Viską lėmė vienas smūgis

Kaip jau rašyta, pernykštę rugsėjo 1-ąją vos prieš kelis mėnesius pilnamečiu tapęs I.Mauza turėjo tęsti mokslus Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijos dvyliktoje klasėje. Tačiau, vietoj to atsidūrė už grotų, kur praleido daugiau kaip pusmetį.

I.Mauza buvo išleistas į laisvę, tik perdavus jo bylą teismui. Teisėjų Jurgos Vasiliauskienės, Evaldo Gražio ir Arūno Paštuolio kolegijos, nagrinėjančios šią bylą, sprendimu. Motyvuojant tuo, kad kaltinamasis nužudymu dėl chuliganiškų paskatų yra jaunas, dar neteistas ir charakterizuojamas teigiamai, jam skirta švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė – intensyvus stebėjimas apykojės pagalba. Nors nuteisus jį realiu laisvės atėmimu, o už nužudymą numatyta tik tokia bausmė, iki nuosprendžio už grotų praleistas laikas įsiskaitytų į skirtą bausmę.

I.Mauza, kuriam gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino.

Jis kaltinamas pernykštės rugpjūčio 11-osios popietę viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties, daugiau – dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavęs vieną smūgį dešine ranka iki tol nepažinotam septyniolikmečiui žandikaulį. Šis dėl patirto sunkaus galvos smegenų sukrėtimo mirė įvykio vietoje – susmuko, tespėjęs žengti kelis žingsnius.

Anot I.Mauzos pedagogų, jis lankė rytų kovos menų treniruotes. Vos kelis mėnesius.

Ignas Mauza/Vilmanto Raupelio nutor.

Norėjo pasipuikuoti prieš draugus?

Ekspertai nelinkę atmesti, kad smūgis velioniui galėjo būti suduotas ir ranka, ir kokiu nors daiktu. Mirtinos traumos esmė – kad jis buvo labai staigus ir netikėtas.

Kaip nustatyta, ta menkavertė priežastis, dėl kurios I.Mauza galimai puikavosi savo sugebėjimais, buvo tai, kad prasilenkiant su būsimąja auka, jie vienas kitą kliudė pečiu. I.Mauza buvo su dar septynių jaunuolių kompanija, kurioje buvo vyriausias. Keli jos atstovai, susitikę priešpriešiais su draugu ėjusį septyniolikmetį, pasitraukė. I.Mauza – ne.

Teigiama, kad po šio lengvo susidūrimo I.Mauzos kompanija buvo benueinanti, bet kažkodėl grįžo. O I.Mauzai netikėtai smogus septyniolikmečiui į žandikaulį, pastarajam suduoti bandė ir jaunesnysis smurtautojo brolis, kuriam dar nebuvo šešiolikos. Tačiau, vienų teigimu – nepataikė, kitų – pataikė tik į ranką.

Anot septyniolikmečio draugo, jie nieko I.Mauzai bei kiekybinę persvarą turėjusiai šio kompanijai tada nepasakė. Nei prasilenkiant, nei prieš I.Mauzai grįžtant.

Net ir matydamas, kad jo auka susmuko, I.Mauza su draugais apsisukę nuėjo. Ir sužinojo apie tragišką konflikto baigtį tik po kelių valandų, kai policija išsiaiškino jų asmenybes.

Geriau jau iš karto darykite jį nepakaltinamą!

Į įvykio vietą iškviesta greitoji jau niekuo negalėjo septyniolikmečiui padėti. Netrukus paaiškėjo, kad jis buvo atvykęs pas Marijampolėje gyvenančią močiutę iš Anglijos, kur kelerius metus gyveno su mama. Pastaroji, tebegyvenanti Londone, prašo iš I.Mauzos 500 tūkst. eurų moralinio atlygio. 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiamajam pareiškė ir septyniolikmečio močiutė, pas kurią jis tada viešėjo.

Iškalbingi namų darbai

Šiandien įvyko pirmoji I.Mauzos akistata su septyniolikmečio artimaisiais. Eidamas pro šiuos į posėdžių salę, teisiamasis neišdrįso pažvelgti jų pusėn. Sėdėjo I.Mauza nunarinęs galvą ir visą teismo posėdį.

O šis prasidėjo jo advokato Dainiaus Gudo kontrataka. Šis pateikė teismui pažymą iš Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro, kad jo ginamasis lankėsi pas ten dirbančius psichiatrą ir psichologą, kurie konstatavo I.Mauzai ne tik mišrų nerimo ir depresijos sutrikimą, bet ir tikėtinus asmenybės nebrandumo požymius. „Nors teisiamasis ir sulaukęs aštuoniolikos metų, pagal savo socialinę brandą jis turėtų atsakyti už tai, ką padarė, kaip nepilnametis“, –atskleidė kortas, kodėl prašo prijungti šią pažymą prie bylos, I.Mauzos advokatas.

Maksimali bausmė, kurią Baudžiamasis kodeksas numato nepilnamečiui nusikaltėliui, yra perpus mažesnė už gresiančią I.Mauzai – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Po tokios teisimojo advokato kontratakos neišlaikė ir nužudytojo močiutė: „Geriau jau iš karto darykite jį nepakaltinamą!“

Pagarsinus kaltinamąjį aktą, I.Mauza pripažino savo kaltę. Tačiau, tokiu pačiu drebančiu balsu pareiškė, kad duos parodymus pats paskutinis.

Mamos ašaros

Bylos nagrinėjimas pradėtas nuo nužudytojo mamos apklausos. Ji pasakojo, kad sūnus praleido paskutinę savo gyvenimo vasarą pas močiutę, nes ši labai blogai jautėsi ir reikėjo jai padėti ūkyje. Dėl šios priežasties jis, kaip labai geras mokinys, net buvo išleistas iš savo mokyklos Anglijoje dar nepasibaigus mokslo metams.

Tragedija įvyko, kai jau buvo nupirkti lėktuvo bilietai grįžti į Londoną. Apie šią ji užuolankomis sužinojo iš Marijampolėje gyvenančio pusbrolio žmonos. Ši, supratusi, kad ji dar nieko nežino, teišdrįso pasakyti, kad sūnus greičiausiai pateko į avariją.

Kas įvyko iš tikrųjų, septyniolikmečio mama sužinojo iš jai atsiųstų lietuviškos žiniasklaidos pranešimų.

„Po šio įvykio aš devynias savaites buvau nedarbinga – įsiskolinau už butą bei prisidariau kitokių skolų. Man taip pat prireikė gydytojų pagalbos, nes atkrito po skyrybų su pirmuoju vyru išsigydyta depresija – buvo skirti labai stiprūs vaistai, kuriuos geriu iki šiol“, – grindė savo ieškinį nukentėjusiąja pripažinta septyniolikmečio mama.

Ji tvardėsi iš paskutiniųjų, bet galiausiai, pradėjusi pasakoti, koks teisėsaugininkų klausimas jai buvo pats skaudžiausias, pravirko. „Manęs klausė, kokia man padaryta moralinė žala? Atneškite man visus pasaulio pinigus ir deimantus – vis tiek man nepadėsite! Mano sūnus buvo labai geras vaikas, aš juo didžiavausi, jis darė garbę Lietuvai! Ne taip, kaip teisiamasis – prisiklausiau apie jį bei jo kompaniją iš žmonių visko!“ – pro ašaras kalbėjo nukentėjusioji. Esą žmonės jai pasakojo ir apie tai, kad jie rūko „žolę“, ir, kad geria viskį, o po to užkabinėja žmones, bet šie bijo skųstis.

„O mano sūnus buvo mano ateitis. Jo mokytoja Londone sakė, kad jis toks gabus, jog jam atviros visų universitetų durys!“ – buvo linkusi prisiminti nužudytojo mama, ne kartą iš užsimiršimo kalbėjusi apie sūnų esamuoju laiku.

Geriausio draugo į teismą nekvies

Nukentėjusiąja pripažinta ir septyniolikmečio močiutė. Ši 70-metė nesutramdė ašarų vos pamačiusi kaltinamąjį anūko nužudymu.

Ji pasakojo, kad tą lemtingą pernykštę rugpjūčio 11-ąją Marijampolėje vyko baikerių šventė. Į ją su geriausiu savo draugu išsirengęs anūkas ir buvo nužudytas. Jo draugas, nesitraukęs tada nuo anūko karsto, buvo toks sukrėstas, kad niekas nedrįso jo nieko klausti.

Apie tragediją ši nukentėjusioji taip pat sužinojo iš žiniasklaidos. Kai pamatė žinutę, kad Marijampolėje rastas negyvas vaikas. Tačiau, dar skambino anūkui ne kartą, kol vakare į namus atvyko du policijos pareigūnai. Šie pasakė, kas įvyko, tik tada, kai atvyko jų kviesta greitoji.

„Anūkas buvo man didelis ramstis gyvenime. Po ankstesnių mūsų šeimos nelaimių, jis buvo likęs vienintelis joje vyras. Ir, būdamas penkerių, šluostydavo mano ašaras“, – ir vėl nesutramdydama jų pasakojo nužudyto septyniolikmečio močiutė.

Verkė ir teisiamąjį atlydėję šio artimieji.

Kitame šios bylos posėdyje, numatytame po poros savaičių, planuojam pradėti liudytojų apklausą. Tačiau, tik tų teisiamojo kompanijos dalyvių, kurie jau yra tapę pilnamečiais. Likę, kaip ir žūties valandą su nužudytuoju buvęs jo draugas, su kuriuo jiedu Lietuvoje baigė penkias klases, į teismo posėdį kviečiami nebus. Bus pagarsintos šių nepilnamečių apklausos pas ikiteisminio tyrėjo teisėją.