Vienoje Kauno apygardų – trigubai daugiau negaliojančių biuletenių nei kitose: kodėl?

Lietuvos antirekordas

Šioje apygardoje Seimo nariu išrinktas Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis. Jis antrame ture nedideliu skirtumu įveikė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų deleguotą Paulių Lukševičių. Juos skiria 268 balsai, o negaliojančių biuletenių – 1468. Laimėtojas sulaukė 6085 rinkėjų palaikymo.

Negaliojančių biuletenių skaičius šioje apygardoje labai smarkiai skiriasi nuo Lietuvos ir Kauno vidurkio.

Savanorių rinkimų apygardoje šis rodiklis – net 10,98 proc., tuo tarpu, kai kitose Kauno apygardose jis neviršija 3,68 proc., o Lietuvos vidurkis – 3,98 proc.

Šioje apygardoje pagal sugadintų biuletenių skaičių itin išsiskiria Nepriklausomybės apylinkė, kur tokių rasta net kas septintas – 14,51 proc.

Visoje Lietuvoje tik dar viena rinkimų apygarda išsiskiria panašiai kaip Savanorių. Pajūrio apygardoje negaliojančių biuletenių rasta 10,64 proc. Kitose šalies apylinkėse – 3-5 proc.

Kitur šis rodiklis svyruoja nuo 1,63 proc. (Kelmės–Šilalės apygarda) iki 8,46 proc. (Justiniškių–Viršuliškių apygarda).

Kauno Savanorių apygarda pagal negaliojančių biuletenių skaičių vienmandatėje pirmavo ir po pirmojo Seimo rinkimų turo. Tada negaliojančių biuletenių vienmandatėje buvo apie 1200, tačiau balsuoti buvo atėję daugiau žmonių.

Seimo rinkimų antrojo turo paskutinės balsavimo minutės (Kaunas)

Užskaito ir su piešiniais

Šios apygardos komisijos pirmininkė Jovita Jančauskienė ir po pirmojo turo, ir dabar teigė, kad netyčia sugadintų biuletenių – labai mažai. Didžioji dauguma sugadinti tyčia. „Darome prielaidą, kad tiems rinkėjams netiko nė vienas kandidatas“, – sakė J. Jančauskienė.

Pirmadienį buvo gautas konservatorių prašymas peržiūrėti ir perskaičiuoti negaliojančius biuletenius. Tai rinkimų komisija padarė stebint abiejų antrame ture besirungusių kandidatų partijų stebėtojams.

„Rezultatas po perskaičiavimo visiškai nepasikeitė. Klaidų nerasta“, – teigė J. Jančauskienė.

Dažniausiai, kalbant apie sugadintus biuletenius, anot jos, būna visai niekas nepažymėta arba biuletenis perbraukiamas.

Nėra grafos „Prieš visus“. Kai kur būna tokia grafa ir ji leidžia visokiems gadintojams nuleisti garą.

Biuletenis sugadintu pripažįstamas taip nusprendus rinkimų apylinkės komisijos narių daugumai ir stebėtojams, jeigu tokie dalyvauja. „Tai nėra vieno žmogaus sprendimas“, – sakė pašnekovė.

Papildomi prirašymai, piešiniai biuletenyje, jeigu jame aiškiai pasirinktas vienas kandidatas arba partija, nėra kliūtis biuletenį pripažinti galiojančiu.

Lokalus fenomenas

Politologas Bernaras Ivanovas mano, kad tokią situaciją Savanorių apygardoje galėjo lemti kelios priežastys. „Gal protestuotojai toje apygardoje gyvena, gal ten kokie nors visuomenininkai, piktai nusiteikę kandidatų atžvilgiu, labai aktyvūs? Gal į antrą turą neišėjusių kandidatų rėmėjai taip išreiškia savo pasipiktinimą?“ – svarstė politologas, pridūręs, kad Lietuvoje yra bendra problema per rinkimus – neišsirenkama už ką balsuoti. „Nėra grafos „Prieš visus“. Kai kur būna tokia grafa ir ji leidžia visokiems gadintojams nuleisti garą. Bet yra ir baimė, o jeigu laimės kandidatas „Prieš visus“? Ką darysim?“ – kalbėjo B.Ivanovas.

Pasitikslinęs, kiek yra negaliojančių biuletenių (1468), jis sureagavo, kad tai tikrai nemažas skaičius. „Gal toje Kauno dalyje kas nors yra negerai? Gal perkastos gatvės, gal dėl ko kito norima protestuoti? Lokalus fenomenas. Reikia siųsti sociologų, demografų komandą išsiaiškinti. Toks anomalijos taškas kelią klausimų ir yra reikalaujantis dėmesio“, – komentavo pašnekovas.

B.Ivanovas sakė, kad dažniausiai susideda kelios priežastys.

Šiame straipsnyje:

Seimo rinkimai

negaliojantys biuleteniai

Savanorių apygarda

Rinkimai 2020