„JAV labai svarbūs Holokausto klausimai. Į Lietuvą atvykau pakalbėti apie istorinės atminties, su Holokaustu susijusių objektų išsaugojimą, apie švietimą Hokolausto klausimais, apie su jais susijusius sunkumus“, – „Kauno dienai“ sakė E. Germain, apsilankiusi Kaune esančiuose Sugiharos namuose-muziejuje, kur įamžinta Lietuvos situacija 1939–1940 m., japonų diplomato Chiune'ės Sugiharos, Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko atminimas ir žygdarbiai žydų tautybės žmonių gelbėjimo istorijoje.

„Norėjau aplankyti tokias vietas kaip Sugiharos muziejus, IX forto muziejus, Panerių memorialas. Pamatyti muziejus, pamatyti, kaip prižiūrimos svarbios vietos, objektai“, – vardijo viešnia, susitikusi ir su Seimo vadovais, Kultūros ministerijos atstovais, prezidento patarėjais ir kitai asmenimis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ji užsiminė apie Lietuvos Vyriausybės pristatytą pasiūlymą, pagal kurį Geros valios fondui Lietuva 2024–2030 m. pervestų 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą. Kompensacijas turto savininkams ir paveldėtojams išmokėtų fondas, atsižvelgęs į pateiktus prašymus.

„Labai aišku, kad valdžia siekia išspręsti šiuos klausimus, nori tai išspręsti tinkamai. Tai pagarbus planas, labai sveikintinas žingsnis. Ši simbolinė kompensacija yra svarbus pripažinimas, kad buvo daug blogio. Svarbu, kaip šalis tvarkosi su šiais iššūkiais, kaip saugoma istorinė atmintis, kaip ji integruojama į švietimo sistemą“, – išsakė nuomonę E. Germain, teigiamai atsiliepdama ir apie atnaujintą bendrojo ugdymo istorijos programą pagal Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijas dėl mokymo ir mokymosi apie Holokaustą.

Žinojau faktus, kas vyko IX forte, bet apsilankiusi patyriau kur kas daugiau. Vaikštant po muziejų apėmė labai stiprūs jausmai.

Į Ch. Sugiharos namus ji užsuko po vizito IX forte. „Žinojau faktus, kas vyko IX forte, bet apsilankiusi patyriau kur kas daugiau. Vaikštant po muziejų apėmė labai stiprūs jausmai“, – neslėpė JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais.

Žydų kapinių išsaugojimas – dar viena svarbi misija. „Europoje yra nedaug išlikusių žydų kapinių. Svarbu išsaugoti išlikusias“, – teigė E. Germain, spėjusi aplankyti žydų kapines Kaune ir Vilniuje. „Šnipiškėse kapinės neišlikusios, tačiau jautru buvo vien galimybė pabūti toje vietoje, kur jos kadaise buvo. Tai atminimo vieta, vieta gedėti ir ne tik lietuviškų šaknų turintiems žydams, bet ir visiems lietuviams, nes žydai, kurie buvo nužudyti, buvo svarbi Lietuvos dalis, svarbi šalies pažangos dalis, istorijos dalis“, – kalbėjo viešnia.

Bendradarbiavimas tarp JAV ir Lietuvos, ryšiai tarp mūsų šalių Holokausto muziejų, minėjo E. Germain, gali atverti dar didesnes galimybes. Pavyzdžiui, keistis ekspertų, muziejininkų sukaupta geriausia patirtimi, kaip efektyviausiai pristatyti, pateikti Holokausto temas, atskiras potemes visuomenei, lankytojams.

„JAV turi bene 16 didžiųjų Holokausto muziejų ir šimtus mažesnių Holokausto tyrimų centrų ir pan. Turime daug patirties, kuria norime dalytis. Vyriausybė rengia įvairias mainų programas“, – sakė pašnekovė.

Iš Lietuvos ji išsiveš labai teigiamus įspūdžius. „Graži šalis, nors dabar čia ir labai šalta. Žmonės labai draugiški, atviri diskusijoms. Lietuva atlieka labai svarbų darbą, spręsdama su Holokaustu susijusius klausimus. JAV ir Lietuva yra partnerės daugybėje sričių. JAV yra pasiruošusi partnerystę dar labiau stiprinti ir plėsti“, – teigė E. Germain.