Prieš daugiau kaip metus prasidėjus teisminiams procesams Kauno apylinkės teismas buvo nusprendęs veisėjai skirti tik piniginę nuobaudą, be gyvūnų konfiskavimo. Tarnyba nutartį apskundė.

Anot VMVT, netrukus į teisminį procesą įsitraukė ir veisėjos šeimos narys, kuriam esą priklausė dalis konfiskuotų šunų. Asmuo siekė susigrąžinti keletą iš jo giminaitės konfiskuotų veisimui naudotų šunų, taip pat tikėtina, norėjo prisiteisti žalą už jo prarastą turtą, skelbia tarnyba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą atnaujino ir išnagrinėjęs tiek asmens prašymą, tiek ir VMVT teisininkų argumentus nusprendė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių pažeidimų, ir prašymų netenkino.

VMVT praneša, kad tai jau trečia laimėta analogiška byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kai gyvūnų augintinių veisėjai patraukti administracinėn atsakomybėn siekia atnaujinti jau išspręstas administracinio nusižengimo bylas ir atgauti iš jų konfiskuotus gyvūnus, paneigti kaltinimus ar kompensuotis žalą.

Teisminiai procesai tarp VMVT ir Jonavos rajone veikusios šunų daugintojos prasidėjo po to, kai 2020 metų spalį inspektoriai, atlikę patikrinimą pas gyvūnų augintinių veisėją, surado daugiau kaip 40 žiauriomis sąlygomis laikomų šunų.

Gyvūnai rasti gyvenamajame name buvo laikomi itin ankštuose narvuose, daugelis jų – ant grotuotų grindų narvuose be jokio guolio, nerasta ir indų skirtų vandeniui.

Patikrinę teritoriją lauke inspektoriai aptiko šunis itin netvarkinguose voljeruose. Gyvūnai neturėjo jokios galimybės visi vienu metu pasislėpti nuo blogų oro sąlygų. Voljerų tinklai buvo atitrūkę, aštriais kampais, nevalomi.

Beveik visiems tokiomis sąlygomis laikytiems gyvūnams reikėjo veterinarinio gydymo. Gyvūnai nesocializuoti, nebuvo ir profilaktiškai skiepijami. Beveik visiems rastiems gyvūnams grėsė suluošinimas ar nugaišimas.

Gyvūnai buvo konfiskuoti, perduoti laikinai globai, o kuriems buvo reikalinga pagalba, pristatyti veterinarijos gydytojams.