Neatsakytų klausimų liko

Šį nusikaltimą, įvykdytą prieš pat 2017-ųjų Kalėdas – per algų mokėjimo dieną vienoje Marijampolės statybų bendrovėje, pavyko perduoti teismui tik po daugiau kaip dvejų metų ikiteisminio tyrimo. Taip ir nepavykus nustatyti, iš kur plėšikai, tada pagrobę daugiau nei 150 tūkst. eurų, įgijo aprangas su užrašais „Policija“ ir „FNTT“, bei vieno iš trijų jomis vilkėjusių nusikaltėlių tapatybės.

Tačiau nustatyta, kad tą 2017-ųjų gruodžio 20-ąją jie atvyko vidury dienos į minėtą Marijampolės bendrovę dviem maždaug prieš porą mėnesių iki šio nusikaltimo pavogtais automobiliais, ant kurių buvo užsidėję trečio pavogto automobilio valstybinius numerius.

BNS nuotr.

Ir pateikė įmonės direktoriui ne tik suklastotus pareigūnų pažymėjimus, bet ir procesinius dokumentus apie esą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai jo vykdomų nelegalių piniginių operacijų bei teismo nutarimą atlikti dėl to įmonėje kratą.

Manoma, kad ši bendrovė tapo nusikaltėlių taikiniu dėl to, kad joje atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Ir pasirodė jie tądien šioje įmonėje vos už penkių minučių po inkasatorių, atvežusių būsimą jų grobį, išvykimo.

Netikėtiems svečiams tada pareikalavus pateikti visus turimus grynuosius pinigus, bendrovės direktorius dar bandė tam priešintis, bet buvo surakintas nusikaltėlių atsivežtais antrankiais. Įmonės buhalterei taip pat liepta tylėti. O vienas iš atvykėlių net pradėjo visą procesą filmuoti – kaip manoma, siekdamas panaikinti jų įkaitais tapusių minėtų bendrovės atstovų galimas abejones dėl to, kas jie yra iš tikrųjų.

Lemtinga klaida

Viskas baigėsi tuo, kad po šios kratos svečiai iš įmonės išsivežė jai priklausančius 150 tūkst. 650 eurų. O taip pat įmonės direktoriaus turtą – telefoną, piniginę, dokumentus ir bankines korteles. Iš įmonės buhalterės taip pat buvo atimtas telefonas.

Atrodo, kad mus apiplėšė!

Paėmė svečiai ir įmonės direktoriaus automobilio raktelius – esą dar atliks kratą ir jo automobilyje. Tačiau vėliau šie rakteliai aptikti išmesti lauke.

Pirmajam įtarimas, kad turėta reikalų su nusikaltėliais, kilo vienam įmonės darbuotojui, atkreipusiam dėmesį, kad, išėję laukan, svečiai net nėjo link direktoriaus automobilio, o įsėdę su grobiu į savuosius, skubiai išvažiavo.

„Atrodo, kad mus apiplėšė!“ – tokie buvo šio darbuotojo pirmieji žodžiai, atėjus pas vis dar šoko ištiktą direktorių, atvykėliams išvažiavus.

Pranešus apie šį įvykį policijai, kai kurie šios bendrovės darbuotojai dėl viso pikto nusisamdė advokatus, kurie juos lydėjo vykstant į apklausas pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

Asociatyvi V. Balkūno/BNS nuotr.

Vokietija alibi netapo

Du iš trijų šio gerai organizuoto nusikaltimo dalyvius – kaunietį Dainių Stankevičių, gimusį 1976 m., ir Martyną Redžepovą iš pakaunės – Užliedžių, gimusį 1991 m., teisėsaugininkams padėjo identifikuoti įdiegtų vaizdo kamerų tinklas.

Pirmiausia išsiaiškinta, kad jie iš vogtų automobilių, su kuriais atvyko į nusikaltimo vietą, Marijampolėje persėdo į savus. O šie po gero pusvalandžio buvo įamžinti kertantys Kazlų Rūdoje geležinkelio pervažą.

Nepavyko nustatyti tik trečio šio nusikaltimo dalyvio, kuris dėvėjo kaukę ir, jo bendrininkams atliekant kratą, budėjo hole, saugodamas įvykio vietą. Nors įtarta, kad tai – jau teistas M.Redžepovo tėvas, to įrodyti nepavyko ir ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu teko nutraukti.

D.Stankevičius ir M.Redžepovas – oficialiai neteisti. Tačiau pirmąjį policijos operatyvininkai sieja su „Kamuolinių“ grupuote.

Nei D.Stankevičius, nei M.Redžepovas savo kaltės nepripažino. Pastarasis buvo linkęs dangstytis tuo, kad tuo metu gyveno Vokietijoje. Tačiau teisėsaugininkams pavyko nustatyti, kad specialiai dėl šio nusikaltimo jis tada vienai parai buvo grįžęs į Lietuvą. Ir po to skubiai išvyko atgal, netrukus oficialiai sugrįždamas į tėvynę didžiosioms metų šventėms.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pernai vasarį pripažino D.Stankevičių ir M.Redžepovą kaltais. Ir skyrė abiem už didelės vertės turto pagrobimą organizuotoje grupėje bei valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą penkerių metų ir trijų mėnesių įkalinimą.

Nuteistieji dar bandė šį nuosprendį skųsti Kauno apygardos teismui, tačiau šis vasario 2-ąją jų skundus atmetė. Tai paskelbus, D.Stankevičiui ir M.Redžepovui skirtos bausmės įsiteisėjo.