Nelaimių neišvengta

Birželio pradžioje daugelį Lietuvos rajonų maudė stipri liūtis, lydima žaibų. Neišvengta nelaimių. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įvykių suvestinėje po liūties minima nelaimė Kazlų Rūdoje. Apie 2.38 val. ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta, kad trenkus žaibui namo viduje užsidegė baldai.

Nedelsdami į nelaimės vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, patalpos buvo pilnos dūmų, tačiau degimo požymių nebuvo. Namo savininkės teigimu, gaisras kilo po žaibo iškrovos. Laimė, ji spėjo ugnį užgesinti pati. Aprūko lubos, apdegė užuolaida ir spintos kampas.

Kėdainių rajone žaibo iškrova trenkė į gyvenamąjį namą ir jį uždegė. Tą vakarą Kėdainių rajone gausiai žaibavo ir lijo. Žaibo iškrova trenkė ir į gyvenamąjį namą Lipliūnų kaime. Po didžiulio trenksmo ėmė liepsnoti stogo konstrukcijos. Įvykį matę žmonės kaipmat suskubo skambinti numeriu 112.

Žaibas fizikos prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis (PGV), šiemet Kauno apskrityje nuo žaibo kilo septyni gaisrai. Birželio antroje pusėje Birštono seniūnijoje, Šilaičių kaime, nuo žaibo užsidegė miškas. Apie 14 val. vieno ha plote pastebėtas gaisras lokalizuotas tik vėlai vakare. Tačiau jau kitą dieną ugniagesiai ir vėl lėkė atgal, nes 1,5 ha plote atskirais židiniais degė miško paklotė. Stichijai suvaldyti buvo išlieta per 6 kub.m vandens.

"Labai pavojingos audros ir perkūnija. Žaibai – elektros išlydis tarp debesų ir žemės. Elektra į žemę nuteka drėgniausiomis oro vietomis, kuriose yra daugiausia laidžių elektrai dalelyčių. Elektros kelias į žemę gali būti drėgni drabužiai, iš kamino rūkstantys dūmai, metaliniai strypai, aukšti bei drėgni pastatai bei medžiai. Trenkdamas žaibas gali sukelti gaisrą, didelis elektros išlydis gali nutrenkti žmones ir gyvūnus", – pastebėjo Kauno PGV atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Saulius Gudžius pritaria gelbėtojams dėl žaibo pavojaus. "Žaibas fizikos prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime. Todėl turime mokėti tinkamai elgtis žaibavimo metu ir taisyklingai įsirengti apsaugos nuo žaibo priemones tam, kad apsaugotume save ir savo turtą", – sako profesorius.

Pasirūpinti apsauga

Remiantis ugniagesių pateikta statistika, daugiausia nelaimių žaibas sukėlė prieš dešimt metų. Skaičiuojama, kad Kauno apskrityje 2010 m. nuo žaibo kilo 19 gaisrų. Apskritai, nuo 2006 iki 2012 m. žaibo pridaryti rūpesčiai skaičiuojami dviženkliais skaičiais. Nuo 2012 metų nuo žaibo iškrovos kilusių gaisrų skaičius ėmė mažėti. Tai nereiškia, kad kasmet tokių nelaimių vis mažiau. Pernai nuo žaibo kilo aštuoni gaisrai, kai tuo metu šiemet dar suvesta tik pusės metų statistika byloja jau apie septynias tokias nelaimes.

Ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2004 m. dėl nuo žaibo kilusių gaisrų nenukentėjo, nežuvo nė vienas žmogus. Daugiausia per tą patį laikotarpį nukentėjo ūkinių pastatų – 49 ir individualių namų – 36. Vienuolika gaisrų nuo žaibo kilo atvirose teritorijose – miškuose.

Kad apsisaugotume nuo žaibų ir jų sukeliamų neigiamų padarinių, ugniagesiai rekomenduoja ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patikrinti, ar tvarkingi ir gerai įžeminti.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai šiemet jau vyko į septynis gaisrus, kuriuos sukėlė žaibai.

KTU mokslininkų teigimu, geriau jokios apsaugos, negu blogai parinkta ir sumontuota apsauga nuo žaibo. Tokia apsauga ne tik neapsaugos turto, bet pridarys dar didesnių nuostolių. S.Gudžiaus teigimu, jis rekomenduotų rinktis pasyviąją apsaugą nuo žaibo.

"Perkūnsargis turi priimti smūgį į save, kad apsaugotų nuo žaibo išlydžio, ko dažnai nepadaro aktyvioji apsauga nuo žaibo. Būtent dėl šios priežasties pasyvioji apsauga yra įrengiama svarbiuose visuomeniniuose pastatuose", – sako profesorius.

Pasak jo, žaibas – neišvengiamas gamtos reiškinys, kurio negalime kontroliuoti ir tik tinkamai parinktos, įrengtos ir prižiūrimos apsaugos nuo žaibo sistemos gali apsaugoti mūsų namus ir juose esantį turtą.

Gelbėtojų patarimai

Kauno PGV pataria, kad žaibuojant ir griaudžiant geriausia būti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Pamačius kamuolinį žaibą, reikia elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti. Jokiu būdu nebandyti jo paliesti kokiu daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nevalia nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas.

Per perkūniją pavojinga liestis prie metalinių konstrukcijų, vamzdžių, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, aukštų medžių. Žaibuojant galima saugotis ir automobiliuose, tik būtina įtraukti antenas, užsidaryti langus ir nesiliesti prie metalinių konstrukcijų.

Siaučiant audrai ir griaudžiant griaustiniui negalima slėptis po aukštais medžiais, stovėti prie stulpų ar pastatų sienų, būti šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, reikia vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia slėptis krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, suėmus rankomis kelius.

Žaibuojant labai pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei perkūnija užklupo maudantis, žvejojant, besiirstant valtimi ar plaukiojant kitokia vandens transporto priemone, nedelsiant reikia skubėti į krantą. Griaudžiant nevalia bėgioti, važiuoti motociklu ar dviračiu, laikyti rankose metalinius daiktus.