Tačiau, saugant nukentėjusiosios, kurios vardą, gimimo metus ir net gyvenamąją vietą mažametės ieškojusi policija, prašydama žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos, buvo priversta paskelbti, privatumą, iki šiol buvo įvardijamas tik vienas iš minėtų nusikaltimų – vaiko pagrobimas, už kurį gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Kauno apygardos prokuratūra šiandien pranešė, kad jau baigė šį didelį atgarsį sukėlusį ikiteisminį tyrimą.
Šių metų vasarį pirmą kartą gyvai konvojaus pareigūnų į Kauno apylinkės teismą – vieną iš savo administracinių bylų dėl konfliktų su Karmėlavos gyventojais atvežtas G. Filipavičius lyg ir bandė, nors, greičiau, buvo priverstas paaiškinti žiniasklaidai, kodėl taip pasielgė su mažamete. To, pasinaudoję minėta proga, jo primygtinai klausė gausiai susirinkę žurnalistai.
Šis iškalbingas dialogas, pasak teisėsaugininkų, G. Filipavičiui jiems dar nedavus parodymų, buvo maždaug toks: „Kodėl pagrobėte mergaitę?!“ – klausė įtariamojo žiniasklaida. „Nenorėjau... netyčia... taip gavosi“, – toks buvo atsakymas, kai G. Filipavičius pagaliau prabilo. „O, ką jai padarėte?!“ – neatlyžo žurnalistai. Aiškaus atsakymo į tai nebuvo. Tačiau į kitą žiniasklaidos klausimą – „O, ką ketinote daryti?!“ jau buvo atsakyta: „Norėjau paleisti.“ „Tai, kodėl nepaleidote?!“ – spaudė G. Filipavičių toliau prie sienos žurnalistai. „Buvo sudėtinga situacija... aplink daug žmonių... laukiau, kol viskas aprims“, – mekeno G. Filipavičius. „Ji prašė paleisti?“ – neatlyžo žurnalistai. „Prašė“, – pasidavė G. Filipavičius.
Maždaug toks dialogas tada vyko tarp G. Filipavičiaus, atlydėto į teismo posėdį dėl jo apskųstos policijos jam skirtos baudos daugiau negu įprasta – net šešių konvojaus pareigūnų, ir žiniasklaidos atstovų. Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus vieno iš konvojaus pareigūnų, kodėl jūsų tiek daug, atsakyta: „Jūsų – irgi daug!“.
Kaip įprasta tokiose bylose (užtenka prisiminti Kauną sukrėtusią kitą beveik 30-ies metų senumo mergaitės pagrobimo istoriją, susijusią su skandalinguoju Pauliumi Navicku, pravarde Gestapas), G. Filipavičiui taip pat buvo skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlikusių teismo psichiatrijos ekspertų atsakymas vienus nustebimo, kitus, teigusius, kad kartais keistokas G. Filipavičiaus elgesys minėtose jo administracinėse bylose teisme labiau panašus į vaidybą, – ne. Minėtos ekspertizės, atliktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje, išvada teigia, kad G. Filipavičius yra pakaltinamas, t.y. suprato savo veiksmų esmę ir tomis sausio dienomis, kai pagrobė mažametę, bei galėjo juos valdyti, kaip supranta ir gali valdyti ir dabar. Ir tai sumalė į miltus visas G. Filipavičiaus aplinkos žmonių pastangas, pasakojant po jo sulaikymo apie šokiruojančias jo keistenybes, priklijuoti jam nepakaltinamo keistuolio etiketę.
G. Filipavičiaus teismo procesas, kaip įprasta bylose, kuriose nukentėjusieji – nepilnamečiai, bus neviešas. Nedalyvaus jame ir nukentėjusioji, nes, vadovaujantis mūsų įstatymais, tokio amžiaus bylų dalyviai turi būti apklausiami tik vieną kartą. Ir dažniausiai tai būna apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
(be temos)