Pereiti į pagrindinį turinį

Dantis protezavęs stalius teigė atlyginsiąs padarytą žalą iš valstybės jam pradėtos mokėti pensijos

2023-10-02 13:54

Kauno apylinkės teismas šiandien paskelbė jau trečią nuosprendį pernai vasarą „iš numirusiųjų prisikėlusiam“ Artūrui Girsui, turinčiam staliaus išsilavinimą, tačiau jau apie dešimt metų teikiančiam apsišaukėliškas odontologo paslaugas, išgarsinusias jį šiurpinančiais dantų gydymo bei protezavimo metodais. Jis ir toliau paliktas laisvėje, nors taip ir neatidavė pagrindinio savo darbo įrankio, kurį esą kažkas iš jo pavogė.

Justinos Lasauskaitės, freepik.com nuotr.

Beprasmiai ginčai

Kaip jau rašyta, nesiūlė A. Girso, sulaukusio šią vasarą 64-erių ir tapusio pensininku, izoliuoti nuo visuomenės ir kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė.

Tiesa, ji siūlė skirti A. Girsui dvejų metų laisvės atėmimą, tačiau atidedant jo vykdymą trejiems metams ir uždraudžiant disponuoti daiktais, susijusiais su odontologija, bei įpareigojant atlyginti nukentėjusiosios ieškinius dėl jai padarytos 1500 eurų turtinės bei 2 tūkst. eurų neturtinės (moralinės) žalos.

Tačiau A. Girso advokatas Aleksandras Pocius buvo linkęs įrodinėti, kad jo ginamasis turėjo pateisinamą priežastį – reikėjo pinigų brangiems vaistams dėl sunkios jo ligos. Be to, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. O ankstesni jo teistumai jau išnykę. Todėl A. Pocius prašė atidėti prokurorės siūloma bausmę ne trejiems, bet tik dvejiems metams. Be to, A. Girso advokatas sutiko tik su ieškiniu dėl padarytos turtinės žalos. O prašoma neturtinė žala – esą per didelė.

Pats A. Girsas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, neneigė, kad nusprendė surizikuoti ir padaryti dar vieną „chaltūrą“. Ir buvo įsitikinęs, kad dėl turimų širdies veiklos sutrikimų už grotų neišgyvens. Be to, jis tikino nepadaręs jokio nusikaltimo – tik nuėmęs pacientei nuo dantų akmenis, kad galėtų uždėti „tiltą“.

Iškalbingas dialogas

Naujausios A. Girso bylos esmė sutilpo jau į pirmajame jos posėdyje įvykusį teisiamojo ir nukentėjusiosios sūnaus dialogą.

„Išsišiepkite!“ – netikėtai paprašė A. Girso nukentėjusiosios sūnus. Teisiamasis šį prašymą įvykdė nenoromis. O jam išsišiepus, paaiškėjo, kad jis – be dantų.

„O ką tu man rodei, atvažiavęs pirmą kartą pas mano mamą?!“ – toliau klausė  A. Girso nukentėjusiosios sūnus, prieš teismo posėdį žiniasklaidai pasakojęs, kad pagal skelbimą apie odontologo paslaugas namuose išsikviestas A. Girsas tada demonstravo savo dantis kaip iš reklaminio paveikslėlio. Ir tikino, kad netrukus su tokiais bus ir į namus jį išsikvietusi mama.

A. Girso apklausa, trečią kartą stojus prieš teismą dėl dantų taisymo ir protezavimo apsišaukus šios srities specialistu, truko apie valandą.

„Norėjau padaryti gera, o mane vėl juodina!“ – toks buvo pirmas jo parodymų sakinys. O šių esmė – kad gulėdamas ligoninėje dėl savo ligos, jis sužinojo apie jam galinčius padėti vaistus, kurie kainuoja pusantro tūkstančio eurų. Dėl to ir ryžęsis dar kartą grįžti prie savo senos veiklos, už kurią jau buvo du kartus teistas. Juolab, kad kioskininkė, per kurią jis įdėjo į žiniasklaidą skelbimą apie namuose teikiamas odontologo paslaugas su nuolaida, jam patarė nurodyti ne savo pavardę. Netrukus paskambino ir šios paslaugos panorusi klientė, kuri, A. Girso patikinimu, praėjusią vasarą buvo vienintelė, nors norinčiųjų buvo ir daugiau. Sulaukia jis tokių skambučių iki šiol, nors po paskutinio teistumo tris metus tuo neužsiėmė, kaip ir po tos vienintelės paslaugos pernai vasarą, kuri vėl atvedė jį į teisiamųjų suolą.

Kaip teisėja pasakė, taip ir yra!

Nukentėjusioji vos tvardėsi

Naują A. Girso auką – devintą dešimtį įpusėjusią Vilijampolės gyventoją sūnus į teismą atvežė neįgaliojo vežimėlyje. Šis ir buvo priežastis ieškoti odontologo, teikiančio paslaugas namuose.

Nukentėjusioji pasakojo, kad per pirmąjį vizitą - vos už pusvalandžio po jos skambučio A. Girsas atrodė kaip tikras inteligentas: mūvėjo baltas kelnes, dėvėjo raudonus marškinius, atvyko automobiliu BMW.

Tačiau nukentėjusioji buvo linkusi prisiminti ir tai, kad, vos atvykęs, jis ėmėsi darbo be jokių pirštinių ar chalato ir jai sėdint neįgaliojo vežimėlyje. Tik suleidęs prieš tai kažką ne į dantenas, bet į apatinę lūpą. Ir jai dar teigiant, kad vaistai nesuveikė. Nukentėjusiosios sūnus teismui pasakojo, kad, būdamas kitame kambaryje, girdėjęs mamos dejones.

A. Girsas buvo atvykęs į šios neįgalios senjorės namus keturis kartus. Antrąjį – jau kitą dieną po pirmojo vizito. Ir labai anksti ryte, dėl ko toliau teikė savo makabriškas paslaugas jau tiesiog naujos aukos lovoje.

Anot nukentėjusiosios, atvyko jis tada murzinas ir su juodomis panagėmis, su kuriomis vėl ėmė raustis jos burnoje. „Kuo toliau, tuo labiau, ėmiau jo bijoti. Vėl pamačius jo BMW, imdavau net drebėti, bet jau buvau sumokėjusi avansą“, – pasakojo senjorė. 

Artūras Girsas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pavardę melavo, įkalčius slėpė

Galiausiai A. Girsas atvežė šiai savo klientei ir protezus, po ko, anot jos, stvėrė ant stalo padėtą atlygį ir išbėgo net neatsisveikinęs. Nors sūnus, pamatęs mamą su naujais protezais, nesusilaikė, kad jos dantys – kaip arklio, o viršutinė lūpa – neįprastai atvėpusi.

Be to, netrukus paaiškėjo, kad mama negali ne tik valgyti, bet ir sukąsti bei net užsičiaupti. Dėl prasidėjusių dantenų bei žandikaulių skausmų. Tačiau paskambinus A. Girsui, šis teigė, kad taip ir turi būti – po dviejų savaičių viskas suguls. Bet situacija tik blogėjo, o jis jau telefonu buvo nepasiekiamas.

Naujausioje savo byloje A. Girsas kaltintas apgaule įgijęs svetimą turtą bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų. Pagal pareikštą kaltinimą jam grėsė įkalinimas iki penkerių metų.

Nors neatmetama, kad nukentėjusiųjų nuo vėl prie neteisėtos veiklos grįžusio A. Girso buvo ir daugiau, į teisėsaugininkų, ieškojusių ir kitų šio apsišaukėlio aukų, skelbimą daugiau niekas neatsiliepė.

Užtruko šį kartą ir galimo įtariamojo paieška, nes A. Girsas, nors ir gyrėsi nukentėjusiajai bei šios sūnui, kad priklauso garsiai odontologų giminei, prisistatė ne savo, o Baniulio pavarde.

Paaiškėjo ir, kodėl nukentėjusioji nebegalėjo jam prisiskambinti. A. Girsas teisme prisipažino, kad netrukus pakeitė telefoną. Esą dėl to, kad pasibaigė sutartis su paslaugos teikėju.

Galų gale įtariant, kad vėl neteisėtos veiklos ėmėsi skandalingasis A. Girsas, jis pasinaudojo teise neduoti parodymų ikiteisminį tyrimą pradėjusiems teisėsaugininkams. O šiems per kratą jo namuose – viename Partizanų gatvės daugiaaukštyje rasti nusikaltimo įkalčių nepavyko.

Tačiau prokurorei pavyko išpešti iš vėl prieš teismą stojusio A. Girso, kad jis tebeturi savo tėvo, visą gyvenimą dirbusio dantų techniku, paliktą jų šlifuoklę. Ir įteigti teismui, kad šis įpareigotų A. Girsą atnešti ją į kitą teismo posėdį. 

Sumaltas į miltus

Deja, į kitą posėdį A. Girsas atnešė tik kažkokius „antgalius“, esą dėtus ant pagrindinio jo darbo įrankio. Ir teigė, kad pastarojo, sveriančio ne mažiau kaip 10 kg, negalėjo pakelti, neva sutinus sąnariams.

Šiame teismo posėdyje parodymus davusi odontologė, kurią nukentėjusioji nuo makabriškų A. Girso paslaugų išsikvietė taisyti jo broko, išvydus pirmąjį brokdario pateiktą „antgalį“, teigė, kad tokio per savo darbo praktiką nematė. Jeigu jis ir buvo naudotas odontologijoje, tai gal prieš 50-60 metų.

Antrąjį A. Girso pateiktą  „antgalį“ odontologė įvardijo kaip pedikiūro įrankį. Ir teigė, kad su juo dantys turėjo būti šlifuojami pusę dienos, kankinant pacientą. O per tokį „šlifavimą“ be aušinimo įkaista net sveiki dantys, kas sukelia jų nervų uždegimą.

„Kai nuėmiau pricementuotą vadinamąjį tiltą, viršutiniame žandikaulyje radau  14 šaknų su atvirais nervais ir du bet kaip apšlifuotus dantis su kariesu!“ – pasakojo teismui ši liudytoja, kurią A. Girsas nuolat pertraukinėjo – esą šneka nesąmones.

Per odontologės apklausą paaiškėjo ir, kad ji susiduria su šio apsišaukėlio pacientais jau nuo 2015-ųjų. Tačiau tas vaizdas, kurį išvydo, atsiliepusi į naujos jo aukos pagalbos šauksmą, kurį vos suprato, nes ši labai sunkiai kalbėjo, ją ne juokais išgąsdino.

Specialistė prašė didžiausios bausmės

Odontologė pasakojo, kad atskubėjus tada pas neįgalią senolę, konstatavo, kad ji negali nei visiškai sukąsti, nei prasižioti, nes jai ant buvusių dantų likučių uždėti dvigubai didesni, negu reikėjo, nauji dantys, kurių kraštai kabėjo, nes buvo pripilta per daug cemento. Ir ne laikino, o pastovaus.

Galų gale nuėmus tą vadinamąjį tiltą, atsivėrė jau minėtas vaizdas su išgedusiais dantimis, ant kurių visa tai buvo pritvirtinta.

Odontologė prašė teismo skirti šiam apsišaukėliui didžiausią įmanomą bausmę.

Labiausiai ji buvo pakraupus nuo senolės pasakojimo, kad teisiamasis dirbo be jokių nuskausminamųjų. Teisme paaiškėjus, kad jis net nežino, kas yra injektorius, tapo aišku, kad nukentėjusioji nemelavo, nes leisti esą nuskausminamuosius su vienkartiniu švirkštu, kaip tikino A. Girsas, neįmanoma, nes jie parduodami specialiose karpulėse. 

Tačiau A. Girsas vis tiek buvo linkęs ginčytis su jo broką taisiusia specialiste:   „Pasiklausius jūsų, atrodo, kad aš visai nieko nemoku – tik jūs!“

Teisiamojo kontrargumentai

Trečią kartą prieš teismą stojęs A. Girsas įrodinėjo, kad jis – geras savo tėvo mokinys, nors ir neturi licencijos tokiai veiklai. Tik jam šį kartą klientė neleido baigti darbo iki galo. Nes po poros savaičių, protezams atsistojus į savo vietą, jis būtų iki galo juos nudailinęs. Tačiau jau po poros dienų sulaukė šios klientės skambučio. Ji reikalavo atiduoti pinigus. Ir jis esą šiuos atvežė. Tačiau niekas jo neįsileido. Nors buvo atvažiavęs su pinigais ne kartą.

Be to, A. Girsas tikino neėmęs iš šios klientės papildomai nei už atvažiavimą, nei už vaistus. Tik po 50 eurų už dantį. O šių pagamintame proteze buvo 26, dėl ko ir susidarė apie pusantro tūkstančio eurų suma. Žodžiu, viską darė kaip sau.

Tačiau nukentėjusiosios sūnus teisme pasakojo jau pirmojo vizito metu sumokėjęs A. Girsui 100 eurų avansą.

Pasakojo jis ir apie minėtos odontologės emocijas, pamačius, ką skradžiai žemę prasmegęs brokdarys pridarė jo mamos burnoje. Pasibaisėjusi nuo to, ką išvydo, ji pavadino šį apsišaukėlį monstru.

Išlindo naujos nuodėmės

Po dar vienos liudytojos, davusios parodymus trečiajame A. Girso teisme, apklausos paaiškėjo, kad jis turi ir daugiau lig tol viešai neįvardytų nuodėmių.

Ši liudytoja pasakojo prieš 8-10 metų pardavus teisiamajam „BMW X3“, kuriuo A. Girsas pernai vasarą važinėjo pas minėtą savo pacientę.

„Parduodant šį, iki tol vienai Jonavos įmonei priklausantį automobilį, teisiamasis teigė, kad negali dabar užregistruoti jo savo vardu. Prašė, kad tai padaryčiau aš. Žadėjo per mėnesį persiregistruoti, bet aš lig šiol moku baudas už su šiuo automobiliu padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes sulaukiu ir antstolių grasinimų. Kol tos baudos buvo nedidelės, dar mokėjau. Bet kai ėmė akyse didėti, paskambinau naujajam BMW savininkui. Šis porą baudų sumokėjo ir vėl žadėjo persiregistruoti automobilį savo vardu. Tačiau to nepadarė“, – pasakojo ši liudytoja, užsiminusi ir apie tai, kad prieš kelis metus šią jos problemą bandė spręsti visa Jonavos policijos nuovada, nes A. Girsas nesutiko nedelsiant persirašyti BMW savo vardu ir nedavė jai savo dokumentų – esą nepasitiki. Anot situacijos įkaitės, tada konstatuota, kad ji – be išeities.

Teisėjos nepergudravo

Naujausią A. Girso bylą nagrinėjusi teisėja Vilma Tamošaitienė po jo teisinimosi, kad negali atnešti, kaip buvo įpareigotas, sunkokos dantų šlifuoklės dėl esą sutinusių sąnarių, įpareigojo tai padaryti policiją. Tačiau šios pareigūnai taip pat teismo nutarties neįvykdė, tačiau iš jų pasiaiškinimo paaiškėjo, kad A. Girsas, panašu, jog apsimelavo. Policijos pareigūnams jis jau teigė, kad esą, bandydamas atnešti šį įrenginį į teismą, buvo priverstas palikti jį pakelės krūmuose. O grįždamas po teismo posėdžio, jau jo ten neberado.

Aš ligotas žmogus ir man jau laikas mirti!

Teisėja V. Tamošaitienė šiandien paskelbė, kad A. Girso kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų – pilnai įrodyta, nes jis tyčia, būdamas pakaltinamas, apgaule, siekdamas savanaudiškų tikslų, teikė procedūras, kurioms reikiamo išsilavinimo neturi. Ir esą jo prisipažinimo laikyti lengvinančia aplinkybe negalima, nes jis savo veiksmų kritiškai nevertino.

A. Girsui skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, atidedant jo vykdymą pustrečių metų ir uždraudžiant disponuoti daiktais, susijusiais su odontologija, bei įpareigojant per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 1500 eurų turtinę žalą, nors pilnai tenkintas ir jos ieškinys dėl neturtinės 2 tūkst. eurų žalos.

Be to, iš A. Girso priteistas ir daugiau kaip 401 euras už nukentėjusiajai, kuri skelbiant nuosprendį nedalyvavo, suteiktas advokato paslaugas.

Pratęstas ir laikinas A. Girso nuosavybės teisių apribojimas į jo lėšas bankuose, o šių – 1500 eurų, leidžiant per mėnesį pasiimti tik 200 eurų. Ir šis apribojimas galios, kol bus atlyginti priteisti ieškiniai.

A. Girsas, žiniasklaidai po nuosprendžio jo pasiteiravus, iš ko mokės priteistus ieškinius, taip ir atsakė: „Iš pensijos!“. Ir neatrodė, kad jis šį nuosprendį skųs, kaip neskundė ir abiejų ankstesnių. „Kaip teisėja pasakė, taip ir yra!“ – teigė A. Girsas, labiausiai supykęs, kai jo buvo pasiteirauta, o gal vėl ieškos naujų klientų? „Aš ligotas žmogus ir man jau laikas mirti!“ – atrėžė A. Girsas, prieš tai bėgiojęs su ramentais nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų po visą teismą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų