Vytis – jau prie Kauno pilies

Svarbiausias gyvenimo kūrinys

Ankstų rytą iš muitinės sandėlio Palemone specialiu transportu šis didingas tautos simbolis pajudėjo Kauno pilies link. Vytis pajudėjo kaip planuota – minutė į minutę.

Nuo Palemono iki Senamiesčio Vytis ir jį vežantis specialusis transportas buvo lydimas policijos.

Vyčio kelionė įamžinta daugybės žmonių. Retas kuris pravažiuojančių automobilių keleivis ar šalikelėje stovėjusio automobilio vairuotojas atsispyrė galimybei išsitraukti telefoną ir filmuoti ar bent pasidaryti kelis kadrus atminčiai.

Septynių metrų skulptūra buvo vežama padalinta į dvi dalis. Raitelis iki pusės buvo įkurdintas ant vienos platformos, likusi meno kūrinio dalis – ant kitos su pirmąja sujungtos platformos, kurias traukė vilkikas.

Vyčio kelionė Kauno gatvėmis

Apie 8.40 val. skulptūra pasiekė Kauno pilį, kur bus montuojama ant pjedestalo.

„Rezultatas greitas, bet geras. Džiaugsmas. Svarbiausias mano gyvenimo kūrinys stovės Kaune. Tai kolektyvinis darbas, kooperavomės su Ukrainos skulptoriais, nes vienas per tokį trumpą laiką tikrai nebūčiau spėjęs“, – sakė vienas kūrinio autorių, Nacionalinės meno premijos laureatas prof. Arūnas Sakalauskas. Kiti du autoriai - Ukrainos meistrai Borisas Krilovas ir Olesius Sidorukas taip pat yra atvykę į Kauną.

Dirbo trimis pamainomis

Į pagalbą, kad skulptūra iškiltų per rekordiškai trumpą laiką, buvo pasitelkti ir kiti ukrainiečių meistrai – profesionalūs ir patikimi, su jais A.Sakalauskas jau anksčiau buvo įgyvendinęs ne vieną projektą. Vienas tokių – dar aukštesnis nei Vytis – 9 metrų aukščio.

Jis pasakojo, kad pabaigoje liejikai dirbo trimis pamainomis.

Anot A.Sakalausko, bronzinės skulptūros viduje – nerūdijančio plieno karkasas. Skulptūra bus įkurdinta ant akmeninio pjedestalo.

„Vyčio“ fondo valdybos narys architektas Jonas Audėjaitis minėjo, kad teko per naują lieti raitelio balną, nes istorikai pastebėjo, kad šis neatitinka istoriškai. Naujasis balnas buvo projektuojamas pagal istorinius radinius. Raitelio šarvai ir kai kurios kitos detalės kurtos pagal radinių pavyzdžius, rastus kasinėjant Marvelėje.

Atvyko ir meistrai

Į Kauną atvyko 12 liejimo meistrų, skulptorių iš Ukrainos. Abi dalys bus suvirintos, skulptūra dar bus ir apdirbama – smėliuojama.

Per praėjusias dvi paras įspūdingų gabaritų bronzinis meno kūrinys turėjo įveikti daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Vilkiką su šiuo ypatingu kroviniu vairuoti patikėta ukrainiečiams Dmitrijui ir Aleksandrui Košeliukams. „Viskas normaliai. Sekėsi gerai, kelionė – kaip įprastai. Aišku, tokį krovinį vežėme pirmą kartą, jį daug kas fotografavo, klausinėdavo apie jį“, – portalui kauno.diena.lt sakė D.Košeliukas.

Jis paminėjo, kad su šiuo 3,7 tonos sveriančiu kroviniu 10 -čiai valandų buvo užstrigę Ukrainos ir Lenkijos pasienyje. A.Sakalauskas pasakojo, kad visi muitinės formalumai, kurių reikėjo skulptūrai kertant užsienio šalių sienas, buvo tvarkomi diplomatiniais keliais.

Skulptūra, kuriai autorius suteikė „Laisvės kario“ pavadinimą, buvo išlieta Ukrainos sostinėje Kijeve. Vytį iš Ukrainos į Kauną ukrainiečiai pristatė per parą. Vilkikas su tokių gabaritų kroviniu gali judėti iki 80 km/val. greičiu.

Skulptūrą pristačius į Senamiestį čia jos laukė kranai. Iš karto bus pradėti jos montavimo darbai jai kauniečių išrinktoje vietoje.

Atvežtą Vytį pasitiko ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. Jis sakė, kad pilies prieigos šiam kariui – ideali vieta. „Jis yra gynėjas“, – teigė S.Stoškus, pridūręs, kad dalis pilies nėra autentiška.

Laiko ir istorinių įvykių neatlaikiusi dalis buvo naujai atstatyta, tad ir pilies ansamblį papildysianti naujai pagaminta skulptūra, sukurta remiantis istorine medžiaga, nebus joks akibrokštas, o kaip tik puikiai įsikomponuojantis akcentas.

Liepos 5 d. numatyta iškilminga Vyčio atidengimo ceremonija.

Prie idėjos, kad Kaune iškiltų Vytis, įgyvendinimo jau prisidėjo 1 202 pavieniai žmonės ir 55 įmonės.

Vyčio skulptūra kurta kaip Lukiškių aikštės Vilniuje puošmena, tačiau dėl nesutarimų jos atsisakyta. Kas iškils sostinėje iki šiol neaišku.

Šiame straipsnyje:

Vytis

Laisvės karys

Arūnas Sakalauskas

skultūra