Klastojo ir sukčiavo?

Teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, kaip ir kodėl statybų bendrovė "Kamesta" galėjo klastoti laboratorijų tyrimų rezultatus. Teisėsaugos metamas šešėlis bendrovei taip pat verčia abejoti, ar, galbūt suklastojus dokumentus, buvo naudojamos reikalavimus atitinkančios statybinės medžiagos ir ar darbai atlikti kokybiškai. Kyla įtarimų, kad statybinių medžiagų tyrimų rezultatų pakreipimas sau naudinga linkme galėjo padėti "Kamestai" laimėti ne vieną darbų konkursą, pasiūlius mažiausią darbų kainą.

"Informuoju, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo", – dienraščiui patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Sandra Gineikaitė.

Generalinė prokuratūra informavo, kad dar 2014 m. sausio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. "Tyrimas dar tebevyksta. 2015 m. gruodžio 7 d. ikiteisminio tyrimo byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos kitos nusikalstamos veikos – sukčiavimo. Šiuo metu įtarimai pareikšti vienam asmeniui dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo", – "Kauno dienai" paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė.

Nerado duomenų

Abejonių dėl protokolų, patvirtinančių laboratorijoje atliktus statybinių medžiagų tyrimų rezultatus, kilo dar 2013-aisiais. Tada į teisėsaugą kreipėsi Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos direktorius Jurgis Šarmavičius.

"Mes gavome informacijos apie kelis protokolus, išduotus mūsų akredituotos "Kauno tiltų" laboratorijos. Pagal juos bandymai atlikti skirtingomis dienomis, protokolai – tuo pačiu numeriu, bet juose – skirtingi rezultatai. Abu protokolai išduoti užsakovui "Kamesta". Turėdami neaiškius dokumentus, iš principo prieštaraujančius laboratorijų veiklos organizavimo principams, kreipėmės į akredituotą laboratoriją, kad ji paaiškintų aplinkybes, atliktų auditą ir įvertintų, kokiu pagrindu atsirado šie du dokumentai", – įtarimus sukėlusios istorijos pradžią priminė J.Šarmavičius.

Anot jo, laboratorijos atsakymai buvo tokie, kokių Nacionalinis akreditacijos biuras tikėjosi. "Laboratorija, atlikusi auditą, nustatė, kad pirminiai įrašai vieno bandymų protokolo rezultatams pagrįsti yra užfiksuoti, o antras protokolas – kitos dienos, bet tuo pačiu numeriu, nors tokių bandymų laboratorijoje nebuvo atlikta. Tai sudaro pagrindą svarstyti, iš kur jie atsirado, todėl mes kreipėmės ir perdavėme visą informaciją pagal kompetenciją įvertinti prokuratūrai", – sakė J.Šarmavičius.

Dėl laboratorijos neabejoja

Kokia šios istorijos baigtis, Nacionalinio akreditacijos biuro vadovas tikino nežinantis, nes tai ne jo vadovaujamos įstaigos kompetencija.

"Daugiau su tuo susijusių klausimų nenagrinėjome. Laboratorijos pateikta informacija mums nesudarė pagrindo suabejoti jos kompetencija ir organizuoti neeilinį jos vertinimą, tačiau mes periodiškai atliekame mūsų akredituotų įstaigų priežiūrą. Po šios situacijos ne kartą vertinome "Kauno tiltų" laboratoriją. Šiandien ji yra akredituota dar vienam penkerių metų ciklui. Neturime pagrindo abejoti laboratorijos kompetencija atlikti bandymus, kuriuos jie atlieka", – paaiškino J.Šarmavičius.

Apie tai, kur, kaip ir kokiu tikslu galėjo būti klastojami akredituotos laboratorijos išduoti dokumentai, J.Šarmavičius kalbėti nenorėjo. "Nelabai galėčiau vertinti. Matydami galimus piktnaudžiavimo atvejus medžiagą perdavėme prokuratūrai, kad ji pagal savo kompetenciją įvertintų nustatyta tvarka. Sudėtinga spręsti. Pagal kompetenciją užtikriname, kad mūsų akredituotos laboratorijos vykdytų veiklą pagal jiems taikomus reikalavimus, tad mums abejonių nekyla", – sakė Nacionalinio akreditacijos biuro direktorius.

Kliūva dešimtys protokolų

"Kauno dienos" žiniomis, teisėsauga aiškinasi dėl galbūt klastotų laboratorinių bandymų dokumentų, kuriais bendrovė "Kamesta" galėjo pasinaudoti 2011–2013 m., kai atliko Kėdainių pramoninio parko rangos darbus, už kuriuos sumokėjo Kėdainių rajono savivaldybė.

Pareigūnams įtarimų kelia ir "Kamestos" darbų aplinkybės remontuojant valstybinės reikšmės kelią Kazlų Rūda–Pažėrai. Šie darbai buvo finansuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Kaip pavyko sužinoti, suklastotų protokolų, kuriuose nurodomi statybai reikalingų medžiagų tyrimų rezultatai, galėjo būti kelios dešimtys ar net daugiau.

Tokie protokolai yra privalomi atliekant statybos darbus. Jais paskui vadovaujasi statybos techninę priežiūrą vykdantys specialistai. Bandymų rezultatus patvirtinantys protokolai taip pat reikalingi vertinant statinio kokybę ir pripažįstant jį tinkamu naudoti. Jeigu tokie dokumentai buvo klastojami, abejonių gali kelti ir bendrovės "Kamesta" atliktų darbų kokybė.

Lydosi asfaltas

"Nuo praėjusių metų aiškinamės su "Kamesta" dėl darbų kokybės Vaišvydavos plente. Kai tik oras įkaista, asfalto danga ima lydytis. Ir pernai dėl to rašėme pretenziją, ir šiemet jau buvo kilę problemų", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Anot jo, "Kamesta" esą pernai taisė broką, tačiau šį pavasarį problema kartojasi. "Akivaizdu, kad ten problemos kyla dėl kokybės", – įsitikinęs G.Petrauskas.

Užsiminus apie tai, kad teisėsauga dabar aiškinasi galimus statybai reikalingų medžiagų tyrimų rezultatų klastojimo atvejus, kurie gali kelti abejonių dėl "Kamestos" atliktų darbų kokybės, G.Petrauskas neslėpė, kad minčių gali kilti įvairių.

"Atrodo, kad dėl kitų Kauno gatvių, kurias remontavo "Kamesta", kauniečiai gali būti ramūs. Darbus po to, kai jau gatvės buvo išasfaltuotos, tikrino mūsų bendrovė Laboratorinių tyrimų centras. Jokių nukrypimų nerasta, o kokybė dar labiau pagerėjo tuomet, kai kilo įtampa tarp savivaldybės ir bendrovės "Kamesta" dėl Aleksoto prietilčio mazgo koncesijos sutarties", – atvirai pasakojo G.Petrauskas.

Savivaldybė nutraukė prietilčio mazgo koncesijos sutartį ir dabar santykius su "Kamesta" aiškinasi teisme. "Dėl darbų kokybės įrengiant prietilčio mazgą nuomonių yra įvairių. Ten daug neaiškių skaičių. Pagal kai kurių sunaudotų medžiagų kiekius ten turėjo būti supiltas 17 m aukščio pylimas", – senus ir ne kartą jau minėtus faktus pakartojo administracijos direktorius.

Jis sakė net neabejojantis, kad šioje istorijoje gali išaiškėti dar daug netikėtumų. "Daug galėjo būti prikurta ir "Kamestos", ir mūsų pirmtakų savivaldybėje. Nežinau, ar tai kompetencijos trūkumas, ar žioplumas, ar aplaidumas, bet "Kamesta" kaip privati pelno siekianti bendrovė tuo naudojosi", – pastebėjo G.Petrauskas.

Savivaldybės administracijos vadovas tikino, kad šiuo metu bendrovė "Kamesta" nėra laimėjusi jokio savivaldybės skelbto konkurso ir jokių darbų savivaldybės užsakymu mieste neatlieka.

Kratosi atsakomybės

"Kauno dienai" užsiminus apie atliekamą tyrimą dėl, kaip įtariama, suklastotų laboratorinių tyrimų dokumentų, bendrovės "Kamesta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas iš karto pasiūlė kreiptis į kolegą. "Turėtų pakomentuoti tas žmogus, kuris susidūręs ir kurį apkaltino. Jis yra pavaduotojas tos srities. Jis kalba priešingai, esą čia kažkoks šmeižtas. Kiek man žinoma, nieko tokio nėra", – bandė aiškinti M.Zavarzinas.

Užsiminus, kad teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą ir yra pareiškusi įtarimus dėl dokumentų klastojimo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojui Kastyčiui Skrupskiui, M.Zavarzinas tikino negalįs nieko pakomentuoti.

"Tik iš jūsų ir sužinojau. Jeigu kalbėtume apie įmonę, tai nieko panašaus nėra, tik asmeniškai jam. Tai du skirtingi dalykai. Aš galėčiau komentuoti tik tai, kas susiję su įmone, bet įmonei nieko nėra pareikšta. O šito, ką jūs pasakėte, aš net nežinojau", – aiškino "Kamestos" atstovas ir dar kartą pasiūlė skambinti pačiam K.Skrupskiui.

M.Zavarzinas kategoriškai neigė, kad bet kokie teisėsaugos metami šešėliai dėl galimo laboratorinių tyrimų protokolų klastojimo galėtų būti susiję su abejotina bendrovės atliktų darbų kokybe. "Net negaliu įsivaizduoti, apie ką jūs šnekate. Mūsų įmonei, atlikusiai įvairius darbus, jokių įtarimų nėra pareikšta. Ką ir kur jis (K.Skrupskis – aut. pastaba) atliko, aš net negalėčiau komentuoti", – bet kokių sąsajų purtėsi "Kamestos" generalinis direktorius.

Įžvelgė sąmokslą

Paskambinus generalinio direktoriaus pavaduotojui K.Skrupskiui, jis pasiūlė klausti tyrėjos. "Ji jau pusę metų jokių žinių nepraneša. Nežinau, ką ten tiria", – nelabai norėjo leistis į kalbas K.Skrupskis.

Tai, kad tyrimų laboratorijos protokolai galėjo būti suklastoti bendrovėje "Kamesta", K.Skrupskis neigė. "Kokius laboratorija davė, tokius ir pateikėme, o tyrėjai tegul aiškinasi", – pareiškė bendrovės atstovas ir kalbą pakreipė kiek kita linkme.

"Buvo kitas generalinis direktorius, kuris su ja (laboratorija – aut. pastaba) dirbo. Nei aš dalyvavau pasirašant sutartis, nei kažką. Turėjau iš šitos įmonės labai greitai išeiti, išėjus tam generaliniam direktoriui, kuris derino tuos protokolus, bet aš neišėjau, ir man sakė, kad turėsiu didelių nemalonumų. Tie nemalonumai ir atėjo, nes tą šešėlį numetė ant manęs", – savo versiją bandė pateikti K.Skrupskis.