Buvo vieša paslaptis

Šios bylos, kurią nuspręsta nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, liudytojų sąraše – ir teisiamųjų bei jų aukos bendramoksliai, ir pedagogai. Tai, kad reketuojamasis atiduoda savo skriaudikams tėvų pietums duotus pinigus ir lieka alkanas, ikiteisminio tyrimo duomenimis, gimnazijoje buvo vieša paslaptis.

Nusižiūrėtasis į aukas buvo reketuojamas ir gimnazijos patalpose, ir pakeliui į ją. Nuo savo tėvų jis tai slėpė ir kantriai kentėjo.

Ši istorija iškilo viešumon pernai – baigiantis vasaros atostogoms. Kai gimnazijos stadione reketuojamajam buvo surengta savo žiaurumu ankstesnius atvejus pranokusi egzekucija. Ir ji vyko liudytojų akivaizdoje.

Šį kartą iš reketuojamojo jėga buvo atimtas dviratis, o po to pareikalauta už jį išpirkos bei pagrasinta, kad nesumokėjus šios iki nurodyto termino, suma padvigubės. Savo tikslų turto prievartautojai siekė ir gesindami cigaretę į aukos ranką. Galiausiai vaikinukui spirta į galvą.

Prašys ir moralinio atlygio

Po įvykio stadione reketuojamasis atsidūrė ligoninėje. Nieko apie priešistorę nežinoję jo tėvai iš pradžių įtarė, kad sūnus nukentėjo nuo gatvės plėšikų. Tačiau pradėjus aiškintis, kas įvyko, reketuojamasis po truputį pradėjo pasakoti tai, ką slėpė daugiau kaip pusę metų.

Anot nukentėjusiojo tėvo, tada ir paaiškėjo, kad apie sūnaus terorizavimą buvo žinoma ne tik jo bendramoksliams, bet ir pedagogams.

Pareikšti sūnaus skriaudikams ieškinį dėl moralinio atlygio tėvas gali iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teisėsaugininkų duomenimis, jis ketina tai padaryti. Kol kas šioje byloje yra tik Valstybinės ligonių kasos 59 eurų ieškinys – už jo sūnaus gydymą.

Jaunas amžius neišgelbėjo

Perduoti šią bylą teismui pavyko dėl to, kad abu kaltinamieji bylon sugulusių įvykių metu jau buvo 14-mečiai. Vienam iš jų, tuo metu, kai prasidėjo aukos reketavimas, buvo 14 metų ir aštuoni mėnesiai. Kitas buvo pora mėnesių jaunesnis.

Turto prievartavimas priklauso vienuolikos nusikaltimų, už kuriuos Lietuvoje atsakoma jau nuo 14 metų, sąrašui. Jame – ir nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė, plėšimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogmenų bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimas ir transporto priemonių ar kelių bei juose esančių įrenginių sugadinimas.

Už turto prievartavimą, naudojant fizinį smurtą, suaugusiam asmeniui Lietuvoje gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nepilnamečiui – perpus mažesnė bausmė.

Dėl to, kad nepilnamečiai – ir auka, ir teisiamieji, bus neviešas ir šis teismo procesas.

Direktorė pasislėpė už pavaduotojos

Anot teisėsaugininkų, nors yra pagrindo įtarti, kad panašūs, kaip į šią bylą sugulę įvykiai, vyksta ne vienoje mokykloje, tokios bylos teismuose dar labai retos.

Viena iš šios nenormalios situacijos  priežasčių – pedagogų nenoras, kad apie tai taptų žinoma teisėsaugai. Siekiant žūtbūt išsaugoti švarų mokyklos mundurą, ryžtamasi net nusikaltimų slėpimui.

Prašė neminėti publikacijoje jų gimnazijos vardo ir viena iš Šv.Pranciškaus gimnazijos direktorės pavaduotojų ugdymui, kurią mokyklos vadovė įpareigojo bendrauti su žiniasklaida. Pastaroji pati paaiškinti, kodėl vienas iš jų moksleivių net pusmetį galėjo būti reketuojamas savo bendramokslių, neturėjo laiko arba nenorėjo.  

Šiai misijai įpareigota jos pavaduotoja iš pradžių teigė nelabai žinanti, apie ką kalbama – esą moksleivių gimnazijoje daug. Pašnekovei labiau rūpėjo sužinoti, kokie mokytojai liudijo šioje byloje.

Iškalbingas sutapimas

Galiausiai sužinojusi prieš teismą stosiančių nepilnamečių inicialus, minėta gimnazijos atstovė po kurio laiko patikslino, kad administracijai yra žinoma tik apie apsistumdymą sporto aikštyne, akcentuojant, kad šis įvyko atostogų metu.

Esą prasidėjus mokslo metams, buvo išsikviesti tų vaikų tėvai ir šiandien tie du paaugliai, kurie tada konfliktavo (nukentėjusysis ir vienas iš teisiamųjų – aut. past.), normaliai sutaria. O trečiasis jau nebesimoko – pernai mokslo metų pradžioje jį globėja atsiėmė iš mokyklos, teigdama, kad paauglys išvažiuoja gyventi pas užsienyje dirbanti tėvą.

„Visi jie – normalūs paaugliai. Jūs per daug išpučiate šį reikalą. Gal ten ir buvo kokių paaugliškų konfliktų, bet apie jokį reketą mes nieko nežinome. Gal tai vyko ne mokykloje“, – kratėsi atsakomybės pašnekovė.        

Kaltinamieji, reketavę bendramokslį, taip pat nelabai linkę pripažinti savo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu jie, kaip įtariama, kažkieno pamokyti, bandė išsisukti nuo gresiančios atsakomybės, tikindami, kad tik skolinęsi iš nukentėjusiuoju pripažinto bendraklasio pinigų. Ir būtų anksčiau ar vėliau skolą grąžinę.