Po jos pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą Kauno tardymo izoliatoriuje nuo pareigų laikinai nušalinta Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė ir laikinasis šio izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

Pasak R. Kazėnienės, po to, kai STT pareiškė nepradėsianti tyrimo ir kai pastebėjo ją sekančius asmenis, buvo nusvirusios rankos, tačiau viešumas pralaužė ledus. Apie visa tai – pokalbis su R. Kazėniene.

– Ponia Kazėniene, kada jums kilo pirmieji įtarimai dėl Ž. Mikėnaitės, kuri anksčiau buvo jūsų viršininkė, veiklos ir situacijos Kauno tardymo izoliatoriuje?

– Tardymo izoliatoriuje pradėjau dirbti 2012 metais, iš jų 2 metus auginau vaiką. Tiek aš, tiek ponia Mikėnaitė, buvome Kauno tardymo izoliatoriuje naujokės. Jos prašymu buvau pervesta į šį izoliatorių. Turėjau patirties dirbdama kitoje įkalinimo įstaigoje, tad netrukus naujoje darbovietėje pastebėjau labai daug keistų dalykų.

– Kas jums sukėlė įtarimų?

– Pirmiausia – pirkimų kainos. Jos buvo kur kas didesnės nei rinkoje. Taip pat ir paslaugų pirkimas, paslaugų imitavimas.

– Pastebėjote, kad kažkokios įmonės tarsi suteikia paslaugas, mokami pinigai, tačiau jūs aiškiai matėte, kad paslaugų nėra?

– Taip. Vieną kartą buvau pastatyta prieš faktą – turėjau pasirašyti tokį pirkimo dokumentą, bet atsisakiau. Tada ir kilo konfrontacinė situacija. Be išankstinės finansų kontrolės įstaigoje nevyksta niekas – joks pirkimas, jokia ūkinė ar finansinė operacija. Todėl aš, dirbdama finansininke, labai aiškiai viską mačiau.

– Ar Kauno tardymo izoliatorius yra didelė organizacija?

– Palyginti su kitomis įkalinimo įstaigomis, ji labai maža. Čia vidutiniškai laikomi 243 įkalinti asmenys, yra apie 200 darbuotojų. Iš jų labai nemažai neužpildytų etatų.

– Jūs viešai teigėte, kad yra ir fiktyvių darbuotojų. Pavyzdžiui, yra pirties vadovas, tačiau pačios pirties nėra?

– Negalima teigti, kad tas darbuotojas visiškai fiktyvus. Jis fiziškai būna darbe, kažką daro, bet jo pareigos ir numatytos funkcijos dubliuojasi su kitais to paties skyriaus darbuotojais. Kai atlieki tyrimą, palyginimą, labai aiškiai matosi, kiek realių funkcijų lieka ir už ką žmogus gauna algą iš mokesčių mokėtojų pinigų.

– Jūs minėjote ir tokių netgi su sveiku protu prasilenkenčių dalykų, kai guolis staklėms taisyti pirktas už 700 eurų, nors jo kaina rinkoje viso labo 4 eurai.

– Tai tik viena detalytė iš visos informacijos, kurią pateikiau teisėsaugai. Yra daug tokių atvejų, daug prekių. Pavyzdžiui, 2015 metais sporto salei buvo nupirkti įrengimai. Įmonė, parduodanti šiuos įrengimus, interneto svetainėje skelbia, kad tokie pat įrengimai kainuoja dvigubai pigiau, nei Kauno tardymo izoliatorius juos nupirko per viešuosius pirkimus.

– Kas jus paskatino kreiptis į teisėsaugą?

– Aš labai ilgai galvojau, tariausi su šeima, nes tai jau ne mano vienos reikalas. Mane paskatino beprasmybė, kurią mačiau valstybės tarnyboje. Kai sąžinė tampa stipresnė nei baimė, kuri tarsi įsėta kiekvienam valstybės tarnautojui, tada atsiranda paskata veikti.

– Sakote, yra baimė skųsti aukštesnį pareigūną? Esą, geriau patylėti, nesikišti ir plaukti pasroviui?

– Taip. Tokie kaip aš, kurie nesitaiksto, nebijo pasakyti, nėra labai mėgstami. Valstybės tarnyba turi bruožų, kai subordinacija yra labai aiški, ypač tarp statutinių pareigūnų. Pasipriešinti pareigūnui, kuris yra aukštesnio rango, labai sudėtinga. Tada pasveri, kas yra svarbiau – ar tavo asmeninės vertybės, ar tai, kas tau nurodoma daryti.

– Pasitarėte su vyru ir nusvėre argumentai, kad taip Lietuvoje neturėtų būti?

– Pagrindiniai argumentai, kad visa tai kažkada turi baigtis. Per 26 atkurtos nepriklausomybės metus buvo vos keli žmonės, kurie išdrįso apie tai kalbėti viešai ir pasipriešinti. Galbūt Lietuvoje jau pribrendo būtinybė atsimerkti ir pažiūrėti, kas iš tiesų vyksta, ir kaip tai yra nevaldoma.

– Jūs kreipėtės į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Faktai, apie kuriuos jūs kalbate viešai, akivaizdžiai rodo, kad reiktų imtis tyrimų. Tačiau jūs gavote atsakymą, kad STT tyrimo nepradės. Jums davė patį minimaliausią terminą – 7 dienas, per kurias jūs galėjote apskųsti STT sprendimą prokuratūrai. Jūs spėjote tai padaryti, tačiau tikriausiai jautėte, kad sistema yra prieš jus?

– Tai labai aiškiai jautėsi netgi apklausos metu.

– Tai vyko Kauno skyriuje?

– Ne, aš kreipiausi į Vilnių, nes Kauno STT skyrius yra Kauno tardymo izoliatoriaus kaimynas, įsikūręs greta. Aš sąmoningai vežiau dokumentus į Vilnių ir tikėjausi nešališko tyrimo. Kai mane iškvietė į apklausą, mano visi argumentai, sudėlioti finansininko akimis, jiems atrodė labai silpni. Man uždavė klausimą: ar mačiau faktą, kai vienas valstybės tarnautojas perdavė, ėmė ar gavo pinigus iš kažko, kas yra tiekėjas. Supratau, kad tai yra visiškas absurdas, nes tokių darbuotojų kaip aš, kurie nedalyvauja įtartinose schemose, niekas į pinigų dalybas nekviečia. Tokie klausimai man kėlė įtarimų, tačiau viltys dar nebuvo visiškai žlugusios, nors tyrėjas mane nuteikė, kad nieko gero čia nebus. Tai esą yra drausminės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimai.

– STT tyrimo nepradėjo, jūs šį sprendimą apskundėte prokuratūrai ir ši pradėjo jau kitą tyrimą. Dabar jau viskas vieša, vyksta tyrimai, akivaizdu, kad gali būti rimtų reikalų ir poniai Mikėnaitei, ir kitiems. Bet yra dar vienas labai svarbus dalykas. Prieš laidą iš jūsų artimųjų išgirdau, kad jus kurį laiką kažkas sekė. Kaip tai pastebėjote?

– Tiesą sakant, tuos, kurie seka, išdavė menkas profesionalumo lygis, todėl ir pastebėjome. Tačiau šiuo metu plačiau komentuoti nenorėčiau, nes dėl to kreipėmės į teisėsaugą, šiuo metu vyksta tyrimas.

– Detalių galite nesakyti, tačiau kaip tai buvo vykdoma? Ar tai buvo daroma keliais automobiliais, jūs sekantys asmenys keitėsi?

– Aš mačiau tik du asmenis – vienas iš jų, man priėjus prie automobilio, užsidengė veidą ir slėpė savo tapatybę. Jei neslėptų, tikėtina, kad būčiau savo kolegą gal ir atpažinusi.

– Jūs įsidėmėjote tų automobilių numerius, kreipėtės į teisėsaugą. Bandėte aiškintis, ar jūs sekantys asmenys turi kokią nors teisėtą priežastį tai daryti?

– Vyras jų klausė ir gavo atsakymą, kad nieko jie nepateiks – nei tarnybinio pažymėjimo, nei sankcijų.

– Dabar situacija pasikeitė, svarstyklės pakrypo į kitą pusę. Bet vienu metu jus turbūt buvote nusivylusi, kad visa tai pradėjote? STT tyrimo nepradeda, kažkas seka. Baisu buvo?

– Labai baisu. Ir dabar baisu, nežinau, kiek metų dar bus baisu. Sąmonėje yra užsifiksavusi kažkieno galybė, kažkieno pažintys, nebaudžiamumas ir kitų žmonių nesugebėjimas tam pasipriešinti. Kai išgirdau, kad aukšti pareigūnai nušalinti, aš, tiesą sakant, dar nesuvokiau tos situacijos realiai. Tai yra kažkas neįtikėtino, įvyko kažkoks lūžis.

– Tačiau tai yra viešumo galia, o ne tai, kad pareigūnai staiga tapo sąžiningi ir jiems kažkas labai ėmė rūpėti. Kodėl jūs nusprendėte prabilti viešai, surengėte spaudos konferenciją?

– Aš nemačiau kitos išeities. Jaučiau, kad be žiniasklaidos pagalbos nieko nepasieksiu. Beje, žiniasklaidos atstovai patys į mane kreipėsi. Jie išsiaiškino situaciją, surado mano skundą.

– Kokios institucijos jau pradėjo tyrimus dėl jūsų išdėstytų dalykų?

– Apie pradėtą tyrimą paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Lankiausi Valstybės kontrolėje, kuri pakeitė požiūrį į situaciją ir nusprendė pradėti tyrimą.