Susitiko su kauniečiais

Dar pernai Europos Tarybos ekspertų delegacija lankėsi Kaune, kur susitiko su savivaldybės administracijos vadovais, Kauno įvairių tautų kultūrų centro darbuotojais, tautinių mažumų organizacijų pirmininkais ir tautinių mažumų jaunimu – Kauno A.Puškino gimnazijos moksleiviais.

Po daugiau nei pusmečio pateiktose išvadose komitetas teigiamai įvertino Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklą įtraukiant skirtingų kultūrų jaunimą pagal programą "Erasmus+" bei įstaigai suteiktą Europos savanorių tarnybos (EST) akreditaciją, sėkmingą dalyvavimą tarptautinėje kultūros įstaigų bei organizacijų asociacijoje "Roots & Routes", kuri skatina socialinę ir kultūrinę įvairovę mene bei žiniasklaidoje.

"Europos Tarybos ekspertų išvados ir rekomendacijos stiprinti centro veiklą – vienas reikšmingiausių mūsų darbo įvertinimų per penkiolika veiklos metų. Tai ir reikšminga motyvacija nepalūžti dabartiniu permainų ir iššūkių laikotarpiu, kai bandome atnaujinti centro veiklą, rasti efektyvesnius modelius. Dabar jau ir Europos Tarybos ekspertų vardu galime pakviesti visus prisidėti kuriant ir stiprinant ateities tarpkultūrinį centrą Kaune", – džiaugėsi Centro vadovas Dainius Babilas.

Neišlaiko savo nuosavybės

Nepaisant liaupsių, Europos ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad centrui nėra skiriamas pakankamas finansavimas. Įstaiga negauna tiesioginio finansavimo nei iš Tautinių mažumų departamento, kuris yra centro vienintelis savininkas, nei iš savivaldybės. Ji yra finansuojama tik pagal pateiktas projektų paraiškas, dalyvaujančias bendruose konkursuose.

"Jei Vilniaus biudžete yra atskira eilutė, kurioje finansavimas skiriamas tautinių mažumų kultūroms, tai mažumų organizacijos Kaune dėl finansavimo konkuruoja su visais kitais kultūriniais projektais. Vietos valdžia aiškina, kad tautinių mažumų organizacijų pateiktiems projektams yra skiriamas prioritetas, tačiau šių organizacijų atstovai sako, jog taip veikianti sistema nesuteikia jiems pakankamai užtikrintumo, kad būtų galima planuoti metus į priekį arba dar ilgesnį laikotarpį", – rašoma ekspertų išvadose.

Dar praėjusią vasarą Kultūros ministerija viešai prabilo, kad 2019 m. Kauno  centras bus prijungtas prie Tautinių bendrijų namų Vilniuje. Vėliau Tautinių mažumų departamento atstovai paneigė šiuos ketinimus. Visgi pernai Kauno miesto savivaldybė pasitraukė iš šios įstaigos dalininkų. Centrui  buvo stipriai sumažintas finansavimas iš savivaldybės programų.

Europos Tarybos ekspertai stebėjosi, kad Kauno savivaldybės finansavimas tautinių mažumų projektams nuo 2014 m. svyravo nuo 1,7 tūkst iki 4,1 tūkst. eurų, kai tuo metu Vilniuje pastaruosius trejus metus mažumų kultūrų finansavimas svyravo nuo 36,5–42,8 tūkst. eurų.

Ragino užtikrinti finansavimą

Nors metų pabaigoje Centro valdymą visiškai perėmė Tautinių mažumų departamentas, įstaiga metus pabaigė spaudžiama skolų. Beveik milijono eurų dydžio asignavimus valdanti valstybės institucija nesurado įstaigai trūkstamų lėšų, liko nesumokėti atlyginimai vadovui ir darbuotojams. Todėl Europos Tarybos išgirtas centras grimzta į duobę.

Dar pernai Europos ekspertai įvertino sudėtingą Kauno tautinių mažumų finansinę situaciją, todėl savo rekomendacijose primygtinai paragino valdžios institucijas užtikrinti nuolatinį centro finansavimą.

Per pusmetį nuo užsienio delegacijos apsilankymo padėtis dar labiau komplikavosi ir anksčiau perpildytos centro patalpos šiuo metu stovi beveik tuščios.

Metų pabaigoje įstaigai stokojant lėšų, tautinių mažumų bendrijoms buvo nustatyti mokesčiai už joms teikiamas paslaugas, muzikos instrumentų ir kito inventoriaus naudojimą, kurie tebegalioja iki šiol. Maža to, Departamentas jau yra nustatęs ir patikslintas Centro paslaugų kainas, kurios turės būti taikomos tautinių mažumų bendrijoms nuo 2019 m. kovo 1 d.

Atrodo, kad tokios sąlygos tautinių mažumų bendrijoms pateiktos išimtinai tik Kauno mieste. Kituose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kt. – tautinių mažumų bendrijos tokių rūpesčių neturi ir gali naudotis jiems reikalingomis patalpomis bei paslaugomis nemokamai.

Užkrovė mokesčius

"Kauno įvairių tautų kultūrų centras visada turėjo patvirtintas paslaugų kainas, tačiau jų netaikydavo tautinių mažumų bendrijoms, nes nebuvo tokios būtinybės – valstybė ir savivaldybė skirdavo pakankamą paramą. Centras bendradarbiavo su tautinėmis bendrijomis nekomerciniais pagrindais, formavo bendrus tikslus ir projektus, per metus centre vykdavo per 100 nemokamų ir visuomenei atvirų renginių", – pasakojo D.Babilas. Jo teigimu,  kainynas buvo naudojamas tik komerciniams renginiams, nesusijusiems su tautinių mažumų veikla.

Tai yra beprecedentis atvejis. Nėra tekę girdėti, kad taip kažkur būtų kituose miestuose.

Viskas pasikeitė pernai, kai iš dalininkų pasitraukė savivaldybė.  Centras neteko ir savivaldybės finansavimo – maždaug trečdalio visų pajamų.

"Iš pradžių bendrijoms buvo pasiūlyta prisidėti prie Centro išlaikymo savo lėšomis apmokant paslaugas, kurias jie gauna pagal įstaigos kainyną. 2018 m. pabaigoje kitos alternatyvos jau išvis nebuvo – už bendrijų repeticijas ir susirinkimus buvome priversti rinkti pinigus, kad bent kažkiek padengtume lėšų trūkumą. Manau, kad ir bendrijos suprato, kad toje situacijoje tai buvo neišvengiamas sprendimas, kad centras apskritai nebankrutuotų. Bendrijų noras konsoliduotis, dalytis pagalba tarpusavyje ir kartu ieškoti sprendimų buvo itin džiuginantis", – sakė D.Babilas.

Metų pabaigoje departamentas atnaujino kainyną ir jame jau konkrečiai įvardino, kiek pinigų turi mokėti tautinės bendrijos už įstaigos paslaugas, muzikos instrumento ir kito inventoriaus naudojimą. Anot įstaigos vadovo, to anksčiau nėra buvę: "Tai yra beprecedentis atvejis. Nėra tekę girdėti, kad taip kažkur būtų kituose miestuose. Bet tai yra patvirtina įsakymu ir mes juo turėsime vadovautis."

Metams – 500 eurų

Kaune su tautinėmis bendrijomis susitikę atstovai iš Europos Tarybos pastebėjo, kad įstaigą pradėjus finansuoti tik pagal paraiškas projektams atsirado neigiamas poveikis ne tik pačios įstaigos, bet ir daugelio jame veikiančių mažumų organizacijų vykdomos veiklos tvarumui. Tai ypač aktualu ne tik vienai aktyviausių miesto tautinių bendrijų – armėnams, kuri įstaigos patalpose iki šiol organizuoja sekmadieninę mokyklą ir ansamblio "Hayrenik" repeticijas, bet ir kitoms bendrijoms – rusams, lenkams, ukrainiečiams, žydams, totoriams.

Nors armėnų bendruomenė Kaune nėra labai didelė – ją sudaro apie 60 narių, veiklos niekada netrūko. Į sekmadieninę mokyklėlę rinkdavosi ne tik jauniausioji Kauno armėnų karta, kuri mokėsi kalbos ir istorijos – su anūkais susitikdavo seneliai, ateidavo jų tėvai. Šios mokyklėlės pamokoms Tautinių mažumų departamentas visiems 2018 m. skyrė tik 500 eurų, o šįmet Kauno armėnai kol kas visai neturi jokio finansavimo, todėl neturi už ką apmokėti patalpų nuomos pagal centro paslaugų įkainius.

Nemokamai galima rengti tik renginius, kurie atviri visuomenei. Tačiau paradoksas – kaip tautinėms bendrijoms surengti nemokamą koncertą prieš tai nerepetavus?

"Departamentas tam ir sukurtas, kad padėtų tautinėms bendrijoms. Pirmas jo uždavinys turėtų būti centrų, kurie vienija bendrijas mieste, išlaikymas. O dabar viskas atvirkščiai. Departamentas, užuot mums sudaręs sąlygas ir prašęs, kad vykdytume veiklą ir išsaugotume savo tautybę, palieka centro išlikimu rūpintis patiems", – stebėjosi Kauno armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas.

Aleksandras Bojadžianas

Bandė nuraminti

Anot pašnekovo, keisčiausia, kad departamentas, kuris anksčiau kartu su Kauno savivaldybe valdė centro patalpas,  jas visas perėmė į savo rankas: "Jeigu pasiėmė, tegu ir aprūpina. Tačiau kai pasiėmė, pranešė, kad pinigų nėra. Tai kam tada reikėjo imti?"

Pasak jo, anksčiau su centro darbuotojais ir tautinėmis bendrijomis mažai bendraudavę Departamento specialistai į Kauną atskubėjo iš karto po "Kauno dienos" publikacijos, pasirodžiusios praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje. Straipsnyje buvo nagrinėjami departamento planai prijungti Kauno įvairių tautų kultūrų centrą prie Tautinių bendrijų namų Vilniuje.

"Bandė raminti, kad viskas bus gerai, tačiau niekas nepasikeitė", – pastebėjo A.Bojadžianas. Jo teigimu, tuo metu esą niekas negalėjo patikėti, kad dėl 15 tūkst. eurų, kurių įstaigai trūko užbaigti metus, bus žlugdoma visa tautinių mažumų kultūra.

"Mes daug neprašome. Centrui išsilaikyti per metus reikia maždaug 50 tūkst. eurų. Juokingi pinigai, palyginti su visu departamento biudžetu. Tačiau Kaunas pernai gavo keturis kartus mažiau lėšų nei Vilnius. O Kauno įvairių tautų kultūrų centre savo veiklą vykdo maždaug dešimt bendrijų – tai apie tūkstantis žmonių", – pastebėjo Kauno armėnų bendrijos pirmininkas.

Mažina įtampą

Panaši situacija užklupo ir kitas bendrijas. Kauno rusų kultūros centro "Mokslas – šviesa" pirmininkė, buvusi garsi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Tatjana Vilčinskienė pasakojo, negalinti net surengti susirinkimo, o poetės dr. Elenos Suodienės klubas "Nadežda" jau kelintas mėnuo nemokamai repetuoja lenkų bendrijos patalpose. Neturintys tokių galimybių, repeticijas visai atšaukė.

"Mano klubas negali visą laiką pas lenkus repetuoti. Norime sugrįžti į Kauno tautinių mažumų centrą, nes penkiolika metų čia repetavome. Visame pasaulyje daugiakultūriškumas yra skatinamas, palaikomas, jam padedama. O pas mus už savo buvimą dar turime susimokėti. Jeigu mes gerai dirbame ir Europos Taryba prašo mums padėti, visakeriopai palaikyti mūsų Centrą ir bendrijas, nesuprantu, kodėl reikia tai slopinti ir kurti žmogaus orumą žeminančius įkainius?" – retoriškai klausė E.Suodienė.

Anot pašnekovės, kai Rusijoje skleidžiama propaganda, kad rusai Lietuvoje yra žeminami ir naikinami, čia gyvenančios tautos rodo visai kitą pavyzdį.

"Mes mažiname socialinę įtampą. Žmonės išreiškia save per meną, neskleidžia gandų, kad yra skriaudžiami. Ir tą žinią jie skleidžia per visą pasaulį, nes turi vaikų ir anūkų. Tačiau jeigu jie šitos veiklos nebeturės, tikrai kažką pradės organizuoti", – sakė E.Suodienė.

Nepagrįsti įkainiai

"Kol nebuvo departamento, nekilo tokių problemų. Departamentas finansavimą gauna, bet mūsų pinigai nepasiekia. O atsitiks taip, kad vieną kartą atvažiuos, kitą – pamatys, kad patalpos tuščios ir sakys: niekas čia nevyksta – uždarome", – piktinosi Kauno rusų kultūros centro "Mokslas – šviesa" narė, Kauno rusų ansamblio "Ruskaja piesnia" solistė Vera Čelkienė.

Iš kur tokios sumos sugalvotos? Kuo jos pagrįstos? Kodėl būtent Kaunui toks kainoraštis sugalvotas?

Anot jos, žmonės, dalyvaujantys bendrijos veikloje, pinigų neturi. Dauguma yra senjorai, todėl vykdyti veiklą pagal nustatytus įkainius – neįmanoma. Juolab ansamblis mieste nuolat rengia nemokamus koncertus.

"Iš kur tokios sumos sugalvotos? Kuo jos pagrįstos? Kodėl būtent Kaunui toks kainoraštis sugalvotas? Kodėl kituose miestuose – Klaipėdoje, Vilniuje – visi gyvena taip, kaip gyveno? Apskritai, kodėl savivaldybė nepriima mūsų po savo sparnu, o atidavė departamentui?", – stebėjosi V.Čelkienė.

"Kauno tautinių mažumų centras yra ne tik patalpos. Tai – žmonės. Mes vykdome ne tik švietėjišką ir kultūrinę, bet ir socialinę veiklą. Mes visi puikiai sugyvename po vienu stogu: armėnai, totoriai, žydai, ukrainiečiai, vokiečiai, lenkai. Nuostabu, kad tokiame lietuviškame mieste sugyvena įvairios kultūros. O dabar viskas pasiekė žlugimo stadiją. Tokia politika nenaudinga nei žmonėms, nei miestui. Ir mes nesuprantame, kodėl taip vyksta", – apgailestavo T.Vilčinskienė.

Ieškos finansavimo

Kauno žydų bendruomenei taip pat teks ieškotis kitų patalpų arba papildomo finansavimo. Antradieniais centre veikdavo žydų religinė mokykla – ješyva, į kurią specialiai iš Vilniaus atvažiuodavo rabinas. Nors bendruomenė nuomojasi nedideles patalpas mieste kitoms savo veikloms, jos per mažos rengti ješyvai.

"Kauno žydų bendruomenė nėra visiškai priklausoma nuo to pastato, bet mes esame solidarūs su visais. Ten vykdome ne tik savo bendruomenės veiklą – tai yra erdvė, kur galime visi susitikti ir spręsti bendrus klausimus", – sakė Kauno žydų bendrijos pirmininkas Gercas Žakas.

Anot jo, Kauno tautinės mažumos dalyvaudavo vieni kitų renginiuose, bendraudavo. "Iš žmonių pinigų nerinksi, nes daugiausia ateina pensininkai. Reikia džiaugtis, kad jie apskritai dalyvauja. Jeigu rinktum iš jų mokestį, nemanau, kad dalyvautų. Bus problemų, bet tikimės, kad viskas išsispręs", – teigė G.Žakas.

Atsakė puolimu

2018 m. Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės biudžetas siekė beveik milijoną eurų – 978 tūkst. eurų. Tautinių bendrijų namams Vilniuje buvo skirta 92 tūkst. eurų, Lietuvos tautinių mažumų etnografijos centrui Vilniuje – 32 tūkst. eurų, Romų visuomenės centrui – 59 tūkst. eurų, o Kauno įvairių tautų kultūros centrui – 35 tūkst. eurų.

Šiemet Kauno įvairių tautų kultūros centras sulaukė didesnės paramos – 44 tūkst. eurų, tačiau tai ne papildomas dėmesys – panašia suma buvo padidintas ir kitų centrų finansavimas.

"Kauno dienos" žurnalistei paklausus, kodėl Kauno įvairių tautų kultūros centras pateko į tokią sudėtingą situaciją, Tautinių mažumų departamentas atsakė puolimu. Specialisto, kurio tapatybės departamentas nesiryžo atskleisti, atsakymuose "Kauno dienai"  gausu išsisukinėjimų, taip pat nepagrįstų kaltinimų įstaigos direktoriui D.Babilui.

Nors Patariamojo komiteto prie Europos Tarybos ataskaitos rekomendacijose raginama Kauno įvairių tautų kultūrų centrui užtikrinti nuolatinį finansavimą, departamento manymu, tiesioginis ar pastovus lėšų skyrimas esą prieštarautų Lietuvos teisės aktams.

Atsakymuose pabrėžiama, kad tautinės mažumos esą nepelnytai skundžiasi finansavimu, nes nuo 2015 m., įsikūrus departamentui, finansavimas centrui kasmet nuosekliai didėjo. Tačiau nutylima, kad visus tuos metus centrą lygiomis dalimis valdė du savininkai: departamentas ir Kauno savivaldybė, kuri skirdavo nemažą finansavimą. Pernai departamento iniciatyva Kauno savivaldybė atidavė savo nuosavybės dalį, o kartu su ja prapuolė ir didžioji dalis paramos.

Į "Kauno dienos" klausimą, kodėl įstaigai buvo užkrauti paslaugų mokesčiai, departamento atstovai atsakė kaltindami direktorių D.Babilą. Esą jis pats pasiūlė tokius įkainius 2013 m. dalininkų susirinkime. Vis dėlto, nebuvo pasakyta, kad įkainiai buvo nustatyti komerciniams renginiams, nesusijusiems su tautinių mažumų veikla, tuo metu departamentas šį dokumentą panaudojo kaip priemonę apmokestinti tautines mažumas.

Kodėl kiti tautinių mažumų kultūrų centrai Lietuvoje nemoka jokių paslaugų mokesčių, departamento atsakymo nebuvo. Vietoj jo – patarimas įstaigai generuoti pelną.