Sprendimas užtruko

Sovietų valdžia iš daugelio religinių bendruomenių buvo atėmusi nekilnojamąjį turtą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta atkūrimo į nuosavybės teisę procedūra. Pagal ją kone prieš 30 metų nuosavybės teisės buvo atkurtos ir Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui.

Dar 1995 m. Kauno miesto tarybos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui į išlikusius pastatus M. Valančiaus g. 10 ir 10A, Kaune. Pagal šį sprendimą vienuolėms grąžinti keturi butai, esantys minėtuose pastatuose. Tačiau tai buvo tik dalis turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

2001 m. Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui buvo natūra grąžintos M. Valančiaus g. 10A pusrūsyje esančios patalpos. 2003-iaisiais už negrąžintą turtą išmokėta kompensacija, tačiau vis tiek dar liko du butai, už kurį nebuvo nei atsiskaityta, nei jis grąžintas vienuolėms. Tik šią savaitę vykusiame tarybos posėdyje nuspręsta už šį turtą kompensuoti pinigais.

„Priežastys įvairios: teisminiai ginčai, kompensacijos formos pasirinkimas, galbūt didelis specialistų darbo krūvis. Konkrečias priežastis nurodyti sudėtinga, kadangi kalbame apie beveik 30 metų laikotarpį“, – kodėl tik dabar nuspręsta vienuolėms atlyginti už sovietų nusavintą turtą, „Kauno dienai“ komentavo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Už M. Valančiaus g. 10A name esančius, bet negrąžintus butus Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui numatyta išmokėti daugiau nei 251 tūkst. eurų kompensaciją. Ji apskaičiuota įvertinus turtą. Ši suma bus išmokėta iš valstybės biudžeto.

Gyventojai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipiasi retai, kadangi šios procedūros ir procesas praktiškai yra baigtas.

Pavieniai atvejai

Pasak miesto savivaldybės specialisto, didžioji nuosavybės teisės atkūrimo banga jau praėjo, tačiau kartais vis dar atsiranda objektų, kurie nebuvo grąžinti ir buvusiems savininkams dar neišmokėtos kompensacijos.

„Tokio turto – labai nedaug. Likę pavieniai atvejai, kurie dar neįgyvendinti. Iš tiesų gyventojai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipiasi retai, kadangi šios procedūros ir procesas praktiškai yra baigtas“, – kalbėjo D. Valiukas.

„Be abejo, teismui priėmus sprendimą atnaujinti nuosavybės grąžinimo procedūrą ir paaiškėjus, kad kompensacija nebuvo išmokėta, o ji priklausė pretendentams, ją tektų sumokėti“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Negrąžinamas turtas

Sovietų valdžiai nusavinus turtą, neretai pastatuose įsikūrė nauji šeimininkai, pradėtos teikti viešosios paslaugos, todėl senieji savininkai ne visada galėjo sugrįžti į buvusius namus.

Būtent tokiais atvejais, atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, išmokėtos kompensacijos.

„Paprastai natūra nebuvo grąžinami pastatai, kuriuose veikdavo įvairios švietimo, kultūros ar panašios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat, jei turtas žymiai rekonstruotas ar perstatytas“, – pažymėjo D. Valiukas.