusi J. Rymonienė.

Kiek atvyksta?

Migracijos departamentas „Kauno dieną“ informavo, kad šios įstaigos darbuotojai pasienio tikrinimo procedūrose nedalyvauja ir jokių sprendimų neįleisti į šalį užsieniečių nepriima. Tai pavesta tikrinti būtent VSAT. Visgi, Migracijos departamentas pateikė informaciją apie leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduodamus darbo pagrindu.

Štai 2022 m. iš viso buvo išduoti 37,4 tūkst. tokių leidimų, 2023 m. – 56,55 tūkst. šiemet, iki spalio 22 d. – 36,6 tūkst. leidimai.

„Kalbant apie atvykstančiųjų pilietybes, daugiausia užsieniečių į Lietuvą dirbti atvyksta iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano ir Indijos. Migracijos departamentas statistiškai neskirsto užsieniečių pagal jų profesijas, amatus ar jų populiarumą“, – nurodyta departamento atstovų atsiųstame komentare.

UŽT informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje dirbo 152,6 tūkst. užsieniečių. Iš jų 139,1 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, 13,5 tūkst. – kiti ES šalių pilietybę turintys asmenys.

Daugiausiai užsieniečių Lietuvoje dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais (73,2 tūkst. arba 48 proc.), kvalifikuotais statybos darbininkais (20,8 tūkst.), kvalifikuotais metalo apdirbimo darbininkais (12,3 tūkst.).

Dabartiniais duomenimis, tarp dirbančių užsieniečių daugiausiai yra baltarusių (47,2 tūkst.), ukrainiečių (45,9 tūkst.), uzbekų (8 tūkst.), tadžikų (5,7 tūkst.), kirgizų (5,4 tūkst.), indų (4,6 tūkst.), rusų (4,5 tūkst.), azerbaidžaniečių (4,2 tūkst.), rumunų (4,1 tūkst.).

„Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis dirbančių užsieniečių bendruomenėmis. Spartesniu augimu išsiskyrė dirbančių uzbekų, tadžikų, indų, azerbaidžaniečių, pakistaniečių ir Bangalešo piliečių bendruomenės“, – nurodė UŽT atsovai.

Atsivežimo tvarka

UŽT tikino, kad jei darbdaviai Lietuvoje neranda darbuotojo, kyla poreikis atsivežti iš užsienio. Dažniausiai tai – transporto ir statybos sektoriaus darbuotojai.

„Darbdavys, neradęs reikiamo darbuotojo Lietuvoje ar ES valstybėse, turi teisę įdarbinti užsienietį iš trečiosios šalies. Darbdavys, ketinantis kreiptis į UŽT dėl užsieniečio įdarbinimo, privalo prieš tai Tarnyboje įregistruoti laisvą darbo vietą, kad ją galėtų užimti Lietuvos ar ES valstybių narių piliečiai. Laisvos darbo vietos darbuotojų paieškai galiojimo terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip penkios darbo dienos, išskyrus darbo skelbimus dėl sezoninių darbų, kurių galiojimo terminas – ne trumpesnis kaip viena darbo diena“, – tvarką aiškino UŽT specialistai.

Užsienietis, kuris pagal galiojančių teisės aktų nuostatas nėra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir nori dirbti Lietuvoje, privalo gauti vieną iš UŽT išduodamų dokumentų, suteikiančių jam teisę dirbti: leidimą dirbti LR ar sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties LR darbo rinkos poreikiams.

„Prašymą dėl nurodytų dokumentų išdavimo UŽT pateikia užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys. Jis taip pat turi atitikti reikalavimus, tokius kaip: registruotas Lietuvoje, neturi būti likviduojamas, bankrutuojantis, turi vykdyti ekonominę veiklą. Tarp reikalavimų darbdaviams numatyta, kad neturi turėti didesnio negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (šiuo metu – 55 eurų) neatidėto įsiskolinimo LR valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, neturi galiojančių nuobaudų už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus“, – tvarką dėstė UŽT.

Užsienietis iš trečiosios šalies, norintis įsidarbinti Lietuvoje, privalo turėti kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, taip pat susijusią su atliktinu darbu.

„Šie reikalavimai nėra taikomi užsieniečiams, kurie ketina LR dirbti sezoninį darbą, kuris gali būti nereikalaujantis kvalifikacijos ir darbo patirties. UŽT, išnagrinėjusi ir įvertinusi darbdavio pateiktą prašymą, priima sprendimą išduoti arba neišduoti dokumentą, suteikiantį teisę dirbti Lietuvoje darbdavio nurodytam užsieniečiui“, – pridūrė specialistai.

UŽT pagal darbdavio pateiktą prašymą, jei nėra teisės aktuose nustatytų jo netenkinimo pagrindų, išduoda leidimą dirbti sezoninį darbą konkrečiam darbdavio nurodytam užsieniečiui. Leidimas dirbti sezoninį darbą išduodamas iki šešių mėnesių per dvylikos mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje įsigaliojimo dienos.

„Turėdamas leidimą dirbti, užsienietis privalo įsigyti nacionalinę vizą. Užsienietis, turintis leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, turi gauti Šengeno vizą. Jis gali pradėti teisėtai dirbti Lietuvoje tik turėdamas leidimą dirbti ir vizą.

UŽT pagal kompetenciją išduoda tik leidimus dirbti darbdavio nurodytam konkrečiam užsieniečiui. Leidimas dirbti pateikiamas kaip pagrindas vizai gauti“, – dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.