Jaučiamas spaudimas

2018 m. gruodžio 27 d. ministras G.Surplys parašu patvirtino įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai. Portalas "Agroeta" skelbia, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų įtaria, kad šie pakeitimai atsirado neatsitiktinai.

Esą pagal ministro G.Surplio pasirašytus pakeitimus atgaline data teisę gauti paramą įgyja ekologiniai ūkininkai, kuriems parama buvo atimta už ekologinio ūkininkavimo pažeidimus – chemikalų naudojimą ekologiniuose ūkiuose.

Galiu pasakyti tik tiek, kad iš ministerijos pusės jaučiamas spaudimas.

Ūkininkai teigia, esą šie pakeitimai sudaro sąlygas išmokas gauti tiems ūkininkams, kuriems jos nepriklauso. "Tai akivaizdžiai korupcinė ministerijos veikla, proteguojant nesąžiningai ūkininkaujančių interesus ir darant žalą ne tik ekologijai, bet ir valstybės biudžetui", – portale cituojami ūkininkai, neatskleidžiant jų pavardžių.

Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimais suabejoję ūkininkai teigia kreipęsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir užkirstas kelias galimai ŽŪM viceministrės Ausmos Miškinienės, inicijavusios taisyklių pakeitimus, ir ministro G.Surplio korupcijai.

Ūkininkai skaičiuoja, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai padarys valstybei ir sąžiningai ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams apie 350 tūkst. eurų žalą.

Kaune įsikūrusi vienintelė Lietuvoje įstaiga, suteikianti sertifikatus ekologiniams ūkiams, yra "Ekoagros". Jos direktorius Gintautas Labanauskas neslėpė, kad ministro pasirašyti taisyklių pakeitimai sukėlė sumaišties. "Galiu pasakyti tik tiek, kad iš ministerijos pusės jaučiamas spaudimas", išsamiau komentuoti susiklosčiusios situacijos G.Labanauskas nesiėmė.

Nuostatos glumina

"Ekoagros" vadovas G.Labanauskas patvirtino, kad įmonė kreipėsi į ŽŪM dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimų išaiškinimo –  kaip turėtų būti taikomi naujieji pakeitimai.

"Visų pirma, minėti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai taikomi atgaline data, o keliolika VšĮ "Ekoagros" 2018 m. priimtų sprendimų dėl pareiškėjams taikomų poveikio priemonių, nustačius ekologinės gamybos pažeidimų, šiuo metu yra apskųsti "Ekoagros" apeliacinei komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir regionų apygardos administraciniams teismams", – teigiama "Ekoagros" rašte ministerijai.

Susidaro situacija, kad kol sprendimai neįsiteisėję administracinėse bylose, keisti šių apskųstų "Ekoagros" sprendimų iš esmės negalima. Todėl rašte prašoma paaiškinti, kaip pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatos, įsigaliojančios atgaline data, turėtų būti pritaikytos pareiškėjų apskųstiems sprendimams.

Sprendimams apskųsti ūkiai "gali pateikti sertifikavimo įstaigai papildomų objektyvių įrodymų", o "dėl objektyvių įrodymų tinkamumo sprendžia sertifikavimo įstaiga". Šiuo atveju "Ekoagros" spręstų, ar įrodymai pakankamai svarūs ar ne.

Esminiai pokyčiai

"Ekoagros" pastebi, kad po Ekologinio žemės ūkio taisyklių keitimo yra iš esmės keičiamos kai kurios sąlygos pareiškėjams. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais laukai, kuriems nustačius ekologinės gamybos pažeidimų anksčiau būtų iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, po Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimo turi būti nesertifikuojami, t.y. nutrūks jų ekologinės gamybos kontrolė ir jie taps įprastinės gamybos laukais.

Kitais atvejais peradministruojant gali atitinkamai mažėti sertifikuojamas plotas, o už tai pareiškėjams irgi gresia sankcijos. Taigi tokiais Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimais esą bloginama ūkio subjektų padėtis. "Ir tai tik keletas pavyzdžių. Neaiškumų, kaip po Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimų elgtis sertifikavimo įstaigai, yra ir daugiau", – rašoma kreipimesi į ŽŪM.

VšĮ "Ekoagrus" priminė ministerijai ir Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimą, kuriuo patvirtintose teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse nustatyta, kad teisės akto projektas neturi sudaryti išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas, jame neturi būti spragų ar nuostatų, leidžiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą.

"Šis Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimas negalėjo būti teigiamai įvertintas antikorupciniu požiūriu, nes ūkio subjektams sukuria nevienodas sąlygas, o ir turi esminių spragų", – pabrėžiama "Ekoagros" rašte ŽŪM.

"Ekoagros" – vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti sertifikatus ekologiniams ūkiams.

Kaltinimai nepagrįsti

ŽŪM metamus kaltinimus vadina visiškai nepagrįstais. Ministerijos atstovai teigia, kad pakeisti taisykles nuspręsta dar 2018 m. rugsėjo 20 d. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybos posėdyje. Ministerijos atstovai akcentavo įstaigų, kurių atstovai sudaro minėtą tarybą, sudėtį – Sveikatos mokslų universiteto, Ekologinių ūkių asociacijos, Agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Žemės ūkio rūmų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Prekybos įmonių asociacijos ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

"Taisyklės pakeistos dėl to, kad šios organizacijos turėjo daug pastabų ir pasiūlymų dėl galiojusių taisyklių", – ministerijos poziciją aiškina Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Martynas Žilionis.

Ministerijos atstovas kone iš piršto laužtais vadina skaičius – 350 tūkst. eurų, kuriuos ūkininkai nurodo kaip žalą, kuri bus patirta taikant Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus. "Visiškai nepagrįsta – niekam jokios žalos nebus. Kodėl nurodytas toks skaičius, reikėtų klausti tų, kas jį nurodė", – ūkininkų numatomos žalos mastą atrėmė M.Žilionis.

ŽŪM atstovai tikina sieksiantys reabilitacijos, nes tokie visiškai nepagrįsti pareiškimai ir jų viešinimas laikytinas tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimu. Dėl to bus kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektorių ir Visuomenės informavimo etikos komisiją.

Jau pirmosiomis šių metų dienomis "Ekoagrus" prašė ministerijos peržiūrėti Ekologinio žemės ūkio taisykles ir atsisakyti kai kurių perteklinių reikalavimų. Buvo prašoma ieškoti galimybių remti finansiškai ekologiškai ūkininkaujančius Lietuvos ūkininkus pereinamuoju periodu tarp ES finansinių laikotarpių, kai jie metus ar dvejus negaus ES paramos.