Paskelbus kviečiamųjų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose sąrašus, paaiškėjo, kad Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiais metais studijas pradės daugiau užsienio šalių piliečių bei lietuvių kilmės užsieniečių, vidurinį išsilavinimą įgijusių užsienio mokyklose. Lyginant su pernai, šiais metais užsieniečių, pakviestų studijuoti į VDU, skaičius išaugo 40 procentų.

Tarp pakviestųjų studijuoti į VDU yra lietuvių kilmės užsieniečių, ES ir kitų šalių piliečių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV), Vokietijoje, Bulgarijoje, Afganistane, Argentinoje, Italijoje, Bagdade, Estijoje ir kt.

Pasak VDU Studijų marketingo tarnybos direktorės Miglės Šontaitės, šiais metais į Vytauto Didžiojo universitetą pakviesta studijuoti daugiau užsieniečių nei pernai, be to iš įvairesnių šalių. „Pernai VDU studijuoti buvo kviečiami lietuvių kilmės užsieniečiai, įgiję išsilavinimą Lenkijoje, JAV ar Rusijoje. O šiais metais universitete studijas pradės lietuvių kilmės užsieniečiai ir užsienio šalių piliečiai atvykę ir iš tolimesnių kraštų“.

„Tikimės, kad ateityje ši tendencija tik stiprės ir vis daugiau lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių svetur, ir užsieniečių rinksis mokslą Lietuvoje“, - teigė M. Šontaitė. „Mokęsi svetur studentai gali lengvai palyginti studijų kokybę mūsų ir užsienio mokslo įstaigose. Tai iššūkis universitetui. Tačiau mes priimame šį iššūkį, tikimės pateisinti įstojusiųjų lūkesčius ir mokytis iš patirčių, kurias jie atsiveža iš svetur“.

Šiais metais daugiau nei 80 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą užsienyje dalyvavo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas ir dauguma jų buvo pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose arba mokamose vietose.

Remiantis LAMA BPO duomenimis šiais metais Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose buvo pakviesta studijuoti 20 lietuvių kilmės užsieniečių; 37 Lietuvos, Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybių piliečiai, įgiję išsilavinimą užsienyje; bei 3 užsieniečiai, turintys leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, įgiję išsilavinimą užsienyje.

LR Švietimo Ministro pasirašytas įstatymas dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, 2009 metais jiems užtikrino 50 valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir tiek pat vietų kolegijose. Lietuvių kilmės užsieniečiai bei išeivių vaikai į aukštąsias mokyklas buvo priimami konkurso būdu, ir dėl teisės gauti studijų krepšelį jie konkuravo tik tarpusavyje.