Pereiti į pagrindinį turinį

V. Mačiulis: kartais mane pavadina legenda

2021-05-10 19:00

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – kartu yra ir žurnalistų profesinė šventė. Pakaunėje gimė ir užaugo ne vienas žymus šios profesijos atstovas. Ir niekas tikriausiai nesiginčys, kad žinomumu ir populiarumu neaplenkiamas yra Vidas Mačiulis – Lietuvos televizijos žurnalistas, publicistas, redaktoriu

Įvairiapusiškumas: V. Mačiulis su kamera – toks pat įprastas vaizdas, kaip ir V. Mačiulis su mikrofonu. Įvairiapusiškumas: V. Mačiulis su kamera – toks pat įprastas vaizdas, kaip ir V. Mačiulis su mikrofonu. Įvairiapusiškumas: V. Mačiulis su kamera – toks pat įprastas vaizdas, kaip ir V. Mačiulis su mikrofonu. Įvairiapusiškumas: V. Mačiulis su kamera – toks pat įprastas vaizdas, kaip ir V. Mačiulis su mikrofonu.

Veiklumo jam pavydėti gali ir 30-mečiai: V. Mačiulis yra aktyvus Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, vadovaujantis Kauno skyriui. Taip pat jis – Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys. Neseniai visuomeninių pareigų sąrašą papildė dar vienos: jis išrinktas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininku.

Šio pakaunėje gimusio ir augusio žurnalisto pavardę rasime ir Lietuvos rekordų knygoje. 1991-ųjų sausio 13 d. jis tapo ilgiausiai – 11 valandų – be pertraukų tiesioginiame TV eteryje dirbusiu žmogumi.

„Kartais mane pavadina legenda. Aš visada sakau: kai palieki visus darbus, kai iškeliauji amžinybėn ir kas nors dar prisimena, tik tuomet žmogų galima vadinti legenda, – šypsojosi V. Mačiulis ir išvardijo, kas, jo nuomone, tokio titulo išties yra nusipelnę. – Nevėžio ir Nemuno santaka, Raudondvario dvaro ir apylinkių grožis kūrybiniais darbuotojais pastūmėjo tapti Rimantą Budrį (žurnalistas ir rašytojas, „Gamtos“ žurnalo redaktorius), Vladą Dautartą (rašytojas ir žurnalistas), Kristiną Čiučiulkaitę (Kauno rajono laikraščio žurnalistė), Vytautą Bačėną (grafikas, sukūręs originalų lietuvišką šriftą linotipui). Deja, šių žmonių jau nebėra tarp mūsų.“

Rekordas: 1991-ųjų sausio 13 d. V. Mačiulis be pertraukų tiesioginiame TV eteryje dirbo 11 valandų. / Vido Mačiulio asmeninio archyvo nuotr.

Viskas prasideda nuo vaikystės svajonių

V. Mačiulis neabejojo: gyvenime viskas prasideda nuo to, apie ką vaikystėje svajoji, kuo nori būti. „Visą gyvenimą prisiminsiu Kulautuvos vidurinę mokyklą, kurią baigiau, vieną iš mokyklos direktorių – Valeriją Smilgienę, pokario laikų radijo diktorę. Kai buvau mokinys, Kulautuvoje veikė tuberkuliozinė sanatorija, o TBC plaučių ligomis daugiausia sirgdavo kūrybiniai darbuotojai ir juos mokyklos vadovai kviesdavo į susitikimus su moksleiviais. Turbūt būdamas šeštokas pirmą kartą pamačiau Vytautą Kybartą, tuometinį Lietuvos radijo ir televizijos diktorių. Tada ir užsibrėžiau sau gyvenime tikslą, kad būsiu radijo diktorius“, – prisiminė pašnekovas.

Jis ne tik svajojo, bet ir kryptingai siekė savo tikslo: devintoje klasėje ilgųjų pertraukų metu iš fizikos kabineto rengdavo valandėles, rašė Kauno rajono laikraščiui apie Raudondvario naujienas, darbščiausius šio krašto žmones.

Aš kaip ant bėgių pastatytas garvežys, kuris vis rieda ir rieda, ir niekaip sustoti negali.

Studijuodamas žurnalistiką, trejus metus dirbo Kauno rajono laikraštyje, o tuomet pasuko į televiziją, jai atidavė net 53 metus. „Aš kaip ant bėgių pastatytas garvežys, kuris vis rieda ir rieda, ir niekaip sustoti negali. Turbūt sustosiu tik tada, kai pasibaigs bėgiai. Net jeigu turėčiau galimybę viską pradėti iš naujo, vėl rinkčiausi žurnalistiką“, – atviravo žymiausias iš Kauno rajono kilęs šios profesijos atstovas.

V. Mačiulis patikino: Kauno rajonas jam buvo, yra ir bus mylimiausias. „Anais laikais nebuvo galima rašyti ir pasakoti apie to krašto, iš kurio esi kilęs, žmones, įvykius, nes būtum apkaltintas protekcijomis. Dėl šios priežasties esu per mažai pasakojęs ir rengęs laidų apie Kauno rajoną, ir labai norėčiau pamatyti savo ankstyvuosius darbus: „Kaimas tas Saulėtekiai vadinasi“, filmus apie Pagynę“, – prisipažino žymiausias pakaunės žurnalistas.

Įvertinimas: Kauno rajone gimęs, augęs ir karjerą pradėjęs televizijos žurnalistas, publicistas ir redaktorius yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. / Alfredo Pliadžio nuotr.

Meilės objektai

Pradėjęs nuo interviu „Panoramai“, vėliau vedė laidą „Studijų dienos“, informacinę programą „Savaitės aidai“. Vidas Mačiulis ir laida „Krepšinio pasaulyje“ jau yra tapę sinonimais, todėl daugelis mano, kad būtent ji ir yra jo mylimiausia. „Man labiausiai širdyje yra išlikusi autorinė laida „Sekmadienio rytą“, transliuota nuo 1987 iki 1993 m. Tai buvo Atgimimas, kalbėjome, apie ką norėjome, rodėme tuos žmones, kurie buvo užmiršti, apie kuriuos anksčiau nebuvo galima pasakoti“, – prisiminė pašnekovas.

Iš tų laikų iki šiol tebėra išlikusios dvi laidos: Juro Jankevičiaus vedamas „Klausimėlis“ ir „Krepšinio pasaulyje“. „Netrukus parengtų laidų skaičius jau sieks 1 190, o kitais metais, kai Lietuvos krepšiniui sukaks 100 metų, vasario 11 d. laidai bus 30 metų. Vis pagalvoju: kam giliai širdyje turiu dėkoti: Aukščiausiajam, tėvams, mokytojams ar pats sau, kad esu toks. Ne kartą jau norėjau mesti, bet dabar, kai Marius Grigonis tapo vaikaitės vyru, vien dėl to negaliu“, – rimtu veidu aiškino „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas.

Humoras ir gelbsti, ir kiša koją

Puikų humoro jausmą turintis V. Mačiulis ne kartą yra likęs nesuprastas dėl tokių pašmaikštavimų. „Jeigu nebūčiau Mačiulis, gal ir nebūčiau įstojęs į žurnalistiką, gal ir nebūtų komisija priėmusi bernelio iš Miškinių kaimo. Per lietuvių kalbos egzaminą man pavyko ištraukti bilietą, kurio trečiasis klausimas buvo apie Maironio lyriką. Aš ir paklausiau, ar galiu pradėti atsakinėti nuo jo. Dėstytojai leidus, užsivedžiau, pasakoju, eilėraščius deklamuoju. Ji mane nutraukė ir paklausė: o kas mane sieja su Jonu Mačiuliu? Sakau: J.Mačiulis – mano senelis. Ir tik užbaigus atsakinėti į kitus bilieto klausimus, dėstytoja pakėlė akis ir sudvejojo: o kaip jūs galite būti anūkas, jei Maironis buvo kunigas? Aš jau ir tada žodžio kišenėje neieškojau ir patikslinau: jūs klausėte apie J.Mačiulį, o ne apie J.Mačiulį-Maironį“, – juokėsi V. Mačiulis.

Dėmesys: „Krepšinio pasaulyje“ vedėjui įdomūs ne tik krepšininkai, bet ir sirgaliai, ypač Lietuvos krepšinio sirgalių simbolis Tomas Balaišis-Sėkla. / Alfredo Pliadžio nuotr.

„Krepšinio pasaulyje“ vedėjas prisipažino, kad yra padaręs palyginti mažai interviu ir su krepšininku J.Mačiuliu, taip pat kilusiu iš Kauno rajono, nes buvo nepatogu aiškinti, kad jis – ne giminė. Kartą laidoje „Le Broniaus šou“ jos vedėjas Algis Ramanauskas Greitai Vido pasiteiravo, kiek babkių jis sumokėjo, kad J.Mačiulis žaistų „Žalgiryje“. „Atsakiau taip pat nenormine lietuvių kalba: tris limonus. O jis: Lietuvoje viskas per pažintis, net ir krepšinyje, štai už kiek tėvas sūnų į „Žalgirį“ įkišo. Kitą dieną vienas pažįstamas sutikęs Laisvės alėjoje pasiteiravo: Vidai, tai kodėl tu niekada nesakei, kad J.Mačiulis – tavo sūnus? Patikinau, kad jis ir nėra mano sūnus, tačiau tai negelbėjo. Juk vakar per televiziją pats sakei, kad sūnus, nenurimo pažįstamas“, – pasakojo pašnekovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų