Sulaukė atpildo

Praėjus beveik dešimt metų po V.Sadausko nužudymo, įvairiems gandams apie šio nusikaltimo užsakovus ir vykdytojus, padėtas taškas. Beveik neabejojama, kad ši Agurkinių nusikalstamo susivienijimo byla pasieks ir Aukščiausiąjį Teismą, tačiau žingsniu į priekį laikoma vien tai, kad Klaipėdos teismo nuosprendį vertinusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija jį gerokai sugriežtino. Vis dėlto apeliacinį skundą surašę prokurorai prašė dar griežtesnių bausmių.

Išnagrinėjus apeliacinius skundus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas Agurkinių nusikalstamo susivienijimo vadą Saulių Velečką, pravarde Agurkas, nepagrįstai buvo išteisinęs dėl verslininko V.Sadausko nužudymo organizavimo ir dėl verslininko R.M. laisvės atėmimo ir jam priklausančio turto pagrobimo.

S.Velečka pripažintas kaltu dėl verslininko nužudymo.

Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą ir S.Velečką pripažino kaltu dėl minėtų nusikaltimų padarymo. S.Velečkai Klaipėdos teismo skirta galutinė subendrinta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 17 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, papildomai nustatant, kad Agurkas 4 metus praleis kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Nužudytojo V.Sadausko mama, sužinojusi naujieną apie Apeliacinio teismo nuosprendį, apsipylė ašaromis. "Aš tikėjausi teisybės. Šito tikėjausi. Nesvarbu, kiek metų praėjo. Mano vaikelis jau vis tiek nepareis namo", – ašarų neslėpė Pranė Sadauskienė.

Aš bijau kalbėti, tačiau tai ne tik agurkinių, tai ir teisėsaugos darbas. Vidas buvo prasitaręs dėl teisėsaugos.

2017 m. žinia, kad Klaipėdos apygardos teismas išteisino S.Velečką dėl sūnaus nužudymo, gerokai sugniuždė ir taip ligotą senyvo amžiaus moterį. P.Sadauskienė sako, kad dar 2011 m., kai buvo įvykdytas nusikaltimas, nujautusi, kad tai šios grupuotės darbas.

"Aš bijau kalbėti, tačiau tai ne tik agurkinių, tai ir teisėsaugos darbas. Vidas buvo prasitaręs dėl teisėsaugos", – išgyvenimais dalijosi P.Sadauskienė.

Kaltinimai dėl V.Sadausko nužudymo buvo pateikti S.Velečkai ir Dmitrijui Romanovičiui. Agurkas kaltinamas organizavęs nužudymą, o D.Romanovičius – nurodymą įvykdęs.

V.Sadauskas buvo nušautas 2011 m. kovo 4 d. rytą Kaune. Žudikas jo patykojo tada, kai jis automobiliu "VW Transporter" atvežė dukrą į mokyklą, ją palydėjo ir vėl grįžo į automobilį. Kai V.Sadauskas atsisėdo prie vairo, D.Romanovičius iš pistoleto "Makarov" su duslintuvu į auką paleido devynis šūvius.

Vyrui buvo peršauti vidaus organai, sutraiškyta miego arterija. V.Sadauskas nukraujavo ir mirė iškart. Nušovęs verslininką D.Romanovičius nubėgo į netoliese stovintį automobilį, kuriame jo laukė Vilmantas Veršulis. Pastarasis vėliau tapo valstybės saugomu liudytoju. Jis ir vairavo automobilį. Bevažiuodamas žudikas persirengė, drabužius ir pistoletą sudėjo į kuprinę ir atidavė vairuotojui.

Derino nesuderinamą

Prieštaringai vertinamas verslininkas V.Sadauskas Lietuvoje išgarsėjo 2009 m., kai panoro dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Tačiau jis nebuvo registruotas kandidatu, nes nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Tuoj po nužudymo buvo rašoma, kad 45 metų kaunietis V.Sadauskas bandė suderinti nesuderinamus dalykus – siekė tapti Lietuvos prezidentu ir artimai bendravo su nusikaltėliais.

V.Sadauskas mėgo girtis savo ryšiais su Kauno policijos pareigūnais, kuriems esą pateikdavo svarbių žinių apie nusikalstamo pasaulio atstovus. Nors vyras tarėsi esąs rimtas tarpininkas tarp pareigūnų ir banditų, panašu, kad jo rimtai nevertino nei vieni, nei kiti.

Sūnaus netekusi P.Sadauskienė, regis, iki smulkmenų pamena paskutinį susitikimą su sūnumi. "Buvo ketvirtadienis. Paskambinau ir paprašiau, kad Vidas atvažiuotų, nes šeimos gydytoja norėjo pakalbėti. Jis atvažiavo. Buvo nuvažiavęs pas šeimos gydytoją ir tą vakarą jis pasakė, kad rytą važiuos į Vilnių ir grįžęs užvažiuos. Ir aš jo nesulaukiau. Vidas pasakė, kad susitiks su žmogumi iš teisėsaugos. Prasitarė, ko važiuoja į Vilnių. Padarė taip, kad jis neišvažiuotų į tą Vilnių. Šitiek šūvių. Tikrai siekta, kad jis neliktų gyvas", – pasakojo moteris, kurios sūnų V.Sadauską kulkos pakirto penktadienio rytą.

Moteris neslepia, kad sūnaus nužudymą tyrusiems pareigūnams išklojo jai žinomas galimų įtariamųjų pavardes. Tačiau P.Sadauskienė "Kauno dienai" vis kartojo, kad smulkmenas net ir po beveik dešimt metų nuo kraupių įvykių ji bijanti minėti.

P.Sadauskienė nuklydo į prisiminimus laidotuvių dienomis. Tąsyk atkreipė dėmesį į vyrą, kuris šarvojimo salėje itin atidžiai, priėjęs prie pat karsto, apžiūrinėjo velionį. "Maniau, kad tas žmogus iš teisėsaugos, bet vėliau sužinojau, kad jis iš Agurkinių. Jis labai atidžiai, iš arti apžiūrinėjo Vidą karste, stebėjo kaklą. Po kelių dienų jį nušovė prie vaikų darželio automobilyje. Vidas labai daug žinojo apie agurkinius ir teisėsaugą, todėl jį ir nušovė. Visi išdavinėjo Vidą. Bendravo ir išdavinėjo. Viską daro pinigai", – atsiduso P.Sadauskienė.

Tais pačiais metais prie vaikų darželio buvo nušautas 30 metų Darius Čekalinas. Jis buvo ne kartą teisiamas, o 2007 m. nuteistas 10 metų kalėjimo už tyčinę žmogžudystę, tačiau į laisvę išėjo žymiai anksčiau.

Teismo išaiškinimas

Šių metų balandžio 23 d. teismo pranešime skelbiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, priimtą Agurkinių nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais buvo kaltinta dvylika asmenų, tarp jų ir nusikalstamo susivienijimo vadeiva S.Velečka, ir ne tik dėl V.Sadausko nužudymo.

Šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla buvo susijusi su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir šių medžiagų kontrabanda.

Lietuvos apeliacinis teismas, naujai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad šeši iš septynių Klaipėdos apygardos teismo išteisintų asmenų vis dėlto dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir pripažino juos kaltais bei paskyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 8 metų iki 12 metų ir 6 mėnesių.

"Priešingai, nei konstatavo apygardos teismas, byloje yra pakankamai įrodymų, kad šie asmenys dalyvavo grupuotės veikloje", – teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, surašiusi net 399 lapų nuosprendį.

Apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo nepagrįstai išteisinti dėl kelių kitų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir dėl šios dalies taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pripažinęs nuteistuosius kaltais dėl nusikaltimų, dėl kurių jie buvo nepagrįstai išteisinti, taip pat už kitas nusikalstamas veikas didžiajai daliai nuteistųjų nusprendęs skirti griežtesnes bausmes, nei buvo paskyręs apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas nuteistiesiems atitinkamai paskyrė ir griežtesnes galutines subendrintas bausmes.

Trims nuteistiesiems vietoj laisvės atėmimo bausmių, kurių vykdymas buvo atidėtas, paskirtos realios 9 ir 10 metų laisvės atėmimo bausmės, kitiems nuteistiesiems bausmės sugriežtintos nuo vienų iki ketverių metų bei keliems iš jų dalį paskirtos bausmės teks atlikti kalėjime.

Konfiskuos turtą

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pakeitė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir dėl neteisingai išspręstų klausimų dėl turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs neišieškoti iš nuteistųjų konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nes kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose nebuvo nurodytos piniginės sumos, kurias jie įgijo, realizavę narkotines ir psichotropines medžiagas.

Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad per kone dešimtmetį trukusią nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistieji iš nusikalstamų veikų neabejotinai įgijo neteisėtų piniginių lėšų, kurios nors ir nebuvo faktiškai rastos pas nuteistuosius, yra konfiskuotinas turtas.

Teismas nusprendė iš penkių nuteistųjų išieškoti daugiau nei 5 mln. eurų. Taip pat buvo nuspręsta tam tikriems daiktams – laikrodžiams, papuošalams, gryniesiems pinigams, sklypui – pritaikytą konfiskavimą panaikinti, nenustačius, kad šis turtas buvo nusikalstamos veikos rezultatas.

Galutinės subendrintos bausmės

S.Velečkai (nusikalstamo susivienijimo lyderiui) 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 17 metų ir 6 mėnesių, iš kurių 4 metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 eurai.

Audriui Petkauskui 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 16 metų ir 4 mėnesių, iš jų 3 metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 045 849 eurai.

Dariui Petkauskui 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 16 metų ir 10 mėnesių, iš kurių 3 metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 886 414 eurų (taip pat jau konfiskuotas butas).

Norbertui Tučkui 13 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 15 metų ir 4 mėnesių, iš kurių 3 metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 eurai.

Tadui Petrošiui 13 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 15 metų ir 4 mėnesių, iš kurių 3 metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 eurai.

Tadui Vieraičiui 11 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Redui Vilkauskui 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sauliui Vyšniauskui 12 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 12 metų ir 6 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Linui Perminui 4 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 8 metų ir 8 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Gintautui Cegelskiui 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kęstučiui Liukaičiui 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dmitrijui Romanovičiui 12 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 8 metų ir 3 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.