Vairuotojai, keičiantys vasarines padangas žieminėmis, raginami ne tik nepagailėti pinigų ir įsigyti kokybiškas, bet ir nemėtyti kur papuolė senųjų.  Už netinkamose vietose paliktas padangas šiemet gresia 15 kartų didesnė bauda.

Terminas nebus pratęstas

Itin šaltas ir sniegu užvertęs pavasaris šiais metais jau privertė susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių koreguoti padangų keitimo tvarką: vairuotojams leista važinėti su žieminėmis padangomis iki gegužės 1 d.

Pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuotojai iki balandžio 10 d. privalo pasikeisti dygliuotas padangas vasarinėmis, kitaip jiems gresia baudos. Šį pavasarį buvo sutarta, kad policijos pareigūnai važinėjančių su dygliuotomis padangomis vairuotojų nebaus visą balandį.

Vasarines padangas žieminėmis būtina pasikeisti iki lapkričio 10 d., tačiau šiltas ruduo tarp vairuotojų įžiebė diskusiją, ar nevertėtų vėl laikinai pakeisti KET ir pratęsti vasarinių padangų naudojimo terminą.

Susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys tokioms mintims sako griežtą "ne" – šį rudenį KET keisti nenumatoma.

"Kol kas tokių svarstymų ministerijoje nebuvo – dėl šilto oro padangų permontavimo terminas nebus pratęsiamas. Šiuo metų laiku žieminės padangos yra geresnės – užtikrina didesnį saugumą", – "Kauno dienai" sakė R.Slapšys.

Jo teigimu, pavasarį padangų keitimo terminas prailgintas atsižvelgiant į saugumą.

"Pakeitus vasarines padangas pavasarį, kai dar buvo pilna sniego, būtų pavojinga. Dabar, užsidėjus žiemines padangas, tikrai saugumo nesumažiname", – tvirtino patarėjas.

Kuriami mitai

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pasakojo, kad atliktas ne vienas žieminių padangų tyrimas.

"Buvo pastebėta, kad padanga intensyviau pradeda dilti, kai dangos temperatūra didesnė nei 15 laipsnių šilumos. Vis dėlto dilimas – tik sąlyginis, nes intensyviau tai galima pajusti tik tada, kai asfaltas įkaista iki 30 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai dilimo skirtumai tarp žieminės ir vasarinės padangos – akivaizdūs, tad žieminių padangų dilimas šiltesniu oru – mitas", – pasakojo V.Pumputis.

Reikia įvertinti ir tai, nors šiomis savaitėmis oras atrodo ir neblogas, bet tolesnės lapkričio prognozės nedžiugina – naktimis jau pranešamos šalnos. Šiltos dienos ir šaltos naktys – pats pavojingiausias laikas važinėjantiesiems su vasarinėmis padangomis.

"Ryte pašąla ir kelias apledėja. Vairuotojai tai nelabai mato ir  važiuodami galvoja, kad kelias yra geros būklės. Reikia pripažinti, kad tokie keliai nebūna barstomi, nes tai –  laikinas, kelių valandų, atšalimas. Būtent per pirmas dvi tris lapkričio savaites ir įvyksta skaudžiausios nelaimės", – pastebėjo ekspertas.

Užsienio praktika netinka

"Jei pažvelgtume į kitų šalių praktiką, ji Lietuvai netinka. Pavyzdžiui, Vokietijoje vairuotojas turi pats atsižvelgti į oro sąlygas ir nuspręsti, kokias padangas montuoti. Jei Lietuvoje išleistume įstatymą, kad vairuotojai gali vadovautis tokia tvarka, jiems gali pasirodyti, kad žiemą autostradoje tinka ir vasarinės padangos", – sakė V.Pumputis.

Jo teigimu, dėl to Lietuvoje ir numatytas toks reikalavimas, kad padangas būtina pasikeisti iki lapkričio 10 d., nes kitaip visi, ko gero, važinėtų vasarinėmis.

Automobilių stabdymo ir valdymo testai vienareikšmiškai rodo, kad visada labiau verta investuoti į naujas padangas, o ne restauruoti senas, nes šiuo atveju taupoma rizikuojant sveikata, o gal net ir gyvybe. Restauruotos padangos apibūdinamos kaip mažiausią saugumo kokybę suteikiantis pasirinkimas – tiek stabdant, tiek slystant automobiliui.

"Patarimas, kurį reikėtų įsisąmoninti vairuotojams, kad žiemą važiuojančio automobilio valdymas visiškai priklauso nuo padangų. Beveik kiekvienais metais tik prasidėjus pirmosioms plikšaloms, susiduria daug automobilių, varomų keturiais ratais. Jų vairuotojai užmiršta šį patarimą ir pervertina savo vairavimo įgūdžius", – pasakojo skyriaus vedėjas.

V.Pumputis neabejojo, kad taip nutinka, nes keturiais ratais varomų automobilis iš vietos pajuda gerokai greičiau nei varomas dviem, tačiau vairuotojai neįvertina, kad abiejų automobilių stabdymo kelias – toks pats.

"Smulkiose avarijose prasidėjus šalnoms, dažniausiai dalyvauja keturių varomų ratų automobilių savininkai", – pastebėjo jis.

Mirtinas derinys

Kalbėdamas apie žiemos sezono padangas, ekspertas pabrėžė, kad trūksta informacijos apie mirtiną derinį – ant priekinių ratų montuojamas dygliuotas, o ant galinių – žiemines padangas.

"Tai įvardyčiau kaip mirtiną pavojų keliantį derinį. Pamenu atvejį, kai praėjusiais metais tokiu deriniu apautu automobiliu važiuodamas nuo kalno vairuotoja stabdė. Automobilį akimirksniu ėmė sukti ir jis įlėkė į tvenkinį. Nuskendo trys žmonės", – pasakojo V.Pumputis.

Tokio įvykio priežastis paprasta – vairuotoja per daug pasitikėjo dygliuotomis padangomis ir tikėjo, kad gali lengvai valdyti automobilį.
Saugaus eismo skyriaus vedėjo teigimu, ministerijoje šiuo metu svarstoma galimybė oficialiai  uždrausti tokį padangų derinį.

Užmiršta ir amžių

Dar vienas labai svarbus aspektas, renkantis padangas prieš žiemą, – jų amžius. Į tai šalies vairuotojai dažniausiai neatkreipia dėmesio.

"Tiek ir iš savo patirties, tiek iš tyrimų pastebime, kad padanga po septynerių metų suprastėja – guma praranda elastingumą. Vokietijoje galioja nerašyta taisyklė, kad padanga gali būti eksploatuojama ne ilgiau kaip penkerius metus",– tvirtino vedėjas.

Vokiečiai dažniausiai tokio termino net nelaukia ir anksčiau padangas priduoda specializuotoms įmonėms, kurios jas išveža į sąvartynus ar utilizuoja.

V.Pumpučiui teko matyti ne vieną nustebusio lietuvio veidą, kuris, rodydamas pirštu į Vokietijos sąvartyne gulinčią tokią padangą, klausia, kodėl ji čia, nes jos protektorius – visiškai naujas.

"Vokiečiai veltui pinigų nemėto – jie tiesiog rūpinasi savo saugumu ir tokių padangų atsisako. Naujos ir senos, tačiau nevažinėtos, padangos savybės labai skiriasi. Teko matyti naują ir seną, penkerių metų, to paties protektoriaus rašto "Dunlop" padangą. Sena padanga buvo akivaizdžiai kietesnė", – sakė vedėjas.

Ragina nedelsti

Panašios nuomonės laikosi ir draudikai – bendrovė "ERGO Insurance" pernai registravo kelias dešimtis avarijų, kurių buvo galima išvengti, jeigu vairuotojai būtų laiku pasikeitę vasarines padangas žieminėmis. Trys avarijos buvo itin skaudžios, pareikalavusios žmonių gyvybės.

Pasak bendrovės Žalų administravimo direktoriaus Baltijos šalyse Audriaus Pilčico, lapkritį jaučiamas tokių avarijų pikas.

"Daugiausia tokio pobūdžio avarijų kyla lapkritį. Vairuotojai padangų keitimą atideda paskutinei minutei ir laiku pasikeisti nespėja, nes servisuose susidaro eilės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai padangų pasikeisti nespėja ir visą žiemą – yra tekę registruoti įvykių, kai vairuotojai vidury žiemos vis dar važinėjo vasarinėmis padangomis", – pasakoja A.Pilčicas.

Kad įvyktų avarija, nebūtina laukti šaltuko – temperatūrai nukritus žemiau nei 7 laipsniai Celsijaus, važinėti su vasarinėmis padangomis tampa itin pavojinga, kadangi gumos mišinys sukietėja ir nebeužtikrina pakankamo sukibimo su kelio danga. Tampa sunkiau pajudėti iš vietos, stabiliai įveikti posūkius, o stabdymo kelias pailgėja mažiausiai dvigubai.

"Tam tikromis eismo sąlygomis vairuoti automobilį su netinkamomis padangomis yra tas pats, kas važiuoti be stabdžių", – pasakoja A.Pilčicas.

Bendrovės žalų statistika atspindi, kad dėl netinkamų padangų kilę nuostoliai gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Baudų botagas

Dar viena skaudi problema – tautiečių įprotis senas padangas išmesti kur papuola. Kovoti su tokiais teršėjais,  Aplinkos ministerija užsimojo baudomis – jos padidintos  15 kartų.

Anksčiau padangas į krūmus švystelėję ir pagauti vairuotojai sumokėdavo 1,3 tūkst. litų, dabar jiems gali tekti atseikėti 15 tūkst. litų.

Vairuotojams primenama, kad pagal dabar galiojančią tvarką, senas padangas galima palikti servisuose, kur jos keičiamos, ir specializuotose stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

Kaune padangų permontavimu ir prekyba užsiimančios bendrovės "Melga" parduotuvės vadovas Ramūnas Gilius tvirtino, kad lapkritį gerokai padaugėjo klientų.
Jis tvirtino, kad keičiantiems padangas vairuotojams senas siūloma palikti pas juos.

Atsakys patys gamintojai

Senų padangų kalnai gamtoje – Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui gerai žinoma bėda. Pasak skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, didžioji dalis senų padangų, išmėtytų miškeliuose ar grioviuose, atrandama per pavasarinę akciją "Darom".

"Senas padangas iš gyventojų Kaune priima penkios stambiagabaričių atliekų aikštelės. Taip pat jas privalo priimti ir servisai, kurie užsiima padangų montavimu", – sakė vedėja.

Aikštelėse iš gyventojų nemokamai priimama po penkis vienetus padangų, o didžiausias Aplinkos skyriaus galvos skausmas – garažuose veikiantys ratų montavimo servisai, kurie padangas ne išveža, kaip privalėtų, o tiesiog išmeta ar krauna į krūvas kur papuola.

"Mes tvarkome ir miškų padangų sąvartynus – kai tik gauname pranešimus. Tokia situacija turi keistis nuo kitų metų, nes padangos, kaip ir įvairios pakuotės, – gamintojų atsakomybė, tad už padangų sutvarkymą jie turės sumokėti savo pinigais", – pasakojo ji.

Vedėjos teigimu, dėl to šį pavasarį Lietuvoje įsikūrė padangų importuotojų organizacija, kuri savo atstovybę turi ir Kaune. Šiuo metu tvarkomos visos licencijos, duomenų bazė ir kai viskas bus pabaigta, už padangų surinkimą, nuvežimą ir utilizavimą bus atsakinga būtent ši organizacija.

Priima nemokamai

Stambiagabaričių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelės Kaune:

Nemajūnų g. 15B;
Raudondvario pl. 155D
Ašigalio g. 20A
Julijanavos g. 1A.
Statybininkų g. 3.

Per metus kauniečiai čia gali nemokamai palikti iki penkių padangų. Už kiekvieną papildomą padangą tektų sumokėti po du litus. Tai galioja privatiems klientams.

Pažeidėjus pagauti sunku

"Kauno švaros" atstovai teigė, kad padangų tvarkymas – viena problemiškiausia atliekų tvarkymo sričių. Tai pavojingos atliekos, kurių susidaro nemaži kiekiai ir kasmet vis daugėja. Deja, gyventojai, vis dar linkę padangų atsikratyti neleistinais būdais, tiesiog jas palikdami prie konteinerių, išmesdami kartu su komunalinėmis atliekomis ar, dar blogiau, nuridendami į pakeles, pamiškes ar vandens telkinius.

Bendrovės atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad padangų tvarkymas nėra įskaičiuotas į bendrą Komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, todėl niekam nepriklausančių padangų surinkimas daro nuostolį įmonei, o tai priverčia didinti atliekų tvarkymo kainas.

"Pažeidėjų, kurie numeta padangas kur papuola, mums užfiksuoti nepavyko, kadangi paprastai padangos atsiranda po nakties. Norisi tikėti, kad po truputį darysimės  sąmoningesni ir išmoksime tinkamai elgtis su nereikalingomis padangomis", – vylėsi "Kauno švaros"0 atstovai.