Prieš metus dingusių Valerijos Urmonienės ir Nijolės Vaškevičienės – vieno Kauno policininko motinos – nužudymo byla suka finišo link. Palaikų vis dar tebeieškoma.

Atspėti – nesunku

Vytauto Didžiojo universitete teisę studijavęs Karolis N., kuriam pareikšti įtarimai dėl savo kaimynių nužudymo, parvežtas iš Utenos psichiatrijos skyriaus į Kauno tardymo izoliatorių.

Psichiatrinės ekspertizės išvados Kauno teisėsaugininkai dar negavo, tačiau įtariamojo sugrąžinimas į Kauną leidžia spręsti, kad jis bus pripažintas pakaltinamu ir galės atsakyti už tai, kuo yra įtariamas. Kitu atveju Karolis N. iš Utenos turėjo būti perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę – gydyti dėl konstatuotų psichikos sutrikimų.

Tiesa, Rokiškio ligoninėje su grotomis Karolis N. jau buvo atsidūręs praėjusią vasarą. Anot teisėsaugininkų, ne dėl konstatuotų kažkokių psichikos sutrikimų – tiesiog Utenos psichiatrai išėjo atostogauti ir, kaip įprasta, savo pacientus trumpam perkėlė pas kolegas Rokiškyje.

Liepė ieškoti Vaišvydavoje

Deja, dingusiųjų palaikai nerasti iki šiol, nors jų ieškoma visoje Lietuvoje. Išsiaiškinta, kad tomis dienomis, kai dingo V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė, buvusiam jų kaimynui Karoliui N. staiga atsirado reikalų visoje šalyje.

Galima įtarti, kad teisėsaugininkai tai nustatė remdamiesi jo telefono prisijungimais prie mobiliojo ryšio bokštų.

"Kauno diena" rašė, kad po V.Urmonienės dingimo pasigesta ir jos telefono. Jo signalas trumpam buvo užfiksuotas Klaipėdoje. Nors, anot draugų bei artimųjų, ji neturėjo pas ką ten vykti. Be to, dingusiosios automobilis, kuriuo ji, nepaisant garbaus amžiaus, dar važinėjo į sodą, stovėjo kieme esančiame garaže.

Pasak V.Urmonienės artimųjų, niekas iš jų dar nėra kviestas DNR tyrimams siekiant identifikuoti neatpažįstamus palaikus. Ieškojo dingusiosios kūno ir jie patys – remdamiesi aiškiaregės iš Maskvos, kurią susirado naršydami internetą, sudarytu žemėlapiu. Ji pati į Lietuvą atvykti negalėjo, tačiau pagal atsiųstą V.Urmonienės nuotrauką sudarė žemėlapį ir nurodė, kad pražuvėlės palaikai gali būti paslėpti Vaišvydavos teritorijoje. Tačiau V.Urmonienės artimieji nieko nerado.

Šiurpi prielaida

"Kauno diena" rašė, kad V.Urmonienės ir N.Vaškevičienės, kurios tarpusavyje nebuvo pažįstamos, palaikų ugniagesiai gelbėtojai, paprašyti teisėsaugininkų, ieškojo ir Laumėnų sodininkų bendrijos tvenkinyje.

Jis naršytas net nuleidus dalį vandens. Ugniagesių gelbėtojų narams buvo nurodyta, kad galbūt šiame vandens telkinyje paslėpti kūnai padalyti į dalis. Ši prielaida neatmetama ir ieškant dingusiųjų palaikų visoje Lietuvoje.

Tvenkinys naršytas, nes šalia jo – V.Urmonienės ir buvusio jos sodo kaimyno Karolio N. sklypai.

N.Vaškevičienė buvo Karolio N. kaimynė viename Kalniečių mikrorajono daugiabutyje, kuriame šis gyveno su močiute. N.Vaškevičienės butas buvo virš jų.

Dingusiųjų butuose – kraujas

Manoma, kad V.Urmonienė ir N.Vaškevičienė dingo panašiu metu. Pastarosios dingimo data tiksliai nežinoma.

Pirmiausia šiukšlių konteineryje buvo rastas sukarpytas N.Vaškevičienės dokumentas.

Su savo sūnumi, pirminiais duomenimis, Kauno viešosios policijos pareigūnu, ji labai artimų santykių nepalaikė. Tačiau, kilus įtarimui, kad vienai gyvenusiai N.Vaškevičienei galėjo kažkas atsitikti, būtent jis atrakino kolegoms motinos buto duris.

63-ejų N.Vaškevičienės viduje nerasta, tačiau aptikta kraujo. Anot teisėsaugininkų, kaip ir V.Urmonienės, kurios pasigesta pernai sausio 26-ąją, namuose.

"Kauno diena" rašė, kad tos dienos rytą, apie 8 val., ilgametė Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovė V.Urmonienė lankėsi pas šeimos gydytoją Centro poliklinikoje. Po to dar grįžo į savo butą Maironio gatvėje. Apie 13 val. telefonu skambinusiai draugei V.Urmonienė jau neatsiliepė.

Iškalbingos detalės

Patekus į V.Urmonienės butą atrodė, kad šeimininkė kažkur trumpam išėjusi. Prie radiatoriaus stovėjo džiovinami batai. Virtuvėje rastas pradėtas lupti kivis – atrodė, kad netikėtai užklupta skambučio į duris, moteris viską metusi, nuskubėjo šių atidaryti. O už jų turėjo stovėti pažįstamas asmuo – duryse yra akutė.

Pirmi negeri įtarimai kilo radus miegamajame uždarytą katiną, nors ten nebuvo nei jo dėžės su kraiku, nei maisto. Vėliau miegamajame esančios sekcijos stalčiuje pasigesta buto šeimininkės asmens ir nekilnojamojo turto (buto ir sodo namelio prie Kauno marių) dokumentų. Kartu su jais nerasta ir papuošalų bei vonioje įprastai kabėdavusių didžiulių rankšluosčių.

V.Urmonienės butas skubiai užplombuotas tik kitą dieną, kai jos artimiesiems kilo įtarimas, kad čia dar kažkas lankėsi – rastos praviros balkono duris.

Įkaltis ant palangės

Siūlo galu, atvedusiu teisėsaugininkus pas Karolį N., tapo jo mobiliojo telefono išklotinės.

Įtariamojo telefono numeris aptiktas ant V.Urmonienės bute rasto laikraščio. Jis buvo užrašytas dideliais skaičiais.

Juo paskambinus atsiliepęs jaunas vyras dievagojosi, kad nei jis V.Urmonienei, nei ši jam neskambino. Tačiau po kurio laiko perskambino – esą prisiminė, kad V.Urmonienei skambino jis. Neva domėjosi, kada sodo kaimynė įvykdys pažadą persodinti pernelyg arti jų serbentų pasodintas savo tujas. Tačiau paaiškinti, kodėl jam tai parūpo būtent sausio pabaigoje, Karolis N. nesugebėjo. Kaip ir įtikinti, kokiomis aplinkybėmis V.Urmonienės dingimo dienomis susilaužė kulnikaulį.

Įtariamasis sodo kaimynės nužudymu teigė, neva tai įvykę ant Kauko laiptų. Tačiau viena iš V.Urmonienės kaimynių iš Maironio gatvės "Kauno dienai" pasakojo, kad į dingusiosios butą trečiajame aukšte galima užlipti ir balkonais.

Rasti kūnus nebūtina?

Įtariamasis vienišų savo kaimynių nužudymu apiplėšimo tikslais linkęs tai neigti.

Nerasta per kratas bendruose jo ir močiutės namuose ir dingusių daiktų. Teisėsaugininkai leido suprasti turintys svarių įkalčių.

Įtariamojo nenaudai byloja ir kai kurie į viešumą patekę ikiteisminio tyrimo duomenys bei šių didelį atgarsį sukėlusių įvykių konteksto detalės. Prieš pat savo kaimynių dingimą Karolis N. nutraukė trečiojo kurso teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete, kur prieš kelis mėnesius buvo pasiėmęs akademines atostogas.

Be to, abiejų mįslingai dingusių jo kaimynių butų durys – be laužimosi žymių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad asmenį, po kurio apsilankymo jų butuose rasta kraujo, dingusiosios pažinojo.

Į klausimą, kada byla bus perduota teismui, teisėsaugininkai atsakė: "Šiemet."

Nužudymų bylas nagrinėjantys teismai tai, kad nerasti aukų palaikai, vertina įvairiai. Tačiau yra buvęs ne vienas atvejis, kai jiems užteko įkalčių pasiųsti už grotų tokiais nusikaltimais įtariamus asmenis ir be jų. Arba, žemesnės instancijos teismui neišdrįsus to padaryti, aukštesnės instancijos teismas kolegų sprendimą panaikino.